Emocinio išgyvenimo grynumas Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare“

Lietuvių literatūroje asmeninių jausmų išgyvenimai yra gana dažna tema. Prozoje ši tema aprašoma kiek rečiau, vis labiau buvo apsiribojama tradiciniais įvaizdžiais, tokiais kaip: žemdirbystė, žmonių tarpusavio santykiai, kasdieniška buitis. Tačiau Šatrijos Ragana parašė vieną iš labiausiai atskleidžiančių, žmogaus emocinio išgyvenimo grynumą, apysaką,,Sename dvare“, kurioje pasakojama apie XIX a. Antrosios pusės Lietuvos dvarą. Veikėjų paveikslus rašytoja kuria psichologinės analizės, realistinės detalės, kalbinės charakteristikos būdu. Apysakos kompozicija ir jos pateikimas yra gerai apgalvotas. Nuo išorinio dvaro vaizdo, nuo siauros šeimyninės aplinkos prieinama ir prie platesnio gyvenimo patyrimų rato, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis – prie svarbių žmogaus emocinių išgyvenimų, kurie sudaro viso kūrinio esmę.
Šatrijos Ragana pati gyvendama kultūringoje, harmoningoje ir estetiškoje aplinkoje, parašė kupiną emocinio išgyvenimo grynumo kūrinį. Jau pati apysakos pradžia pradedama vaizdingu ir romantišku pasakojimu: ,,Raudoniems saulėlydžiams begęstant baltų rožių sidabrinės akys žiūri į mane pro langą...“ Iš tiesų nedaugelis lietuviškų kūrinių pradedami taip jausmingai ir literatūriškai vaizdingai.
Apysakoje ,,Sename dvare“ vaizduojamos mamatė ir jos dukra Irutė, kurios lyg simbolizuoja moteriškumą, jausmingumą ir emocingumą. Mamatė giliai religinga. Religinis jausmas padeda susijungti mamatės dvasingajai – kūniškai prigimčiai su jos dvasiniu ,,aš“. Tikėjime – išpažinime, dvasinga ir kartu kūniška mamatės prigimtis, randa savo dvasinį, harmonijos idealą. Žmogiškasis ribotumas ir užsisklendimas nuo pasaulio įveikiamas asmenybės vidinių pastangų dėka.
Pastaroji taip pat subtiliai jaučianti meną ir gamtos grožį moteris, ji skaito poeziją, skambina Šopeno kūrinius. Aplinkui matyti grožį, svajoti, muzikuoti ir skaityti poeziją kartu su vaikais, būti kiekvieno globėja – tokį ji jaučia savo pašaukimą. Mamatei ypač skaudu matyti lėtą dvaro mirtį – sulenkėjusius giminaičius, įsigalintį praktiškumą ir tuščius lėbavimus.
Mamatė yra ne tik puiki menininkė, religinga moteris, bet ir pavyzdinga motina, nes jos vaidmuo yra ypatingas – ji auklėja ir augina žmogų. Svarbiausia, kad motina darytų vien teigiamą įtaką. Be motinos meilės vaiko sieloje tampa tamsu ir šalta. O vaikas kaip tik reikalauja daug tos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!