Elementariųju dalelių pasaulis

Elementariosios dalelės – tai pirminės, nedalomos dalelės, iš kurių sudaryta materija. Fizikos istorijos pradžioje mažiausia ir nedaloma – elementaria medžiagos dalele buvo laikomas atomas. Po kurio laiko elementariųjų dalelių vardas teko protonui, elektronui ir neutronui. Vėliau, tyrinėjant branduolines reakcijas, dalelių susidūrimus, buvo atrandamos vis naujos elementariosios dalelės, kurių dauguma nestabilios.
Visuose procesuose elementariosios dalelės dalyvauja kaip nedalomi vienetai. Net susidūrus didelės energijos dalėlėms jos nesutrupa į sudėtines dalis, bet virsta kitomis, žinamomis arba naujai atrandamomis elementariosiomis dalelėmis. Tačiau elementariosios dalelės nėra nekintančios. Jos gali virsti kitomis, ir šie tarpusavio virsmai yra svarbiausias jų egzistavimo faktas. Dalelių virsmus valdo silpnoji sąveika. Taigi elementariosios dalelės sąveikauja per silpnosios sąveikos lauką. Šiandien mokslui žinomos keturių rūšių sąveikos, lemenčios visą begalinę vykstančių procesų įvairovę: gravitacinė, elektromagnetinė, stiprioji (branduolinė) ir silpnoji.
Magnetiniame arba elektriniame lauke pozitronas ir elektronas nukrypsta į priešingas puses. Už pozitrono atradimą K. Andersonas 1936 m. (kartu su V. Hesu) apdovanotas Nobelio premija.
Vykstant pozitrono skilimui, neutronas išmeta elektroną ir virsta protonu. Tikslūs skaičiavimai parodė, kad šios reakcijos metu dingsta masė, maždaug pusantro karto didesnė už elektrono masę. Norėdamas tai paaiškinti, šveicarų fizikas Volfgangas Paulis 1930 m. paskelbė hipotezę, kad pozitrono skilimo metu, be elektrono, išlekia dar viena dalelė, neturinti nei krūvio, nei rimties masės. Toji dalelė nusineša trūkstamą energiją.
1933 m. Enrikas Fermis, remdamasis Paulo hipoteze, sukūrė pozitrono skilimo teoriją ir naująją dalelę pavadino neutrinu. Neutrinas žymimas simboliu ν. Jis kaip ir fotonas, egzistuoja tik skriedamas šviesios greičiu.
Neutrinas beveik nesąveikauja su aplinka, todėl jis nepaprastai skvarbus. Švine jis gali nueiti atstumą, lykų 50 šviesmečių. Žemės rutulys, net ir Saulė jam skaidrūs, kaip stiklas šviesai.
1947 m. anglų fizikas Sesilis Pauelas, tyrinėdamas kosminių laivų sukeltas reakcijas, aptiko daleles, kurių rimties masė maždaug 270 kartų didesnė už elektrono masę. Tos dalelės buvo pavadintos π mezonais, arba pionais.
Pionų rasta trijų rūšių: teigiamų, neigiamų ir neutralių. Keičiantis π mezonais vyksta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!