Embrioninis žmogaus vystymasis

Apvaisintas žmogaus kiaušinėlis dalijasi lyg paprasčiausia didelė ląstelė. Kiaušinėlis turi pakankamai dalijimui ir kitai gyvybinei veiklai būtinų medžiagų, tad embrioninio vystymosi pradžioje ląstelėms augti nereikia, pakanka sudvigubinti DNR ir mitoziškai pasidalinti, sudvigubinti ir pasidalinti... Toks mitozinis ląstelės dalijimasis, kai interfazėje ląstelės neauga, vadinama skilimu. Skylant susidarančios blastomerai vis smulkėja.
Žmogaus zigota skyla gana lėtai - pirmą kartą skyla praėjus 36 val. po apvaisinimo. Po to ląstelės dalinasi maždaug dukart per parą1. Pradedant 8 ląstelėmis jų telkinys primena pilnavidurį apvalų avietės sudėtinį vaisių, kasdieninėje kalboje vadinamą avietės uoga. Dar labiau jis primena šilkmedžio vaisių, o šilkmedis lotyniškai vadinasi morus. Tad blastomerų telkinys vadinamas morule. [Histol:47-12D; šalia avietės ir šilkmedžio vaisių piešiniai ar nuotraukos] Pirmi 6-8 skilimo dalijimaisi vyksta dar po apvaisinimo membrana (buvusia skaidriąja zona). Apie trečią dieną po apvaisinimo morulė jau baigia slinkti kiaušintakiu ir pasiekia įėjimą į gimdą.
Ketvirtą-penktą dienomis morulė (turinti 32-64 blastomeras) keičia formą - jos viduryje atsiranda skysčiu užpildyta ertmė, vadinama blastocele2 - ir virsta blastocista3. [Histol:47-12EF] Blastocistos viduje, viename pakraštyje, yra ląstelių sankaupa, vadinama embrioblastu. Blastocistos sienelė vadinama trofoblastu.
Žmogaus ontogenezėje blastomerai nesudaro blastulės. Blastulė - tuščiavidurė pūslelė, kurios sienelę sudaro vienas sluoksnis ląstelių. Manoma, kad morulė ir blastocista yra blastulės analogai, nors biologai dėl to nesutaria.
Blastocista vieną-dvi dienas laisvai plaukioja gimdos erdvėje. Tuo metu ji maitinasi medžiagomis, kurias išskiria gimdos gleivinės liaukos. Trofoblasto ląstelės ima gaminti pirmą naujojo organizmo gyvenime hormoną4, kuris palaiko geltonkūnį, kad šis neišnyktų. Geltonkūnis - tai trūkusiame folikule susidaręs ypatingas laikinas organas, kuris gamina hormonus, neleidžiančius prasidėti menstruacijai ir paruošiančius gimdos gleivinę nėštumui.
IMPLANTACIJA5
Apie septintą parą po apvaisinimo skaidrioji zona išnyksta6, ir trofoblastas7 prikimba prie gimdos sienelės. Blastocista pasisuka taip, kad embrioblastas būtų prie gimdos sienelės epitelio.
[Carola:860(27.1) Ankstyvosios stadijos ]
[Stuart:659(20.43) arba Carola:862(27.3) Kiaušinėlio vystymasis, slinkimas lytiniais takais, apvaisinimas ir vystymosi pradžia. (schema)]
[Carola:861(27.2) Implantacija
[Carola:863(27.4) Gemalinių lapelių formavimasis
Trofoblasto ląstelės8 išskiria proteolizinius fermentus, kurie praardo gimdos gleivinę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!