Elektros ir elektronikos grandinės - pasiruošimas atsiskaitymui

1.Variantas 1. Dvipolis tranzistorius. Tai trijų sluoksnių puslaidininkis tranzistorius, kuriame yra dvi p–n sandūros. Dvipoliai tran. gali būti p–n–p arba n–p–n tvarka išdėstytų puslaidininkių. Dvipolio tran. vidurinis sluoksnis – baze (B) ir turi mažai krūvininkų, gretimas sluoksnis bazei turi daug krūvininkų, todėl pažymėtas n+ arba p+ ženklu. Jis gali skleisti krūvininkus į bazę, todėl vadinamas – emiteriu (E). Iš kitos pusės esantis sluoksnis – kolekturiumi (C), turi vidutini krūvininkų tankį. Tarp gretimų sluoksnių susidaro dvi p–n sandūros. Kuo daugiau krūvininkų patenka iš emiterio į bazę, tuo stipresnė bazės srovė IB, ir tuo stipresnė kolektoriaus srovė IC. Tuo būdu kolektoriaus srovė IC yra valdoma bažės srove IB. IC=f(IB) – perdavimo charakteristika. Srovės perdavimo koef. IC/IB. Įėjimo char. IBf(UBE), kai UCEconst. Išėjimo char. ICf(UCE), kai IBconst. Dvipolis tran. yra stiprinimo elementas, kurio voltamperinės char. yra keičiamos, keičiant bazės srovę. 2. Grįžtamieji ryšiai. Kai dalis išėjimo signalo yra prijungiama prie stiprintuvo įėjimo. Gali būti įtampos ar srovės. Gali buti prijungiamas nuosekliai, tada sumuojamos įtampos. Arba lygiagrečiai – sumuojamos srovės. Teigiamas grįžtamasis ryšys yra toks, kurio signalas stiprina įėjimo signalą. Neigiamas – kai grįžtamojo ryšio signalas įėjimo signalą silpnina. Kai grįžtamojo ryšio įtampa U yra tos pačios dazės kaip signalo šaltinio Us, įėjimo įtampa Uin padidėja: grįžtamasis ryšys yra teigiamas. Kai U yra priešingos fazės negu Us, įėjimo įtampa Uin sumažėja: grįžtamasis ryšys yra neigiamas. Stiprinimo koef. K-=K/(1+K) – kuo stipresnis neigiamas grįžtamasis ryšys tuo mažesnis stiprinimo koef. Neigiamas grįžtamasis ryšys suteikia stiprintuvui tokių savybių: 1.Sumažina nepageidautina įvairių trikdžių ir triukšmų įtaką stiprinimo koef stabilumui. 2.Gaunama platesnė dažnių pralaidumo juosta. 3.Sumažėja netiesiniai iškraipymai. 4.Pasikeičia stiprintuvo išėjimo ir įėjimo varžos. 3. Operaciniai stiprintuvai. Tai universalios paskirties stiprintuvai kurie skirti netik srovei ar įtampai sustiprinti bet ir kitoms funkcijoms atlikti: palyginti, sudauginti, padalinti, susumuoti, nufiltruoti įvairius signalus. Šiuolaikiniai operaciniai stiprintuvai yra nuolatinės srovės diferenciniai stiprintuvai. Juose yra dvi ar daugiau stiprinimo pakopos bei kiti papildomi elementai. Vienas stiprintuvo įėjimas vadinamas neinversiniu, o kitas inversiniu. Prijungus prie neinversinio įėjimo signalą up gaunamas tos pačios fazės signalas uex, kai tas pats signalas prijungiamas prie inversinio įėjimo, išėjimo signalo fazė yra priešinga įėjimo signalo un fazei. Kad šis stiprintuvas stiprintų tiek teigiamus tiek neigiamus poliarumo signalus, naudojami du maitinimo šaltinai. Tarp inversinio ir neinversinio įėjimų gali būti prijungtas diferencinis įėjimo signalas ud=uin=up–un. tuo atveju išėjimo signalo fazė tokia pat kaip ud. stiprinimo koef. Kd=uex/uin. idealaus operacinio stiprintuvo amplitudės char. Uexm=f(Uinm). Parametrai: diferencinis stiprinimo koef. Kd, dažnių pralaidumo juosta, įėjimo varžos Rin, didžiausia išėjimo įtampa, didžiausia išėjimo srovė. 4. Įtampos matavimas. Voltmetras jungiamas lygiagrečiai tai grandinės daliai, kurioje yra matuojam įtampa. Nuolatinė įtampa nuo 1mV iki 1,5kV paprastai matuojama magnetoelektrinės sistemos voltmetrais, kurių matavimo tikslumas yra gana didelis(0,1; 0,2 klasės). Voltmetro matavimo riboms praplėsti yra naudojami papildomieji rezistoriai. Elektrodinaminiais voltmetrais matuojamos nuolatinės įtampos nuo 100mV iki 600V. Skalė netolygi. Elektromagnetiniais voltmetrais matuojamos nuo 1V iki 75V. Nuolatinė įtampai nuo 10V iki 300kV matuojama elektrostatiniais voltmetrais. Mažesnę negu 600V nuol. itampą galima matuoti elektroniniais voltmetrais, bet jų tikslumo klasės yra vidutinės(0,5;1,0). Dideliu tikslumu nuol. įtampa matuojama: iki kelių kilovoltų – skaitmeniniais voltmetrais; iki 1000V – kompensatoriais. Labai maža nuolatinė įtampa matuojam konpensatoriais (10-5 – 10-6 V), skaitmeniniais mikrovoltmetrais (10-5 V), ir elektroniniais nanovoltmetrais (10-6 – 10-7 V). Kintamajai pramoninio dažnio įtampai matuoti naudojami elektromagnetiniai, elektrodinaminiai, ferodinaminiai, elektrostatiniai voltmetrai, pagal kiekvieno savybes. Labai maža kint. įtampa (10-6 – 10-7 V) matuojama elektroniniais mikrovoltmetrais. 2. Variantas 1. Srovės matavimas. Vidutinės srovės (nuo 10 mA iki 100 mA) paprastai matuojamos ampermetrais arba miliampermetrais, kurie įjungiami į matuojamąją grandinę nuosekliai. Realus ampermetrai turi varžą, todėl pakinta matuojamoji srovė ir matuojant gaunama metodinė paklaida. Nuolatinei srovei 1μA iki 6kA matuoti naudojami magnetoelektrinės sistemos matuokliai, kurie vartoja mažai energijos, gali būti labai tikslūs, jų skalė tolygi. Matuojant sroves iki 20-50mA, paprastai visa matuojamoji srovė teka ampermetro ritele. Didesnėms srovėms matuoti naudojami šuntai, kuriais paprastai teka didesnioji srovės dalis. Nuolatinę srovę nuo 10mA iki 100A galime išmatuoti ir elektromagnetinės bei elektrodinaminės sistemos ampermetrais. Ir vienų ir kitų skalė netolygi. Kai reikia labai tiksliai išmatuoti nuolatinę srovę, taikomi kompensatoriai arba skaitmeniniai ampermetrai. Labai silpna nuolatinę srovę (10-5 – 10-8 A) galima išmatuoti magnetoelektriniu veidrodiniu galvanometru arba elektroniniu mikroampermetru. Kintamoji srovė apibūdinama efektine, amplitudine arba vidutine verte. Elektromagnetinės, elektrodinaminės, ferodinaminės sistemos prietaisai reaguoja į efektines srovės vertes. Vidutinio stiprumo kintamosioms srovėms nuo 1mA galima naudoti elektromagnetinius(iki 250A), elektrodinaminius, ferodinaminius(iki 10A), lygintuvinius prietaisus, taip pat ampermetrus ir miliampermetrus, atsižvelgiant į kiekvienos sistemos prietaisų privalumus ir trūkumus. Silpna kint. srovė iki 10 μA matuojama elektroniniais ampermetrais, nuo 10 iki 100 μA – skaitmeniniais mikroampermetrais. Kai kintamoji srovė yra stipri, naudojami srovės matavimo transformatoriai. 2. Lauko tranzistorius. Tai toks tranzistorius, kurio srovė valdoma elektriniu lauku t.y. keičiant valdymo elektrodo potencialą. Lauko tranzistoriuje yra viena p–n sandūra, statmena tekėjimo krypčiai. Ištaka (S) – elektrodas iš kurio išteka pagrindiniai krūvininkai, o į kur jie suteka – santaka (D). Valdymo elektrodas yra prijungtas prie kitokio tipo puslaidininkio nei laidusis kanalas ir vadinamas užtūra (G). Tarp G ir S susidaro p–n sandūra, kurios tiesioginę kryptį rodo sutartinio ženklo rodyklė, nukreipta iš p į n sritį. Veikimo principas. Tranzistoriaus su n tipo laidžiuoju kanalu. Tarp D ir S prijungiama įtampa UDS. Kai valdymo įtampa UGS=0 laidžiuoju kanalu elektronai juda iš S į D; tranzistoriumi teka srovė ID. Kai G suteikiamas potencialas, neigiamesnis nei S UGS

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!