Elektroninių stiprintuvų sudarymo ir veikimo principai. Stiprintuvų apžvalga

Stiprintuvu vadinamas įtaisas, padidinantis elektrinio signalo galią, bet nepakeičiantis jo formos. Galia padidinama vartojant maitinimo šaltinio energiją. Taigi į stiprintuvą galima žiūrėti kaip į elektroninį reguliatorių, kurio įėjimo signalas valdo į apkrovą einantį maitinimo šaltinio energijos srautą.
Stiprintuvas iš esmės skiriasi nuo pasyviųjų keturpolių, pavyzdžiui transformatorių, tuo, kad pastarieji, nors ir gali padidinti signalo įtampą arba srovę, nepakeisdami jo formos, bet išėjimo galia visada būna mažesnė už įėjimo galią (dėl galios nuostolių transformato­riuje). Taigi visi stiprintuvai priklauso aktyviųjų keturpolių klasei.
1) Didelis jautrumas. Šiuolaikiniai silpnų signalų stiprintuvai rea­guoja į 10-17 A sroves ir 10-10 V įtampas. Visi neelektroniniai elekt­rinių signalų stiprintuvai (elektromašininiai, dielektriniai, magneti­niai ir kt.) nereaguoja į tokius silpnus signalus. Jautriausi galvanometrai gali matuoti tik 10-12 A sroves.
2) Mažas inertiškumas. Greitaveikių elektroninių stiprintuvų reak­cijos laikas - vos 10-10 s. Kitokių, neelektroninių, įtaisų reakcijos lai­kas yra gerokai ilgesnis.
3) Lengvai keičiami parametrai ir charakteristikos. Tam dažnai pakanka pakeisti vieną ar kelis rezistorius.
4) Maži matmenys ir palyginti nedidelė kaina. Šiuolaikiniai in­tegraliniai stiprintuvai, kurių stiprinimo koeficientas siekia šimtus tūkstančių ir daugiau, tėra kelių mm3 tūrio, o jų kaina maždaug pri­lygsta atskirame korpuse sumontuoto tranzistoriaus kainai.
Dėl minėtųjų savybių elektroniniai stiprintuvai ne tik nukonkura­vo kitų tipų stiprintuvus, bet daug kur tapo nepakeičiami. Jie pla­čiai naudojami matavimo aparatūroje - elektroniniuose voltmetruose, amperimetruose, ommetruose, oscilografuose, generatoriuose ir kt., radioelektroniniuose įrenginiuose - radijo imtuvuose, siųstuvuose, te­levizijos aparatūroje ir kt, ryšių technikoje - telefonų stiprintu­vuose, modemuose ir kt., analoginėse ir hibridinėse skaičiavimo ma­šinose ir kt., automatikos bei telemechanikos įtaisuose, įvairioje me­dicininėje aparatūroje ir kt.
Stiprintuvų klasifikacija
Į elektroninių prietaisų tipą stiprintuvai skirstomi į puslaidininkinius ir vakuuminius (lempinius).
Šiuo metu plačiausiai naudojami puslaidininkiniai stiprintuvai, ir jų pagrindinis elementas yra tranzistorius. Masiškai gaminami integraliniai puslaidininkiniai stiprintuvai, dažniausiai vadinami ope­raciniais ir naudojami automatikos, matavimo, skaičiavimo bei radiotechninėje aparatūroje.
Vakuuminių stiprintuvų pagrindinis elementas - elektroninė lem­pa. Jie tebenaudojami senesnio tipo aparatūroje, taip pat ten, kur aukšta aplinkos temperatūra, veikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!