Kursiniai darbai

Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga

10   (1 atsiliepimai)
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 1 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 2 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 3 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 4 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 5 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 6 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 7 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 8 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 9 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 10 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 11 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 12 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 13 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 14 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 15 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 16 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 17 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 18 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 19 puslapis
Elektroninės informacijos saugumas. Duomenų apsauga 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Įvadas Darbo aktualumas. Šiuolaikinė socialinė ekonominė raida bei mokslo ir technologijų pažanga pasižymi keliomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurias nulemia vis intensyviau vykstantys globalizacijos ir internacionalizavimo procesai, taip pat kokybiškai naujo tipo visuomenės — žiniomis grindžiamos visuomenės - formavimasis. Tarptautiniu mastu besiformuojančiai žiniomis grindžiamai visuomenei yra būdinga tai, kad tolesnės socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis klostosi kokybiškai nauja žinių ekonomika ir plėtojasi naujo tipo vadybos ir administravimo kultūra, pasklindanti visose viešojo sektoriaus, neišskiriant valstybinio valdymo ir savivaldos, srityse, taip pat visame šiuolaikinio verslo sektoriuje bei visose kitose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse. Beje, būdingas naujo tipo vadybos ir administravimo kultūros atsiradimo ir plėtotės požymis yra e. valdžios sampratos susifotmavimas, e. valdžios ideologijų raida ir sklaida bei itin spartus e. valdžios technologijų ir organizacinių formų kūrimas, skleidimas, įgyvendinimas ir nepertraukiamas modernizavimas. Darbo tikslas – Darbo objektas- Galima teigti, kad šiuolaikinės visuomenės raidos bei pažangos perspektyvas žymiu mastu sąlygoja tos aplinkybės, kuriomis yra išreiškiama globalizacijos ir internacionalizavimo procesų įtaka bei nulemiamos žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos formavimosi galimybės, tarp jų -nusakančios e. valdžios ideologijų ir technologijų kokybinį lygį bei pasklidimo ir įgyvendinimo mastą. Darbo uždaviniai: Taigi globalizacijos, internacionalizavimo, taip pat žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos formavimosi procesų, tarp jų — ir e. valdžios raidos procesų reikšmingumas, svarba ir vaidmuo yra akivaizdūs. Pastaroji aplinkybė nulemia būtinumą išsamiai ir kompleksiškai tirti šiuos procesus, nuolat stebėti ir prognozuoti jiems būdingas trajektorijas, daryti jiems kryptingą įtaką, valdyti ir administruoti. Šių procesų monitoringo, prognozavimo ir apskritai valdymo ir administravimo prasmė - suvokti ir laiku įvertinti naujus iššūkius, pagrįstai apibrėžti siekiamus tikslus ir kryptingai panaudoti visas galimybes, kad socialinė ekonominė raida ir mokslo bei technologijų pažanga pasižymėtų kuo aukštesniu efektyvumo lygiu ir įgalintų realiai įgyvendinti drąsiausius ir ambicingiausius visuomenės siekius. Ypač akcentuotinas būtinumas suvokti, kad globalizacijos ir internacionalizavimo aplinkoje spartėjant žiniomis grindžiamos visuomenės formavimuisi, socialinės ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos procesai vis labiau pasižymi vis didėjančiu neapibrėžtumu bei įvairiais pavidalais pasireiškiančiomis rizikomis. Šios aplinkybės supratimas leidžia pagrįsti poreikius sugebėti laiku numatyti ir pagrįstai vertinti įvairaus pobūdžio pavojus ir grėsmes, kurie galėtų sukelti neigiamas ar kitaip suvokiamas nepageidautinas globalizacijos, internacionalizavimo, žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos formavimosi, taip pat ir e. valdžios raidos pasekmes, kartu siekiant laiku vykdyti reikiamą prevenciją galimų pavojų, grėsmių bei neigiamų ir nepageidautinų raidos procesų atžvilgiu. Tiek šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose, tiek ir praktiniuose darbuose, skirtuose žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimui, dažnai stokojama adekvataus įvertinimo tų veiksnių ir aplinkybių, kuriais išreiškiami įvairūs pavojų ir grėsmių poveikiai. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų ir praktinių darbų praktikoje tam tikra prasme yra ignoruojamos gana reikšmingos ir įvairiai pasireiškiančios ar galinčios pasireikšti saugumo, taip pat tarptautinio bei regioninio saugumo, problemos, kylančios ir galinčios kilti globalizacijos bei internacionalizavimo procesų aplinkoje ir formuojantis žiniomis grindžiamai visuomenei bei žinių ekonomikai. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio problemos yra vertintinos kaip išskirtinai aktualios, todėl jų suvokimui, nagrinėjimui bei sprendimui yra teiktinas itin didelis dėmesys. Išdėstytų aplinkybių suvokimas nulemia tikslingumą detaliau aptarti šiuolaikinei visuomenei būdingas saugumo problemas, ypač tarptautinio ir regioninio saugumo, atsižvelgiant į daugialypes aplinkybes, kurios pasireiškia globalizacijos, internacionalizavimo procesų, taip pat žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos formavimosi kontekste. Detalesnis tokių problemų aptarimas, jų suvokimas ir nagrinėjimas galėtų sudaryti prielaidas jas konstruktyviai spręsti, taip pat modernizuoti pačią visuomenę. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė, teisės aktų sisteminė ir lyginamoji analizė. 1.Elektroninės informacijos saugumas ir duomenų apsauga – strateginės problemos 1.1.Elektroninės informacijos strateginė samprata Valstybės valdymo modernizavimas, diegiant informacines technologijas valdymo procesuose, pastaraisiais metais daugelyje Europos Sąjungos šalių tapo vienu svarbiausių uždavinių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, siekiama plėtoti elektroninę valdžią, efektyviau teikti viešąsias paslaugas ir informaciją gyventojams bei verslo subjektams, palengvinti ir pagreitinti valstybės institucijų darbą, tokiu būdu modernizuojant valstybės valdymą. Kartu siekiama užtikrinti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį gyventojų ir verslo įmonių aptarnavimą, sudarant sąlygas taupyti laiką ir lėšas. Elektroninės valdžios koncepcijoje, kuri buvo patvirtinta 2002 m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 21151, iškeliamas uždavinys elektronines viešąsias paslaugas teikti internete „vieno langelio" principu. Lietuvoje veikia funkciškai susiskaidęs viešasis sektorius, todėl viešosios paslaugos teikimas „vieno langelio" principu bei interaktyvios elektroninės paslaugos teikimas internetu yra sudėtingas procesas, apimantis daugialypius informacijos ir dokumentų srautus tarp skirtingų valstybės institucijų. Kompiuterizuotai sprendžiami valstybės valdymo uždaviniai ir teikiamos viešosios elektroninės paslaugos reikalauja integruoto valstybės informacinių resursų panaudojimo. Šiuo metu tarpusavio sąsajų tarp pagrindinių valstybės registrų ir svarbiausių informacinių sistemų problemos sprendžiamos atsižvelgiant į įdiegtas technologines platformas. Sąveikai užtikrinti dažnai kuriami dubliuojantys, arba vadinamieji veidrodiniai, registrai. Šie sprendimai yra neracionalūs, reikalaujantys daug išlaidų. Tokiu būdu veikia sąveikos technologinė įvairovė. Institucijos, neskiriančios IRT priemonėms didelių lėšų, nepajėgios įdiegti technologiškai sudėtingų sąveikos priemonių, todėl nukenčia veiklos efektyvumas, o viešųjų paslaugų teikimo atveju paslaugos gavėjas verčiamas pats surinkti informaciją iš įvairių institucijų. 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šiose taisyklėse nustatyta asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo, taikant „vieno langelio" principą, tvarka. Asmenų prašymai priimami ir atsakymai į juos pateikiami vienoje darbo vietoje. Institucijos paslaugų teikėjos vykdo kitus įvairius viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę projektus, prioritetiniu uždaviniu tampa metodikos parengimas. Šia metodika būtų apibrėžtas komponentų kūrimas, paslaugų konstravimas, duomenų struktūros aprašymas. Taip pat būtų reglamentuojama kita veikla, susijusi su viešųjų paslaugų perkėlimu į elektronine terpę, panaudojant šio projekto rezultatus. Tik kelios viešosios paslaugos gali būti suteiktos naudojant vienos institucijos disponuojamą informaciją. Dauguma viešųjų paslaugų yra kompleksinės - informacija, reikalinga viešajai paslaugai suteikti, disponuoja kelios institucijos. Perkeldami kompleksines viešąsias paslaugas į elektroninę terpę susiduriame su reiškiniu, kai kiekvienas kompleksinės viešosios elektroninės paslaugos reikėjas sudaro individualius duomenų mainus su institucijomis, disponuojančiomis informacija, reikalinga jokiai paslaugai suteikti. Šią situaciją apsunkina ir tai, kad institucija, kuri teikia informaciją keliems kompleksinių paslaugų teikėjams, turi pateikti skirtingas duomenų struktūras.2 Šiuo projektu siekiama sumažinti minėtą individualių duomenų mainų tinklą ir palengvinti sąlygas naujoms kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms kurti, išskaidant tokias paslaugas į komponentus (pavyzdžiui, gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos komponentai yra duomenys apie deklaruojamą asmenį, duomenys apie savininką ir t.t.) ir nustatant kiekvieno komponento duomenų struktūrą. Taigi institucijos, disponuojančios informacija, reikalinga kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms suteikti, tampa komponentų kūrėjomis, kurioms lieka tik vienas uždavinys — pagal pateiktą aprašą sukurti komponentą, kuris gali buri panaudojamas skirtingoms kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms suteikti, ir per duomenų mainų platformos (sistemos) sąsają padaryti šį komponentą pasiekiamą tiems paslaugų teikėjams, kurie turi teisę naudotis šiuo komponentu. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo procese naudojami paslaugų reikėjų ir komponentų kūrėjų turimi 1.2.Duomenų saugumo problemos Duomenys nėra dubliuojami - paslaugų teikėjams ir komponentų kūrėjams priklausantys ir jų tvarkomi duomenys laikomi jų naudojamose informacinėse sistemose. O paslaugų teikėjai viešųjų paslaugų teikimą bei teikimo proceso įgyvendinimą vykdo savo informacinėse sistemose ir organizacinėje aplinkoje, nes paslaugų teikimas turi būti užtikrinamas riek tradiciniu, tiek ir elektroniniu būdu.3 Portalas yra skirtas visiems viešąsias elektronines paslaugas norintiems gauti paslaugų teikėjams ir komponentų kūrėjams. Paslaugų gavėjai galės save identifikuoti ir autentifikuoti, užsakyti norimas paslaugas, atlikti apmokėjimus už pasirinktas paslaugas, stebėti paslaugos suteikimo procesą ir, be abejo, gauti paslaugas, jei tai leidžia maksimalus paslaugos suteikimo lygis. Komponentų kūrėjai bus atsakingi už teisių dėl komponentų naudojimo valdymą, matys komponentų naudojimo statistiką ir kitas su komponentų administravimu susijusias veiklas. Paslaugų teikėjai portale galės pasirinkti reikalingus komponentus iš komponentų katalogo, kurti paslaugas ir atlikti kitas su paslaugų konstravimu susijusias veiklas. Apibendrintai galima teigti, kad įgyvendinus projektą bus sukurtos priemonės elektroninėms viešosioms paslaugoms teikti „vieno langelio" principu ir dvi viešosios elektroninės paslaugos (gyvenamosios vietos deklaravimas ir vienkartinės vaiko gimimo išmokos bei motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo laikotarpiu išdavimas), padėsiančios įsitikinti sukurtų priemonių veiksmingumu. Taip pat bus reglamentuotas duomenų mainų tarp institucijų procesas, kuris užtikrins viešųjų elektroninių paslaugų teikimą „vieno langelio" principu. Įgyvendinus projektą bus sudarytos sąlygos paprastesniam ir efektyvesniam viešųjų paslaugų perkėlimui į elektroninę terpę. Tačiau sėkmingam projekto rezultatų panaudojimui ir „vieno langelio" principo įgyvendinimui būtinas kuo platesnis viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir kitų subjektų dalyvavimas. 1.3.Elektroninė duomenų apsauga praktinis patyrimas 2006 m. balandžio mėnesį Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijavo projektą „Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo—sistemų sąveikos gebos sukūrimas". Šio projekto pagrindinis tikslas - iki 2008 m. trečio ketvirčio sukurti viešojo administravimo sektoriaus interoperabilumo problemas spręsiančią duomenų mainų platformą ir portalą, atliekantį prieigos prie duomenų mainų platformos, identifikavimo, mokėjimo už suteiktas paslaugas bei komunikavimo su viešųjų paslaugų gavėjais aplinkos funkcijas. Bendra duomenų apsikeitimo sąsaja įgalins efektyviau ir lengviau integruoti valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius duomenis, o kartu teikti gyventojams viešąsias elektronines paslaugas „vieno langelio" principu.4 Šio projekto tikslai: • sukurti duomenų mainų platformą, leidžiančią organizuoti ir valdyti duomenų mainus tarp skirtingose technologinėse platformose veikiančių viešojo administravimo subjektų, kurie dalyvauja valstybės valdymo ir viešųjų elektroninių paslaugų teikimo procesuose; • sukurti atviruosius standartus palaikantį e. valdžios portalą, kuriame įdiegtos priemonės centralizuotam paslaugų gavėjų identifikavimui, viešųjų elektroninių paslaugų užsakymui, paslaugų teikimo stebėsenai ir viešųjų elektroninių paslaugų suteikimui; • integruoti portalą su duomenų mainų platforma. Šio projekto rezultatai teigiamai paveiks įvairius viešojo administravimo aspektus. Bus sukurtos priemonės valstybės valdymui modernizuoti —viešojo administravimo subjektai galės plačiau naudoti valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, taip pat veiksmingiau priimti valstybės valdymo sprendimus ir numatyti tokių sprendimų įtaką ar lengviau perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę terpę. Elektroninės valdžios kūrimo idėjos neatsiejamos nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pastangų modernizuoti viešąjį sektorių. Siekiant panaudoti interneto atveriamas galimybes įvairiems viešojo sektoriaus tobulinimo tikslams, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios iniciatyvos. Vienas svarbiausiųjų šiuolaikinės valstybės uždavinių -sukurti viešojo administravimo sistemą, kuri dirbtų geriau ir kainuotų mažiau, o jos veikla būtų skirta šalies gyventojams, jų reikmėms ir gerovei. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vykdydama viešojo administravimo valstybės politiką, koordinuoja bendrosios valstybės politikos viešųjų paslaugų teikimo asmenims srityje įgyvendinimą, taip pat: • pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės plėtros, informacinių technologijų taikymo valstybės valdyme strategiją ir dalyvauja ją įgyvendinant; • koordinuoja informacinių technologijų saugą valstybės institucijose ir įstaigose; • vykdo elektroninės valdžios projektų valdymą ir viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą; • koordinuoja Lietuvos dalyvavimą Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programoje (IDABC); • taip pat atlieka kitas funkcijas viešojo administravimo ir informacinės visuomenės srityse.5 Siekdama modernizuoti viešojo administravimo sistemas, Vidaus reikalų ministerija parengė Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategiją, kuri patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu'. Viena iš svarbiausių Strategijos įgyvendinimo sričių - e. valdžia. E. valdžia suprantama kaip visuma viešojo administravimo veikloje diegiamų informacinių ir ryšių technologijų, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti. Iš e. valdžios sąvokos apibrėžimo galima būtų išskirti pagrindinius e. valdžios tikslus: • didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą; • užtikrinti e. paslaugų prieigą; ♦ kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją. Reikėtų pabrėžti, kad e. valdžia apima ne tik technologinį aspektą, bet ir politinį, socialinį ir kt. aspektus. Politiniu aspektu e. valdžia gali būti suvokiama kaip „tam tikras demokratinis mechanizmas, kadangi ji susijusi su viešosios informacijos procesais, pilietinės informacijos sklaida ir viešosios sferos vystymusi"; t. y. demokratinis elektroninės valdžios potencialas atsiskleidžia per komunikacinį aspektą. Socialinis e. valdžios aspektas susijęs su žinių visuomenės tendencijomis ir „atsiskleidžia per jos poveikį gyvenimo stiliaus pasiekiamumui" — t. y. elektroninė valdžia įtvirtina ir toliau plėtoja tinkle skelbiamo gyvenimo pokyčius, susijusius su tokiais veiksniais kaip interneto poveikis, skaitmeninio sklasto problemos, valdžios požiūris į globalius veiksnius ir kita". Palaipsniui modernizuojant viešąsias paslaugas, dauguma jų teikiama vietos, regiono ar nacionaliniu lygiu, kai kurios tarptautinės paslaugos yra labai svarbios piliečiams, verslui ir administravimo institucijoms ir gali tapti Europos e. valdžios pavyzdžiu. Jos taip pat padeda prisiimti įsipareigojimus aukščiausiu lygiu ir sukurti pagrindinių priemonių, pvz., elektroninio identifikavimo ir sąveikos, poreikį. Sąveiką užtikrinantis prieigos prie viešųjų paslaugų elektroninio identifikavimo valdymas, elektroninis dokumentų autentiškumo patvirtinimas ir elektroninis archyvavimas yra kritiškai svarbios įgyvendinimo priemonės. Tačiau įgyvendinant šias priemones labai svarbu gerbti skirtingus nacionalinius metodus ir sprendimus, nesukuriant kliūčių naudotis viešosiomis paslaugomis kitose šalyse. Šiuo meru e. valdžia pasiekė kritinį tašką, nes jau nebeužtenka vien tik viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Tolesnė e. valdžios plėtra reikalauja elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumo ir saugumo. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų vartotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Todėl labai svarbūs šioje srityje yra elektroninių viešųjų paslaugų poreikio tyrimai. Siekdama plataus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimo, Vidaus reikalų ministerija atliks pagrindinių viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis, esamos būklės analizę. Remiantis gautais rezultatais bus nustatyti e. valdžios prioritetai. 1.3.1.Elektroninių viešųjų paslaugų saugumas Europos Komisija nuo 2001 m. nuolat atlieka Europos pagrindinių elektroninių viešųjų paslaugų tyrimus pagal rodiklius, kurie buvo apibrėžti siekiant stebėti e. valdžios planus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Norvegijoje, Islandijoje bei Šveicarijoje. Minėti tyrimai yra atliekami pagal Europos Sąjungos šalyse taikomą metodiką, kuri remiasi Europos Komisijos (COM081299) 1999 m. kaip gaire pasiūlytu ir 2000 m. Vidaus rinkos tarybos patvirtintu E. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašu (12 iš jų yra skirtos gyventojams, 8 -verslo įmonėms).6 Šis viešųjų paslaugų sąrašas nurodytas ir Elektroninės valdžios koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tyrimo metu vertinama, koks yra kiekvienos iš šių 20 pagrindinių paslaugų perkėlimo į internetą lygis (pradedant 1 lygiu, kuriam būdingas tik informacijos apie paslaugą pateikimas internete, baigiant 4 lygiu, kuris apima visą paslaugos gavimo ciklą nuo užsakymo iki įvykdymo, pvz., užsakyto dokumento pristatymo). 2006 m. liepos mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos viešųjų paslaugų, perkeltų į elektroninę terpę, procentas išaugo iki 75 proc4. (palyginimui 2004 m.—65 proc.). Geriausios šioje srityje yra Austrija, Malta, Estija, Norvegija. Elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą lygis 2006 m. balandžio mėn. Lietuvoje siekė 68 proc. (nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. padidėjo 9 proc.). Šiame tyrime taip pat nurodyta, koks yra kiekvienos iš 20 elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą lygis visose Europos Sąjungos šalyse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje. Nuo 2007 metų kai kurios paslaugos jau vertinamos ir 5 lygiu. Šis aukščiausias lygis apibūdinamas kaip visiškai funkcionuojanti elektroninė procedūra, kuriai nebereikia jokių kitų fizinių paslaugos vartotojo veiksmų. 2007 metų I pusmetį Europos Komisija atliko Europos pagrindinių elektroninių viešųjų paslaugų tyrimą, atitinkamas paslaugas įvertinusi ir minėtu 5 lygiu. Tyrimo rezultatai atsispindi pateiktose lentelėse: 2 lentelėje — viešųjų paslaugų gyventojams perkėlimo į elektroninę terpę procentas ir 3 lentelėje — viešųjų paslaugų verslui perkėlimo į elektroninę terpę procentas. Minėtose lentelėse nurodyti procentai apskaičiuojami remiantis pateikta metodika: 20 procentų atitinka visiškai įgyvendintą 1 lygį; 40 procentų - 2 lygį; 60 procentų - 3 lygį; 80 procentų - 4 lygį; 100 procentų - 5 lygį. Viešąsias paslaugas administruojančios institucijos nurodytos remiantis Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planu.7 Naujasis 5 lygis supažindina su dviem papildomomis koncepcijomis: • paslaugos teikimo aktyvumas: pvz., viešojo administravimo institucija aktyviai atlieka veiksmus, kurie skirti paslaugos teikimo kokybei ir vartotojo pasitenkinimui pagerinti. Paslaugos teikimo aktyvumo pavyzdžiai: viešojo administravimo institucija įspėja vartotoją, kad gali būti reikalaujama atitinkamo veiksmo atlikimo, viešojo administravimo institucija iš anksto užpildo paslaugos paraiškos formą duomenimis, kurie jau yra viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse; • automatinis paslaugos suteikimas: viešojo administravi­mo institucija, padėdama piliečiams (ir verslo subjektams) įgyvendinti jų socialines ir ekonomines teises, automatiškai suteikia specifines paslaugas tiems paslaugos vartotojams, kuriems jų reikia. Paslaugos vartotojui nereikia prašyti paslaugos. lygiu teikiamos paslaugos (piliečiams): • Pajamų deklaravimas (turto, pajamų). 5 lygis apibūdinamas kaip paslaugos teikėjo suteikta galimybė užpildyti pajamų deklaraciją internetu. Pajamų deklaracija iš anksto yra užpildyta visais reikiamais duomenimis, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, paslaugą teikianti institucija jau žino apie paslaugos vartotoją; • Socialinės išmokos ir kompensacijos. 5 lygis gali būti taikomas teikiant motinystės (tėvystės) pašalpas, kompensuojant medicinos išlaidas, skiriant stipendijas studentams. Bedarbio pašalpa taip pat gali būti teikiama 5 lygiu (iš anksto užpildyta paslaugos paraiškos forma duomenimis, kurie jau yra viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse); Asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojų teisės)- paslaugų teikėjas automatiškai perspėja pasų turėtojus apie artėjančią dokumento galiojimo pabaigą (elektroniniu paštu, žinute ar kt. e. būdais); Leidinių, publikacijų paieška viešosiose bibliotekose — paslaugos teikėjas galės informuoti paslaugų vartotoją apie naujai gautus leidinius. 5 lygiu teikiamos paslaugos (verslo subjektams): • Duomenų teikimas statistikos institucijoms — statistinių duomenų teikėjui nebereikia iš naujo teikti statistinių duomenų statistikos institucijoms, nes duomenys apie statistinių duomenų teikėją (vyrų / moterų proporcijos, nebuvimas darbe) jau yra pateikti mokesčius administruojančioms institucijoms, socialinės apsaugos ar darbo tarnyboms. Statistikos institucijos pačios panaudoja ir „perdirba" viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse esančius duomenis; • Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis— paslaugos teikėjas teikia suskirstytą (pagal sektorių ir dydį) ir pritaikytą konkrečiam paslaugos vartotojui informaciją apie naujus su aplinkosauga susijusius teisės aktus ir prievoles verslo subjektams. Pastaba: šios paslaugos 5 lygio apibūdinimas skiriasi nuo kitų 5 lygio viešojo administravimo institucijos ir paslaugos teikėjo bendravimo formų. Šiuo atveju viešojo administravimo institucija pati informuoja, pataria ir suteikia informacijos paslaugos vartotojui, siekdama jam palengvinti prisitaikyti prie naujų pasikeitusių aplinkybių.8 1.3.2.Elektroninės viešosios paslaugos ir jų išplitimas Siekiant pagreitinti e. valdžios kūrimo procesą, svarbios tampa modernizacija ir inovacijos, nes iš valdžios institucijų piliečiai reikalauja geresnių elektroninių viešųjų paslaugų, daugiau saugumo ir demokratijos, o verslo atstovai - mažiau biurokratijos ir daugiau veiksmingumo. Atliekami viešųjų paslaugų poreikio ir stebėsenos tyrimai tik patvirtina, kad viešųjų paslaugų teikimas informacinėmis ir ryšio technologijomis yra naudingas pačioms valstybės institucijoms. Nauda siejama su viešosios paslaugos teikimo operatyvumo padidėjimu, piliečių palankumo augimu ir sumažėjusiu valstybės institucijos personalo apkrovimu, o teikiamų viešųjų paslaugų savybes galima apibūdinti kaip kokybiškas, lengvai ir greitai panaudojamas ir visuotinai prieinamas. Tačiau minėti tyrimai taip pat atskleidžia, kad, palyginti su valstybės institucijomis, verslas nuėjo gerokai toliau.9 Daug Lietuvos verslo subjektų interneto svetainių viešąsias paslaugas teikia aukščiausiu brandos lygiu, daugelis suteikia elektroninės komercijos, lėšų pervedimo, atsiskai­tymo už komunalines paslaugas, prekybos vertybiniais popieriais on-line ir daugelį kitų galimybių. Sekdama verslo subjektų pavyzdžiu ir dar labiau modernizuodama savo institucijų veiklą ir vystydama elektroninės valdžios paslaugas, valstybė bendradarbiaus su piliečiais ir verslo subjektais lengviau, patogiau, greičiau iš valstybės institucijų suteikdama jiems reikiamą informaciją ir paslaugas. Didelį postūmį elektroninių viešųjų paslaugų plėtros srityje turėtų duoti Europos Sąjungos paramos lėšos, naudojamos elektroninės valdžios paslaugų projektams įgyvendinti, todėl elektroninių viešųjų paslaugų pasiūla Lietuvoje bendrąja prasme ateityje gerės. Šiuo metu geriausiai išvystytos elektroninės viešosios paslaugos Lietuvoje yra: • gyventojų ir juridinių asmenų mokesčių deklaravimas, • valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas, • muitinės deklaracijų teikimas, • statistinių duomenų teikimas, • darbo paieškos ir įdarbinimo paslaugos, • viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos. Vidaus reikalų ministerija 2006 m. parengė naują Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame yra pateiktas viešųjų paslaugų, kurias siekiama perkelti į elektroninę terpę, sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į Europos Sąjungos programinius dokumentus (e. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašą) ir vadinamąsias europines paslaugas (pan-European services), taip pat jame yra nurodytos Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų (toliau - institucijos) administruojamos viešosios paslaugos, kurias institucijos planuoja perkelti į elektroninę terpę, už šių paslaugų administravimą atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, minėtų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę terminai, laukiami rezultatai, viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai ir esama situacija (kai viešoji paslauga šiuo metu jau yra teikiama maksimaliu viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiu). Tokiu būdu yra nustatyti aiškūs atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsipareigojimai perkelti jų administruojamas viešąsias paslaugas į elektroninę terpę. Vidaus reikalų ministerija, pati būdama tiesiogiai atsakinga už kai kurių viešųjų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, asmens dokumentų išdavimą, gyvenamosios vietos deklaravimą ir kitas, 2006 m. parengė projektus, kurie buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, dėl galimybių atitinkamas viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Minėti projektai: • Viešosios paslaugos „Liudijimų (gimimo, santuokos registravimo) užklausimas ir išdavimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Viešosios paslaugos „Gyvenamosios vietos deklaravimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Viešosios paslaugos „Asmens dokumentai" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Daugiafunkcinių mikroprocesorinių asmens dokumentų ištašymo ir panaudojimo investicinio projekto / galimybių studijos parengimas; ♦ Viešosios paslaugos „Autotransporto priemonių registra­vimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumen­tacijos rengimas.10 Vidaus reikalų ministerija šiandien gali didžiuotis, galėdama pristatyti šiuos baigtus e. valdžios projektus: 1. Paieška ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje; 2. Paieška negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje; 3. Paieška ieškomų asmenų duomenų bazėje; Taip pat baigtas Vidaus reikalų ministerijos e. valdžios projektas dėl galimybės užsisakyti ir sumokėti už pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei šeiminę padėtį. Šia viešąja elektronine paslauga gali naudotis asmenys, besinaudojantys AB „Hansabankas" ir AB SNORAS elektroninės bankininkystės paslaugomis. Kalbant apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, trečdalis gyventojų (16—74 metų) naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, 23,7 domina ši galimybė, tačiau dar nesinaudojo ir 44,5 nesinaudojo ir jų tai nedomina. Pagrindinės priežastys, kodėl gyventojai nesinaudoja viešosiomis paslaugomis: • reikalingos paslaugos internetu yra neteikiamos arba jas sunku surasti; • nerimauja dėl asmens duomenų saugumo; • mano, kad tai reikalauja papildomų išlaidų (interneto ryšio); • per sudėtinga naudotis valstybės institucijų tinklalapiais; • nebuvo reikalo ir kt. Pažymėtina, kad gyventojų, besinaudojančių viešosiomis paslaugomis, skaičius turi tendenciją augti, nes vis daugiau jų įgyja kompiuterinį raštingumą, apmokomi naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, plečiasi infrastruktūra, daugėja elektroninio turinio ir gyventojai vis labiau įvertina elektroninių viešųjų paslaugų teikiamą naudą. 1.4.Informacijos sauga Valstybės institucijose ir įstaigose lemiamą reikšmę įgijo informacija, kuri yra saugoma, perduodama ar kitaip apdorojama elektroniniu būdu valstybės institucijų valdomose informacinėse sistemose, leidžiančiose tokią informaciją apdoroti ir saugoti, valstybiniuose ir žinybiniuose registruose, sudaranti sąlygas sėkmingai atlikti valstybės institucijoms pavestas funkcijas. Siekiant sėkmingo informacinių sistemų funkcionavimo, būtina užtikrinti elektroninės informacijos saugą. Sėkmingai įgyvendinus Informacijos technologijų saugos valstybinę strategiją. Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti darbų tęstinumą, parengė Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinę strategiją, kurioje, atsižvelgiant į elektroninei informacijai naujai iškilusią grėsmę, nurodyti pagrindiniai elektroninės informacijos saugos užtikrinimo tikslai, uždaviniai it priemonės. Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybine strategija siekiama: • tobulinti elektroninės informacijos saugą ir priežiūrą, • teisės aktais reguliuoti elektroninės informacijos saugą, • kelti elektroninės informacijos saugos kultūrą, • tobulinti elektroninės informacijos perdavimo infrastruk­tūros saugą. • skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą elektroninės informacijos saugos užtikrinimo klausimais.11 Visose Europos Sąjungos valstybėse yra nacionaliniai valstybės institucijų saugūs duomenų perdavimo tinklai, kurie yra atskirti ir apsaugoti nuo viešojo interneto. Šie tinklai yra sujungti su IDA (angį. k. Interchange ofData betiveen Administracions) programos tinklais ir sudaro uždarą ir saugią tarpusavio komunikavimo erdvę visoms Europos Sąjungos valstybinėms institucijoms. Lietuvoje tokias funkcijas atlieka Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas, kurio operatoriumi paskirta VĮ „Infostruktūta". Šio tinklo paskirtis yra: • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Sąjungos valstybių narių administracijomis; • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių; • sudaryti sąlygas sumažinti Lietuvos Respublikos institucijų išlaidas duomenų saugos ptiemonėms, programinei įrangai, duomenų perdavimo ir telefono ryšio paslaugoms įsigyti; • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis elektroninės valdžios (toliau - e. valdžia) paslaugomis, užtikrinant Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų saugų bendravimą su Europos Sąjungos ir valstybių narių administracijomis. Pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis Lietuvoje sparčiai didėja, tačiau Lietuvai, kaip ir daugeliui naujų Europos Sąjungos valstybių, interneto prieigos klausimas vis dar labai aktualus. Lietuvos veiksmus, skatinant naudotis kompiuteriais ir internetu, galima suskirstyti į dvi krypris: interneto prieigos užtikrinimą ir mokymo organizavimą. Vidaus reikalų ministerija, integruodama privataus verslo, centrinės ir vietinės valdžios ir užsienio fondų resursus, siekia, kad interneto plėtta visoje Lietuvos teritorijoje pasiektų Europos Sąjungos interneto skverbties vidurkį. Šiam tikslui pasiekti kuriamas integruotas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas, ypač daug dėmesio skiriant kaimiškosioms vietovėms, kuriose interneto skverbtis vidurkis gerokai skiriasi nuo didžiųjų Lietuvos miestų. 2002 m. įsteigti 75 viešieji interneto centrai (VIC) panaudojant verslo paramos aljanso „Langas į ateitį" lėšas. Vidaus reikalų ministerija kartu su šiuo aljansu 2003 m. įsteigė dar 100 viešųjų interneto centrų. 2004 m. Vidaus reikalų ministerija pradėjo įgyvendinti projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse", finansuojamą pagal PEIARE 2003 socialinės ekonominės sanglaudos programą. Įgyvendinant šį projektą 2005 m. buvo įsteigti 300 viešieji interneto prieigos taškai (VIPT). Iki 2006 m. Lietuvoje iš viso jau veikė 475 viešieji interneto prieigos taškai, kurių išsidėstymas pavaizduotas žemėlapyje. Šiuo metu įgyvendinamas ES struktūrinių fondų it LR Vyriausybės lėšomis finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra" (www.vipt.lt). Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. spalio 21 d. pasirašius trišalę paramos teikimo sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV, VĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos.12 Projektas tiesiogiai prisidės sudarant sąlygas visiems gyventojams, nepaisant jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, naudotis informacinėmis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Projekto metu bus gerokai išplėsta viešosios interneto prieigos infrastruktūra, kad būtų kuo geresnės sąlygos informacinėmis technologijomis naudotis būtent toms socialinėms grupėms, kurios šiuo metu tokių galimybių turi mažiausiai. Įgyvendinant projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra", viešosios interneto prieigos taškų tinklas bus plečiamas į nuošalias kaimo vietoves, bus įsteigta 400 naujų VIPT ir modernizuota 83 veikiantys. Plečiant ir modernizuojant VIPT tinklą, bus įsigyta ir perduota VIPT operatoriams kompiuterinės įrangos, informacinių ir ryšių technologijų Įrenginių, programinės įrangos. Siekiama, kad visi nauji ir jau veikiantys VIPT būtų integruoti į bendrą administravimo sistemą. Tai leistų siekti platesnio ir aktyvesnio VIPT infrastruktūros panaudojimo viešųjų elektroninių paslaugų plėtrai. Įsteigus šiuos taškus Lietuva taps viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal viešosios interneto prieigos taškų skaičių - mūsų šalyje jų bus 875. VIPT svarbūs dėl jų daugiafunkciškumo. VIPT atlieka šias funkcijas: • viešųjų paslaugų centro, • bendruomenės centro, • ir vieną svarbiausių - mokymo ir žinių centro funkciją (e. bankininkystė, e. deklaravimas). Kviestume kuo daugiau institucijų pasinaudoti VIPT kaip žinių plėtros centrais, apmokant VIPT kuratorius toliau gyventojams skleisti žinias, kaip naudotis viešojo administravimo institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Kaip pavyzdys galėtų būti Mokesčių inspekcijos iniciatyva, t. y. 2007 metais VIPT'uose mokesčių mokėtojai galėjo pildyti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu. Statistiniai tyrimai rodo, kad VIPT dėka auga interneto vartotojų skaičius kaimiškosiose vietovėse. Nuo 2005 iki 2006 m. namų ūkių, turinčių interneto prieigą, skaičius kaime išaugo net 4 kartus (nuo 3.6 iki 16 proc.)9. Svari tokio augimo priežastis ta, kad kaimo gyventojai akivaizdžiai pajuto interneto, kuriuo jie gali pasinaudoti VIPT'uose, naudą ir įsivedė internetą savo namuose, o kitas aspektas -kad vykdant minėtus projektus interneto paslaugų teikėjai įrengė infrastruktūrą kaimiškosiose vietovėse ir tokiu būdu susidarė galimybė kaimo gyventojams įsivesti internetą savo namuose. Tai rodo akivaizdžią VIPT'ų reikšmę interneto vartotojų skaičiui, kuris pastaraisiais metais sparčiai didėja. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vytiausybės duomenimis, namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais ir interneto naudojimas per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo. Asmeninį kompiuterį namuose 2007 m. pirmąjį ketvirtį turėjo 42 procentai namų ūkių, interneto prieigą—40 procentų. Per ketverius metus asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių dalis padidėjo daugiau kaip du kartus, o turinčių interneto prieigą namuose - 6,5 karto. Internetu 2007 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 49 procentai visų 16-74 metų amžiaus asmenų (2006 m. pirmąjį ketvirtį -42 proc.).13 Akivaizdu, kad informacinių ir ryšių technologijų taikymas ir jų įtaka viešojo administravimo institucijų, verslo subjektų veikloje bei visuomenės gyvenime auga. Efektyvus, geranoriškas ir horizontalus bendradarbiavimas tarp viešojo administravimo institucijų, besiremiantis kvalifikuotais valstybės tarnautojais, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, leis ir toliau sėkmingai įgyvendinti e. valdžios projektus modernizuojant viešąjį administravimą, gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir skatinant jų perkėlimą į elektroninę terpę. 2.Elektroninės informacijos saugumo ir apsaugos strateginė analizė Kiekviena valstybė stengiasi gauti maksimalią naudą iš duomenų, kuriuos kaupia ir tvarko jos institucijos. Gal kiek pabrėžtinai, bet teisingai pasakysime — jeigu ta valstybė nori tinkamai atlikti pareigas savo piliečiams ir išlikti konkurencinėje kovoje. Taip būdavo visais laikais, tačiau šiandien, informatikos, telekomunikacijų ir globalizacijos amžiuje, tai ypatingai ryšku. Siekiant sujungti įvairiose šalies institucijose kaupiamus mokestinius duomenis ir atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį naudoti Business Intelligence informacines technologijas (aktualios informacijos rengimas ir teikimas, toliau - BI technologijos), Valstybinės mokesčių inspekcijos techninėje bazėje 2002 metais pradėta kurti informacinė sistema, kurioje turėjo būti integruojami svarbiausi įvairių institucijų tvarkomi mokestiniai duomenys, kontroliuojama jų kokybė, pagal juos rengiama aktuali analizei skirta informacija ir teikiama suinteresuotoms valstybės bei savivaldybių institucijoms. 2003 metais ši informacinė sistema buvo pavadinta Tarpžinybine mokestinių duomenų saugykla (toliau - TDS).14 TDS kūrimo, diegimo, naudojimo ir palaikymo procesas nebuvo ir šiuo metu nėra lengvas. Pirmiausiai buvo susidurta su rimtomis kliūtimis įteisinant TDS ir užtikrinant reikiamą jos darbą. TDS buvo tris kartus reorganizuojama, keitėsi jos steigėjai ir valdytojas. Į TDS teikiami duomenys ir jos vartotojams teikiama informacija nebuvo ir šiandien dar nėra pakankamai kokybiški. Galutiniai TDS vartotojai nėra reikiamai mokomi ir konsultuojami. Duomenų į TDS teikėjai, jos vartotojai ir sprendimus priimantys asmenys skirtingai supranta TDS paskirtį ir jos galimybes, kartais sureikšminami trumpalaikiai ir atskirų institucijų tikslai. Nežiūrint į tai, šiandien TDS yra moderni, dideles galimybes turinti valstybės informacinė sistema. Duomenis į ją teikia 6 svarbiausios mokesčius kontroliuojančios arba analizuojančios šalies institucijos, ji turi per 300 darbo vietų 8 valstybės institucijose (plačiau-http://tds.ivpk.lt). Pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. atnaujintus TDS nuostatus (Žin., 2007, 96-3905), kurie įsigalios nuo 2007-11-01, TDS steigėjas ir valdytojas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - IVPK), o duomenis į TDS teikia: 1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau - Finansų ministerija); 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM); 3. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas); 4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau — VSDF valdyba); 5. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau — Statistikos departamentas); 6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT). TDS valdytojas užsako, sukuria arba įsigyja ir valdo TDS, išskyrus jos duomenis, ir yra visų TDS duomenų tvarkytojas. Jis sujungia teikiamus į TDS duomenis, kontroliuoja jų kokybę ir teikia sujungtus duomenis bei paslaugas TDS vartotojams. Duomenų teikėjai yra ir savo teikiamų duomenų valdytojai. Jie teikia duomenis į TDS, užtikrina jų kokybę ir naudojasi TDS bei kontroliuoja, kaip TDS valdytojas tvarko jų valdomus duomenis ir kaip kiti TDS vartotojai jais naudojasi. Kitos institucijos, ne duomenų teikėjai, gali naudotis TDS tiek, kiek tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. TDS nuostatuose numatyta, kad ateityje duomenų į TDS teikėjų gali būti ir daugiau. TDS turi dideles potencines galimybes - teikiamų į ją duomenų sąrašą galima plėsti, o galimybes naudotis TDS galima sudaryti ne tiktai suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir mokslo bei studijų institucijoms, verslo subjektams ir visiems to norintiems šalies piliečiams. Panaudojant teikiamus į TDS smulkiausios granuliacijos duomenų įrašus, šiuolaikiniais metodais galima analizuoti ir prognozuoti ekonomines situacijas šalyje. Todėl natūralu siekti, kad TDS būtų plačiai ir efektyviai naudojama, tobulinama ir tinkamai palaikoma.15 Pasakojimą apie tai, kas yra TDS, pradėsime informacijos, kurią galima greitai ir paprastai gauti iš TDS, pavyzdžiu. Paveiksle grafiškai pavaizduota, kiek mokesčių iš viso per menas sumoka pagal pagrindinės ekonominės veiklos (EV) sekcijas sugrupuotos įmonės vienam savo darbuotojui. Kad būtų pateikta ši informacija, buvo panaudoti VMI prie FM (įmonių sumokami mokesčiai į VMI surenkamąsias sąskaitas), Statistikos departamento (įmonių pagrindinės EV) ir VSDF valdybos (įmonių darbuotojų skaičius) į TDS pateikti duomenys. Grafikas sukurtas TDS naudojamos BusinessObjects programinės įrangos priemonėmis, o jam reikalingi duomenys paimti iš TDS duomenų vitrinos „JA ketvirtiniai rodikliai" (juridinių asmenų). Šioje vitrinoje eksponuojami smulkiausios granuliacijos (kiekvienos įmonės atskirai) ir integruoti (sujungti pagal JA kodą ir laiką) anksčiau minėti VMI prie FM, Statistikos departamento ir VSDF valdybos duomenys. Pažymėtina, kad prisijungus prie TDS, tokio tipo grafikų duomenys gali būti automatiškai atnaujinami. Visiems gerai žinoma ir praktiškai patirta problema, kuri iškyla kaupiant duomenis ir jais naudojantis, yra ta, kad augant duomenų kiekiui, jų įvairovei ir vartotojų skaičiui darosi vis sudėtingiau tvarkyti duomenis, rengti pagal juos reikalingą informaciją ir ja naudotis. Pirmiausia į šį reiškinį dėmesys buvo atkreiptas JAV dar apie 1980 metus. Tada ir atsirado iki šiol plačiai vartojami iškilusios problemos vaizdingi apibūdinimai „skęstame duomenyse ir dūstame dėl informacijos trūkumo...", „duomenis reikia naudoti, o ne juos tvarkyti..." Spręsti įvardytą problemą bandoma taikant BI technologijas, kurių esmė yra aktualios informacijos rengimas ir teikimas sprendimus priimantiems darbuotojams. Duomenų ir informacijos atsiradimo ir naudojimo procesą galima pailiustruoti tokia schema: Veikla => Duomenys => Informacija => Žinios => Sprendimai => Veikla Duomenys, bent jau pirminiai, kaupiami duomenų registravimui skirtose duomenų bazėse. Informacija yra apdoroti duomenys - lentelės, grafikai, analitinių tyrimų rezultatai, perspėjimai apie susidariusias kondicijas, tekstai. Informacijos sąvoka yra platesnė nei duomenų - pirminius duomenis taip pat galima vadinti informacija ir teikti juos vartotojams (tik kažin ar tai bus kokybiška informacija). Žinios yra apdorota informacija — tai, kas nusėdo sprendimus priimančių darbuotojų galvose. BI technologijos apima pateiktos schemos dalį maždaug nuo pusės duomenų iki pusės žinių. Turėdami prieš akis šią schemą, BI technologijas galime apibūdinti taip: tai metodai ir įranga, skirti duomenų surinkimui iš daugelio pirminių šaltinių, jų sujungimui, aktualios ir kokybiškos informacijos parengimui bei jos teikimui paprastai dideliam skaičiui vartotojų turint tikslą, kad ji taptų žiniomis. Sudėtinė BI technologijų dalis yra duomenų saugykla (toliau - DS), kurioje sudedami sutvarkyti duomenys taip, kad vartotojai galėtų juos greitai ir patogiai nusiskaityti. Kitos sudėtinės BI technologijų dalys yra duomenų surinkimo, sujungimo ir parengimo priemonės, duomenų kokybės kontrolės priemonės, informacijos gavėjų darbo priemonės, kuriomis jie pasiima reikalingus duomenis ir informaciją, juos tvarko ir keičiasi informacija. Būtina paminėti taip pat ir duomenų ir informacijos saugos užtikrinimo priemones, duomenų ir informacijos gavėjų teisių administravimo priemones. Praktikoje labai dažnai visas BI kompleksas sutapatinamas su DS. Taip yra ir TDS atveju, kalbėdami apie TDS mes turime galvoje visą su TDS susijusį BI kompleksą. Augant naudojamų duomenų ir informacijos kiekiams bei jų apdorojimo operatyvumo reikalavimams, BI technologijos darosi vis labiau reikalingos. Tačiau pačios vienos jos greitai pradeda gaminti nenaudojamą ir niekam nereikalingą nekokybiškų duomenų, informacijos ir žinių silosą. Išryškėja visiems žinoma tiesa - informacijos negalima rengti daug ir netikslingai. Ji rengiama konkrečiam darbuotojui, konkrečiai institucijai ar įmonei konkrečiu tikslu. Informacija reikalinga tiktai tiek, kiek ji virsta žiniomis, o žinios—kiek yra naudojamos. Kas gali pasakyti institucijai, kokius duomenis jai registruoti, kokią informaciją rengti ir kokias žinias kaupti? Pačios vienos BI technologijos negali atsakyti į suformuluotus klausimus, nes jos nėra skirtos gilintis į konkrečios institucijos misiją, viziją, tikslus ir iniciatyvas, nustatinėti pagrindinius veiklos rodiklius (KPI). Šiandien atsakymai į suformuluotus klausimus sėkmingai gaunami diegiant veiklos valdymo technologijas (angį. k. Performance Management, PM) ir ypač jos šaką — Balanced Scorecard'(BSC) metodiką (R. S. Kaplan, D. P. Norton, 2000; P. R. Niven, 2005). Praktika parodė, kad sujungus BI ir BSC gaunamos labai efektyvios veiklos matavimo, stebėjimo ir valdymo priemonės. Paskutiniu metu BI ir PM technologijos artėja viena prie kitos, jų sandūroje atsirado nauja ir efektyvi BI technologijų atmaina Informaciniai tablo (Performance dashboards) (W. W. Eckerson, 2005). Plačiau — http://www.tdwi.org, http://www.dmreview.-com, http://www.bireview.com, http://www.b-eye-network.com, http://www.balancedscorecard.org, http:// www.performancesoft.com, http://www.performance-measurement.net). 2.1.Duomenų, informacijos ir žinių kokybė Duomenų, informacijos ir žinių kokybė suprantama kaip jų tinkamumas tiesioginiam ir veiksmingam naudojimui (W. W. Eckerson, 2002; T. Redman, 2001; L. P. English, 1999). Tikriausiai kiekvienas, bandydamas paaiškinti, kas yra kokybiški duomenys, pradėrų nuo duomenų teisingumo. Nes pirmiausia naudojami duomenys turi būti teisingi, nagrinėjant juos reikiamu tikslumu. Visi žinome, kad geriau neturėti jokios informacijos negu turėti neteisingą. Tačiau duomenų teisingumas yra ne vieninrelis duomenų kokybės kriterijus. Duomenys gali būti formaliai teisingi, tačiau taip supainioti ir taip sunkiai prieinami, kad iš jų nebus jokios naudos. Kriterijai, kuriais matuojame kokybę, priklauso nuo konteksto, kuriame ją nagrinėjame. Situacija čia tokia pat kaip bandant paaiškinti, kas yra darbo kokybė, aptarnavimo kokybė ar gyvenimo kokybė. Reikia skirti: • duomenų kokybę (teisingumas, išsamumas, integra­lumas, pagrįstumas); • informacijos kokybę (teisingumas, aktualumas, pakankamumas, pertekliškumas, suprantamumas, prieinamumas, pateikta laiku); ♦ žinių kokybę (teisingumas, aktualumas, išsamumas). Akivaizdu, kad kokybės kriterijų gali būti ir daugiau. Diegti ir plėtoti greitas visuotines IT, nepašalinus nekokybiškų duomenų atsiradimo priežasčių, reiškia baisiu greičiu tiražuoti nekokybiškus duomenis, taip pat gilinti iš jų naudojimo arba kaupimo ir nenaudojimo kylančias problemas. Čia situaciją būtų galima palyginti su vėžio liga. Su viena išsigimusia ląstele organizmas gali gyventi, tačiau jeigu tokios ląstelės pradeda daugintis, tai jau tampa blogai. Atskirai reikia paminėti duomenų agregavimo atvejį. Jeigu neteisingi arba neišsamūs yra tiktai vieno konkretaus įrašo duomenys, tai mes vis tiek galime naudotis kitų įrašų duomenimis. Tačiau nebegalime naudotis suminiais visų įrašų duomenimis, nes jie jau bus klaidingi. Neteisingi vieno įrašo duomenys gali gerokai iškreipti suminius duomenis, tokius kaip šio straipsnio 2 skyrelyje. Prasta pradinių duomenų kokybė, nesuprantama, neaktuali, pavėluota ir sunkiai prieinama informacija, kuri rengiama ir teikiama sprendimus priimantiems darbuotojams, niekais paverčia didžiąją dalį BI projektų. Tokius projektus diegiančios institucijos daro didžiules investicijas į duomenų integravimo priemones, duomenų saugyklas, aktualios informacijos parengimui ir teikimui skirtą įrangą, žmogiškuosius resursus, tačiau visi šie projektai atsiperka tiktai tiek, kiek yra patenkinama duomenų ir informacijos kokybė. Dažniausiai kokybė yra nemokama. Mokėti reikia tiktai ištaisant anksčiau atlikto nekokybiško darbo pasekmes. The Data Warehousing Institute inicijuoto duomenų kokybės tyrimo ataskaitoje (W. W. Eckerson, 2002) rašoma, kad dėl prastos duomenų kokybės JAV kasmet netenka po 600 milijardų USD. E. valdžią mes suprantame kaip kompleksą priemonių, kai taikant informavimo ir komunikavimo technologijas (toliau - IKT, angį. k. Information and Communication Technologies) piliečiams sudaromos sąlygos gyventi, mokytis ir dirbti, veikti, inicijuoti ir dalyvauti. E. valdžios misija yra teikti paslaugas visuomenei, stengiantis kuo geriau išnaudoti IKT teikiamas galimybes. Sakoma, kad valstybės, diegdamos e. valdžios sistemas, kuria savo ateitį. Per paskutinius 15 metų IKT galimybės vystėsi nepaprastai sparčiai. Todėl e. valdžia Europos Sąjungoje tampa pagrindine administracinės veiklos dalimi. Dėl e. valdžios visuomenė nustoja būti pasyvi stebėtoja ir vis didesnę įtaką daro savo gyvenimui, kartu prisiimdama ir atsakomybę už savo veiklą bei ateitį. Internetas tampa pagrindine priemone, užtikrinančia viešojo administravimo efektyvumą ir skaidrumą. Reikia paminėti Europos Komisijos iniciatyvą 12010 -sukurti informacinę visuomenę, kuri padarys Europą labiau patrauklia gyventi, dirbti ir investuoti. Si iniciatyva suformuluota Balanced Scorecard terminais (numatyti konkretūs tikslai, rodikliai, siekiamos rodiklių reikšmės) ir yra viena iš Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonių. Istoriškai susiklostė taip, kad šiandien e. valdžia dažniausiai susideda iš e. paslaugų (įskaitant ir „vieno langelio" principą), e. balsavimo ir e. demokratijos, kurios dalis yra e. dalyvavimas. E. demokratijos tikslas yra taikant IKT sudaryti galimybes visuomenės nariams gauti informaciją, pareikšti savo nuomonę, diskutuoti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui. Visokių „e." gali būti labai daug. Pavyzdžiui, e. bankininkystė, e. sveikata, e. mokesčių deklaravimas, e. studijos, e. literatūra, e. analizė ir t.t. Konkreti e. valdžios sistema gali būti diegiama valstybių grupės (pavyzdžiui, ES) lygiu, atskiros valstybės lygiu, atskiro regiono lygiu (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje) ir atskiros institucijos lygiu (pavyzdžiui, Europos Komisijoje arba VMI prie FM). E. analizę mes suprantame kaip analizei skirtų duomenų ir jų analizės galimybių teikimą visuomenei IKT priemonėmis. Įgyvendintos e. analizės sistemos pavyzdys gali būti Europos centrinio banko statistinių duomenų saugykla, žr. http:// sdw.ecb.europa.eu. Įdiegtos e. analizės sistemos gali stipriai prisidėti didinant valdymo skaidrumą ir efektyvumą, sudarydamos institucijoms ir piliečiams sąlygas patiems analizuoti juos dominančius rodiklius, teikti pasiūlymus ir koreguoti savo pačių veiklą. (Plačiau - http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/ i2010, http://www.epractice.eu, http://www.evaldzia.lt, http://www.ejeg.com). Dažniausiai kokybė yra nemokama. Mokėti reikia tiktai ištaisant anksčiau atlikto nekokybiško darbo pasekmes. The Data Warehousing Institute inicijuoto duomenų kokybės tyrimo ataskaitoje (W. W. Eckerson, 2002) rašoma, kad dėl prastos duomenų kokybės JAV kasmet netenka po 600 milijardų USD. 2.2.E. valdžios ir e. analizės samprata E. valdžią mes suprantame kaip kompleksą priemonių, kai taikant informavimo ir komunikavimo technologijas (toliau - IKT, angį. k. Information and Communication Technologies) piliečiams sudaromos sąlygos gyventi, mokytis ir dirbti, veikti, inicijuoti ir dalyvauti. E. valdžios misija yra teikti paslaugas visuomenei, stengiantis kuo geriau išnaudoti IKT teikiamas galimybes. Sakoma, kad valstybės, diegdamos e. valdžios sistemas, kuria savo ateitį. Per paskutinius 15 metų IKT galimybės vystėsi nepaprastai sparčiai. Todėl e. valdžia Europos Sąjungoje tampa pagrindine administracinės veiklos dalimi. Dėl e. valdžios visuomenė nustoja būti pasyvi stebėtoja ir vis didesnę įtaką daro savo gyvenimui, kartu prisiimdama ir atsakomybę už savo veiklą bei ateitį. Internetas tampa pagrindine priemone, užtikrinančia viešojo administravimo efektyvumą ir skaidrumą. Reikia paminėti Europos Komisijos iniciatyvą 12010 -sukurti informacinę visuomenę, kuri padarys Europą labiau patrauklia gyventi, dirbti ir investuoti. Si iniciatyva suformuluota Balanced Scorecard terminais (numatyti konkretūs tikslai, rodikliai, siekiamos rodiklių reikšmės) ir yra viena iš Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonių. Istoriškai susiklostė taip, kad šiandien e. valdžia dažniausiai susideda iš e. paslaugų (įskaitant ir „vieno langelio" principą), e. balsavimo ir e. demokratijos, kurios dalis yra e. dalyvavimas. E. demokratijos tikslas yra taikant IKT sudaryti galimybes visuomenės nariams gauti informaciją, pareikšti savo nuomonę, diskutuoti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui. Visokių „e." gali būti labai daug. Pavyzdžiui, e. bankininkystė, e. sveikata, e. mokesčių deklaravimas, e. studijos, e. literatūra, e. analizė ir 1.1. Konkreti e. valdžios sistema gali būti diegiama valstybių grupės (pavyzdžiui, ES) lygiu, atskiros valstybės lygiu, atskiro regiono lygiu (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje) ir atskiros institucijos lygiu (pavyzdžiui, Europos Komisijoje arba VMI prie FM). E. analizę mes suprantame kaip analizei skirtų duomenų ir jų analizės galimybių teikimą visuomenei IKT priemonėmis. Įgyvendintos e. analizės sistemos pavyzdys gali būti Europos centrinio banko statistinių duomenų saugykla, žr. http:// sdw.ecb.europa.eu. Įdiegtos e. analizės sistemos gali stipriai prisidėti didinant valdymo skaidrumą ir efektyvumą, sudarydamos institucijoms ir piliečiams sąlygas patiems analizuoti juos dominančius rodiklius, teikti pasiūlymus ir koreguoti savo pačių veiklą. (Plačiau - http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/ i2010, http://www.epractice.eu, http://www.evaldzia.lt, http://www.ejeg.com). Dažniausiai kokybė yra nemokama. Mokėti reikia tiktai ištaisant anksčiau atlikto nekokybiško darbo pasekmes. The Data Warehousing Institute inicijuoto duomenų kokybės tyrimo ataskaitoje (W. W. Eckerson, 2002) rašoma, kad dėl prastos duomenų kokybės JAV kasmet netenka po 600 milijardų USD. E. valdžią mes suprantame kaip kompleksą priemonių, kai taikant informavimo ir komunikavimo technologijas (toliau - IKT, angį. k. Information and Communication Technologies) piliečiams sudaromos sąlygos gyventi, mokytis ir dirbti, veikti, inicijuoti ir dalyvauti. E. valdžios misija yra teikti paslaugas visuomenei, stengiantis kuo geriau išnaudoti IKT teikiamas galimybes. Sakoma, kad valstybės, diegdamos e. valdžios sistemas, kuria savo ateitį. Per paskutinius 15 metų IKT galimybės vystėsi nepaprastai sparčiai. Todėl e. valdžia Europos Sąjungoje tampa pagrindine administracinės veiklos dalimi. Dėl e. valdžios visuomenė nustoja būti pasyvi stebėtoja ir vis didesnę įtaką daro savo gyvenimui, kartu prisiimdama ir atsakomybę už savo veiklą bei ateitį. Internetas tampa pagrindine priemone, užtikrinančia viešojo administravimo efektyvumą ir skaidrumą. Reikia paminėti Europos Komisijos iniciatyvą 12010 -sukurti informacinę visuomenę, kuri padarys Europą labiau patrauklia gyventi, dirbti ir investuoti. Si iniciatyva suformuluota Balanced Scorecard terminais (numatyti konkretūs tikslai, rodikliai, siekiamos rodiklių reikšmės) ir yra viena iš Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonių. Istoriškai susiklostė taip, kad šiandien e. valdžia dažniausiai susideda iš e. paslaugų (įskaitant ir „vieno langelio" principą), e. balsavimo ir e. demokratijos, kurios dalis yra e. dalyvavimas. E. demokratijos tikslas yra taikant IKT sudaryti galimybes visuomenės nariams gauti informaciją, pareikšti savo nuomonę, diskutuoti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui. Visokių „e." gali būti labai daug. Pavyzdžiui, e. bankininkystė, e. sveikata, e. mokesčių deklaravimas, e. studijos, e. literatūra, e. analizė ir t.t. Konkreti e. valdžios sistema gali būti diegiama valstybių grupės (pavyzdžiui, ES) lygiu, atskiros valstybės lygiu, atskiro regiono lygiu (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje) ir atskiros institucijos lygiu (pavyzdžiui, Europos Komisijoje arba VMI prie FM). Buvo susitarta, kad institucijos teiks susitarimo priede įvardytus duomenis į VMI DS pagal dvišales sutartis su VMI prie FM. Šalys naudosis VMI DS įsirengdamos darbo vietas arba nuskaitydamos iš jos reikalingus duomenis į savo informacines sistemas. VMI prie FM administruos VMI DS ir aptarnaus jos vartotojus. Duomenų teikėjai liks savo teikiamų duomenų valdytojais. Prieš leisdama kuriai nors šaliai naudotis VMI DS duomenimis, VMI prie FM privalės gauti šių duomenų valdytojų sutikimus raštu. Šalys teiks duomenis į VMI DS ir ja naudosis nepažeisdamos galiojančių teisės aktų. Realūs TDS kūrimo darbai buvo pradėti 2002-12-23, prasidėjus bendram Danijos ir Lietuvos techninės pagalbos projektui „Lithuanian III". Pradedant projektą tiek Danijos, tiek ir Lietuvos pusės planavo plėtoti tuo metu jau veikusią VMI DS ir adaptuoti ją tarpžinybiniam naudojimui, sukeliant į ją pagrindinius kitų institucijų duomenis ir įrengiant jos darbo vietas kitose institucijose. Tačiau pradėjus darbus ir Danijos atstovams pasiūlius, projekto priežiūros komitetas užduotį pakeitė - projekto metu VMI DS techninėje bazėje buvo sukurta, tačiau neįdiegta, atskira nuo VMI DS duomenų saugykla, sukeliant į ją pagal projekto metu sudarytas sutartis Finansų ministerijos, VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento ir FNTT duomenis. Į TDS buvo keliami tiek agreguoti mokestiniai duomenys, tiek ir detalūs FA (fizinių asmenų) ir JA (juridinių asmenų) duomenys, atsižvelgiant į 2002-02-28 sudarytos darbo grupės rekomendacijas tarpžinybiniams mokestiniams duomenims atrinkti. Akstinas kurti tokią TDS buvo bendru Lietuvos Respublikos finansų ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-17 dienos įsakymu patvirtintas priemonių planas institucijų bendradarbiavimui ir mokesčių administravimui gerinti. Plane buvo numatyta svarbiausių Finansų ministerijos, VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento ir FNTT mokestinių duomenų sukėlimas į TDS, keliamų į TDS mokestinių duomenų kokybės kontrolės sistemos sukūrimas ir įdiegimas bei informacinio portalo, per kurį mokesčius kontroliuojančios ir analizuojančios valstybės institucijos galėtų naudotis sukeltais į TDS duomenimis, sukūrimas. Projekto „Lithuanian III" vykdymo metu taip pat buvo sukurta 31 TDS darbo vieta Finansų ministerijoje, Muitinės departamente, VSDF valdyboje, Statistikos departamente ir FNTT, nupirkta tam reikalinga BusinessObjects programinė įranga ir surengti galutinių TDS vartotojų mokymai. Projekto metu VMI prie FM taip pat buvo sukurtos TDS darbo vietos. Jos buvo sukurtos visuose VMI DS darbo vietoms skirtuose kompiuteriuose, panaudojant VMI prie FM jau turimą Business Objects programinę įrangą. 2.3.Duomenų apsaugos tobulinimas ir plėtra pasibaigus projektui Pasibaigus projektui „Lithuanian III" TDS buvo diegiama, tobulinama ir plėtojama VMI ptie FM jėgomis. Konkretiems darbams šioje srityje atlikti nuo 2004-04-05 buvo įsteigtas VMI prie FM Tarpžinybinės duomenų saugyklos skyrius (TDSS). Iki 2004-07-01 projekto „Lithuanian III" vykdymo metu sukurta TDS buvo įdiegta eliminuojant neveikiančias arba neteisingai veikiančias duomenų vitrinas ir sukuriant naujas, kurios pakeistų eliminuotas. Kiekvienai eksponuojamai TDS duomenų vitrinai buvo sukurtos vartotojo ir techninė dokumentacijos, taip pat sukurtos naujos aktualios TDS vartotojams duomenų vitrinos (konsoliduota F1VP, mokėjimai į VMI sąskaitas, PVM deklaracijos), kurios papildė TDS. Nuo 2004-07-01 pradėta bandomoji TDS eksploatacija, kartu ištaisant išryškėjusias klaidas, tobulinant ir plėtojant TDS duomenų vitrinas, jų dokumentaciją it duomenų atnaujinimo procedūras, gerinant galutinių TDS vartotojų informavimo ir konsultavimo sistemą. 2004 metų rugsėjo mėnesį pradėjo veikti TDS svetainė internete http://tds.vmi.lt. Tiek projekto „Lithuanian III" vykdymo metu, tiek ir jam pasibaigus, iki pasirašant TDS steigėjų sutartį dėl duomenų teikimo į TDS ir jos naudojimo 2005-05-02, TDS duomenų vitrinos buvo eksponuojamos tiktai TDS testavimo tikslu ir tiktai tiems TDS vartotojams, pagal kurių į TDS teikiamus duomenis jos buvo sukurtos. Išimtis buvo pagal Finansų ministerijos duomenis sukurtos vitrinos „F1VP nuo metų pradžios" ir „F1VP už vieną mėnesį", kurios, Finansų ministerijai sutikus raštu, buvo eksponuojamos visose TDS darbo vietose. Įsteigus TDS iš karto buvo pradėti TDS nuostatų, TDS veiklos koordinavimo grupės nuostatų (VKG nuostatai) ir TDS duomenų saugos nuostatų (Saugos nuostatai) teigiamo, derinimo it tvirtinimo bei TDS įteisinimo darbai. VMI prie FM bandymai suderinti nuostatus su duomenų į TDS teikėjais, taip pat su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, IVPK, Vidaus reikalų ministerija, VSD, STT, Policijos departamentu ir LRV kanceliarijos Ekonominės analizės departamentu buvo atlikti 2004-04-27, 2004-07-22 ir 2004-09-17, tačiau nesėkmingai. TDS 2004-09-17 nuostatų versijoje TDS steigėju, TDS valdytoju ir visų TDS duomenų valdytoju buvo įvardinta VMI prie FM. Taip pat buvo nustatoma, kad į TDS yta teikiami detalūs FA ir JA duomenys, ten tvarkomi, o parengta aktuali informacija, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teikiama ne tiktai duomenų į TDS teikėjams, bet ir kitoms valstybės institucijoms. Šioms nuostatoms prieštaravo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kurios nuomone, VMI prie FM neturėjo teisinio pagrindo būti vienintele TDS steigėja it visų TDS duomenų tvarkytoja, o TDS sudėtyje negalėjo būti tvarkomi FA duomenys. Tam, kad VMI prie FM būtų ir visų TDS duomenų valdytoja, prieštaravo Muitinės departamento it VSDF valdybos atstovai. Siekiant išgelbėti TDS teko ieškoti kompromisų ir jie buvo rasti. Suderintuose TDS nuostatuose atsirado net 6 TDS steigėjai, buvo atsisakyta nenuasmenintų FA duomenų tvarkymo, duomenų į TDS teikėjai liko savo teikiamų duomenų valdytojais, o VMI prie FM papildomai tapo tiktai TDS valdytoju ir visų TDS duomenų tvarkytoju. TDS steigėjų vadovai 2004-11-12 pasirašė susitarimą dėl TDS steigimo, o 2004-12-29 bendru savo įsakymu patvirtino TDS nuostatus, VKG nuostatus it Saugos nuostatus. Tokiu būdu, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių (Zin., 2004, 58-2061) 9 punktu, TDS, kaip valstybės informacinė sistema, nuo 2004-12-29 yra įsteigta. Iki 2005-05-02 TDS buvo adaptuota jos nuostatų reikalavimams perkeliant ją į 2004 metų pabaigoje specialiai jai nupirktą infrastruktūrą, pašalinant iš jos anksčiau į TDS sukeltus FA duomenis it reikiamai modifikuojant TDS duomenų vitrinas bei jų dokumentaciją. 2005-05-02 buvo pasitašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis dėl duomenų teikimo į TDS it jos naudojimo. Tuometinio TDS valdytojo - VMI prie FM - vadovas 2005-12-29 patvirtino užbaigtos kurti TDS dalies priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą. Tokiu būdu, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių 16 ir 17 punktais, TDS, kaip valstybės informacinė sistema, nuo šios datos yra įteisinta. 2005 m. rugpjūčio 8 d. pasirašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis su LRV kanceliarija dėl TDS naudojimo. 2006-01-13 užbaigta derinti, pasirašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija dėl TDS naudojimo. TDS darbuotojų jėgomis 2005-10-11 pradėti įvadiniai 8 vai. trukmės (1 darbo diena) galutinių TDS vartotojų mokymai. TDS veiklą reglamentuoja TDS nuostatai, TDS duomenų saugos nuostatai ir TDS veiklos koordinavimo grupės nuostatai. Išvardintus nuostatus papildo dvišalės TDS valdytojo ir duomenų teikėjų sutartys dėl duomenų teikimo į TDS su TDS vartotojais dėl TDS naudojimo. Sutartys konkretizuoja nuostatus ir nustato, kokie duomenys ir kaip yra teikiami į TDS, kaip TDS ir jos duomenys yra valdomi bei tvarkomi, kas ir kaip naudojasi TDS ir iš jos gaunama informacija. Naudotis TDS gali ir kitos institucijos, ne tiktai duomenų į TDS teikėjai. TDS nuostatuose nustatyta, kad kita institucija, kuri nori naudotis nenuasmenintais JA duomenimis, gali tapti TDS vartotoju, jeigu tenkina tokius reikalavimus: • naudoja arba gali naudoti duomenų teikėjų teikiamus į TDS duomenis arba TDS valdytojo rengiamą pagal juos informaciją atlikdama funkcijas, kurios teisės aktais yra nustatytos šiai institucijai atlikti; • teisės aktais yra įgaliota gauti tiesiogiai iš duomenų teikėjų visus duomenis, reikalingus jos pageidaujamai iš TDS informacijai pačiai parengti. Institucija tampa TDS vartotoja po to, kai vadovaudamasi TDS nuostatais ir kitais teisės aktais sudaro sutartį su TDS valdytoju dėl TDS naudojimo. TDS valdytojas derina tokią sutartį su visais duomenų teikėjais, kurių valdomi duomenys bus naudojami rengiant informaciją TDS vartotojui. TDS veiklą stebi, vertina ir koordinuoja teikdama pasiūlymus dalyvaujantiems TDS veikloje subjektams nuolat veikianti TDS veiklos koordinavimo grupė (VKG), kuri yra sudaryta iš duomenų į TDS teikėjų, jos vartotojų ir jos valdytojo atstovų. VKG nuostatus rengia TDS valdytojas, o juos tvirtina pati VKG. Institucijos — duomenų į TDS teikėjai (visos jos yra ir TDS vartotojai) TDS nuostatuose nustatyta tvarka deleguoja du savo atstovus darbui VKG. Vienas jų institucijai atstovauja duomenų teikimo į TDS ir jų valdymo klausimais, o kitas -TDS naudojimo klausimais. Institucijos - TDS vartotojai, - kurios nėra duomenų į TDS teikėjai, TDS nuostatuose nustatyta tvarka deleguoja vieną savo atstovą darbui VKG. Deleguojamas atstovas atstovauja jį delegavusiai institucijai TDS naudojimo klausimais. TDS valdytojas deleguoja į VKG vieną savo atstovą, kuris atstovauja jam santykiuose su duomenų teikėjais ir vartotojais. Įgalioti institucijų-TDS vartotojų - darbuotojai (galutiniai TDS vartotojai) naudojasi TDS dirbdami specialiai jiems įrengtose TDS darbo vietose. Jų aprūpinimas informacija įgyvendinamas eksponuojant jų darbo vietose duomenų vitrinas ir sudarant galimybes naudotis tipiniais dokumentais. Galutiniai TDS vartotojai gali atlikti norimų duomenų užklausas duomenų vitrinose, analizuoti ir išsaugoti gautus duomenis, kurti ir platinti savo ataskaitas ir dokumentus. Jie gali naudotis TDS bibliotekoje saugomais tipiniais dokumentais, juos keisti ir modifikuoti, taip pat automatiškai atnaujinti tipinių dokumentų duomenis. Galutiniai TDS vartotojai kaip darbo įrankį su TDS naudoja BusinessObjects programinę įrangą. BusinessObjects technologijoje duomenų vitrina yra „vieta" duomenų saugykloje, kurioje sudedami pagal temą susiję, galutiniam TDS vartotojui suprantama kalba pavadinti ir lengvai jam prieinami duomenys. Duomenų vitrinos eksponavimas yra pagrindinis ir galutiniams TDS vartotojams plačiausias pasirinkimo galimybes suteikiantis duomenų teikimo būdas. TDS duomenų vitrinos sudarytos tiek iš tiesiogiai į TDS teikiamų duomenų, tiek it pagal juos apskaičiuotų išvestinių rodiklių. Duomenų vitrinas kuria, tobulina ir jų duomenis reguliariai atnaujina aptarnaujantys TDS jos valdytojo darbuotojai. Jie daro tai reaguodami į galutinių TDS vartotojų poreikius ir vadovaudamiesi TDS veiklos koordinavimo grupės rekomendacijomis. Dirbdamas su TDS galutinis jos vartotojas pirmiausia pasirenka duomenų vitriną. Pasirinkęs ją savo kompiuterio ekrane jis mato į klases suskirstytus objektus -jam leidžiamų naudotis duomenų pavadinimus ir duomenims keliamas sąlygas. Pasirinkdamas tuos objektus jis suformuoja duomenų užklausą, paspausdamas kompiuterio klavišą ją pateikia ir, TDS programinei įrangai surinkus arba apskaičiavus reikalingus duomenis, juos gauna savo kompiuteryje kaip specialią BusinessObjects programinės įrangos bylą. Po to, naudodamasis BusinessObjects programinės įrangos galimybėmis, jis gali gautus duomenis analizuoti, rengti savo ataskaitas, jas formatuoti, išsaugoti, eksportuoti į kitus formatus bei kitas informacines sistemas ir siuntinėti kitiems informacijos vartotojams. Duomenų vitrinų eksponavimą reikėtų priskirti prie duomenų, o ne informacijos teikimo, nors duomenų vitrinose paprastai eksponuojami jau apdoroti duomenys. O tipinių BusinessObjects dokumentų teikimą reikia priskirti prie informacijos teikimo. Tokie dokumentai yra skirti tiems infotmacijos vartotojams, kurie neturi laiko patys juos kurti ir nori šioje srityje pasinaudoti profesionalų pagalba. Tai, kokias duomenų vitrinas ir kokius jų objektus savo darbo vietoje mato konkretus galutinis TDS vartotojas ir kokiomis TDS naudojimo galimybėmis jis gali naudotis, nustato aptarnaujantys TDS jos valdytojo darbuotojai, pasitelkę BusinessObjects programinę administruodami galutinių TDS vartotojų teises. Jie tai daro vadovaudamiesi institucijų - TDS vartotojų - sutartimis dėl TDS naudojimo ir jų vadovų įsakymais dėl TDS naudojimo apimčių konkretiems darbuotojams nustatymo. 2.3.1.Teikiami duomenys ir jos duomenų vitrinos 2007 metų rugsėjo mėnesio pradžioje TDS naudojosi 8 valstybės institucijos: Finansų ministerija, VMI prie FM, Muitinės departamentas, VSDF valdyba, Statistikos departamentas, FNTT, LRV kanceliarija ir Ūkio ministerija. Pagal iki tol sudarytas sutartis TDS galėjo naudotis 320 šių institucijų darbuotojų. Iš jų 296 buvo sukurtos ir palaikomos TDS darbo vietos. Trumpai apžvelgsime šalyje esamą situaciją tikėtinai susijusiose su TDS srityse ir TDS panaudojimo galimybes. 1. Duomenų integravimas, standartizavimas ir kokybės kontrolė. Svarbūs valstybės ir savivaldybių institucijoms smulkiausios granuliacijos duomenys apie ekonominę, finansinę ir socialinę situaciją šalyje (toliau - valstybiniai duomenys) kaupiami daugelyje šalies institucijų. Šie duomenys nėra sistemingai integruojami, jie nepakankamai kokybiški teisingumo, išsamumo, integralumo ir pagrįstumo prasme, nepakankamai patikimi ir sunkiai prieinami. Valstybinių duomenų integravimas, standartizavimas, kokybės kontrolė it metodinis vadovavimas institucijoms užtikrinant duomenų kokybę yra aukštos kvalifikacijos specialistų reikalaujantys, sudėtingi ir didelės apimties darbai, kuriuos koncentruoti vienoje institucijoje ir pavesti TDS būtų labai natūralu. Valstybės ir savivaldybių institucijos stengiasi gauti joms aktualius, integruotus ir kokybiškus duomenis (būtent duomenis, o ne informaciją), skirtus sukelti į šių institucijų informacines sistemas ir analizuoti jų metodais. Valstybinius 1 lentelė. / TDS teikianti duomenys Eil, Nr. Duomenų „ ,. . ,, .. Duomenų pavadinimas teikėjas Teikimo būdas 1. Finansų ministerija 1. Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaita F1VP 2. Finansų ministerijos išduotos paskolos ir garantijos Duomenys teikiami elektroniniu pastų dbf ir MS Access bylose 2. VMI prie FM 1. Mokesčių mokėtojų registro duomenys apie juridinius asmenis 2. Mokesčių ir kirų įmokų į biudžetus apyskaita F1VP 3. Mokėjimai į VMI sąskaitas 4. PVM deklaracijos 5. Prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares ataskaitos 6. Akcizų deklaracijos 7. Pelno mokesčio deklaracijos 8. Finansinės atskaitomybės dokumentai 9. Mokesčių mokėtojų patikrinimai F0. Mokestiniai pažeidimai Duomenų teikėjas sudaro sąlygas TDS valdytojui nuskaityti teikiamus į TDS duomenis iš duomenų teikėjo išorinės ORACLE duomenų bazės 3. Muitinės departamentas F. Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaita F1VP 2. Muitinės importo procedūros Duomenys teikiami elektroniniu paštu MS Excel bylose ir FTP būdu MS Access bylose 4. VSDP valdyba 1. Pagrindiniai draudėjų faktai Duomenų teikėjas sudaro sąlygas TDS valdytojui nuskaityti teikiamus į TDS duomenis iš duomenų teikėjo išorinės ORACLE duomenų bazės 5. Statistikos departamentas 1. Veikiančių įmonių pagrindinė ekonominė veikla, nuosavybės forma ir instituciniai sektoriai 2. Metiniai finansiniai rodikliai pagal įmonių pagrindines ekonomines veiklas 3. Bendrasis vidaus produktas 4. Užsienio prekyba (importas ir eksportas) Duomenų teikėjas sudaro sąlygas TDS valdytojui nuskaityti dalį duomenų iš duomenų teikėjo išorines ORACLE duomenų bazės. Kita dalis teikiama FTP būdu MS Access bylose 6. FNTT 1. FNTT darbuotojų atlikti JA patikrinimai, išaiškinti administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimai Duomenys teikiami perduodam MS Access bylas kompiuterinėse laikmenose 2 lentelė. Galutiniams TDS vartotojams galimos eksponuoti duomenų vitrinos (DV) Eit. Nr. DV pavadinimas Duomenų teikėjai, korių duomenys naudojami DV Fizinio tr juridinio asmens duomenų buvimas Eksponuojamų duomenų laikotarpis 1. Mokesčiu mokėtojai. U TDS subjektai juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų, registro ir metiniai statistiniai duomenys (pagrindinė ekonominė veikla, institucinis sektorius, nuosavybės forma, apyvarta) apie jud.din.ius asmenis, kurių duomenys yra sukelti į TDS VMI prie FM., Statistikos departamentas Su detaliais JA. duomenimis t.r be FA duomenų Nuo 2000-01-0! 1.2 j'A ketvirtiniai rodikliai Ketvirtiniai duomenys apie juridinius asmenis, kurių duomenys sukelti j TDS, - PVM deklaracijos, mokėjimų j VMI surenkamąsias sąskaitas ir valstybinio socialinio draudimo duomenys VMl prie FM, VSDF valdyba. Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis lt be FA. duomenų Nuo 2002-014)1 2. 2,1 Konsoliduota F1VP Konsoliduoti Mokesčių ir kitų įmokų j biudžetus mėnesines apyskaitos (Forma 1-VP) duomenys Finansų ministerija* VMI prie FM, Muitinės depa.rtamen.tas Be JA ir FA duomenų Nuo 2004-0 i-01 2/2 F1VP nuo metų pradžios Mokesčių ir kitų (mokų į biudžetus mėnesinės apyskaitos (Forma 1-VP) duomenys nuo metų pradžios Finansų ministerija Be JA. ir FA duomenų Nuo 2004-01-01 2.3 FlVP už vieną mėnesį Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus mėnesinės apyskaitos {Forma 1-VP) duomenys už vieną mėnesį Finansų ministerija. Be FA ir JA duomenų. Nuo 2004-01-01 2A Mokėjimai į VMI sąskaitas Detalus duomenys apie atliktus mokėjimus į VMi. surenkamąsias sąskaitas, mokesčių, isskaitas, užskaitas k grąžinimus VMI prie FM. Statistikos departamentas Su. detaliais JA ir nuasmenintais FA duomenimis Nuo 2002-01.-01 2.5 Paskolos ir garantijos Finansų ministerijos suteiktos paskolos ir garantijos juridiniams asmenims. Ketvirtiniai duomenys Finansų ministerija, VMI prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 1994-01-01 S Dcklaueijos tr ataskaitom 3.1 Akcinį deklaracijos Akcizais apmokestinamų prekių mėnesiniai duomenys, detalus pagal juridinius asmenis, jų sandėlius, teritorijas, prekių rūšis ir mokestinį laikotarpį VMI prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA. duomenų Nuo 2002-074)1 3.2 PVM deklaracijos Pridetmes vertes mokesčio deklaracijos FR0600 visų langelių duomenys, detalus pagal mokesčių mokėtojus - JA ir mokestinį laikotarpį. Mėnesiniai duomenys VMI prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA ir nuasmenintais FA duomenimis Nuo 2002-01-01 3.3 Prekių tiekimo į ES ataskaitos Prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 duomenys. Ketvirtiniai duomenys VMI prie FM, Statistikos, departamentas Su detaliais. JA. ir nuasmenintais FA duomenimis Nuo 2004-05-OS 3,4 Muilinės procedūros Parengti pagal Bendrąjį administracinį dokumentą mėnesiniai duomenys apte Lietuvoje registruotų juridinių asmenų atliktas muitinės importo procedūras Muitines departamentas, VMl prie FM» Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2003-01-01 3.5 Importo mokesčiai Parengti pagal Bendrąjį administracinį dokumentą mėnesiniai duomenys apie Lietuvoje registruotų juridinių, asmenų atliktų muitinės procedūrų importo mokesčius Muitines departamentas, VMl prk FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA. duomenų Nuo 2003-01-01 3.6 Pelno mokesčio deklaracijos Pagrindiniai ribotos civilinės atsakomybes JA metines pelno mokesčio deklaracijos FRG475 duomenys VMi prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000-01-0! 3-7 Pelno mokesčio deklaracijos FR0475A Pagrindiniai neribotos civilinės atsakomybės JA metines pelno mokesčio deklaracijos FR0475A duomenys VMI. prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA. duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000-01-01 3.8 Balansai Juridinių asmenų metines finansinės atskaitomybės formų A ir E (Balanso) duomenys VMl prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000*01-01 iki 2004-12*31 3.9 Pdbo (nuostolio) ataskaitos Juridinių asmenų metines finansinės atskaitomybes formų B ir F (Pelno (nuostolio) ataskaitos) duomenys VMI prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000-014)1 iki 2004-12-31 3.10 Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos juridinių asmenų metinės finansinės atskaitomybės formos C -{Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos) duomenys VMI prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31 3.11 Pinigų srautų ataskaitos Juridinių asmenų metines finansinės atskaitomybės formos D {Pinigų srautų ataskaitos} duomenys VMl prie FM, Statistikos departamentas Su detaliais JA duomenimis ir be FA duomenų Nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31 4. Vaktybmiosou.i!is i u l t > nuttys 4.1 Draudėjai Pagrindiniai draudėjų Valstybiniame socialinio draudimo fonde rodikliai; draudžiamųjų pajamų suma, vidutinis, draudžiamų asmenų skaičius, priskaičiuotos ir pervestos fondot draudimo sumos. Ketvirtiniai duomenys VSDF vaidyba, VMl prie FM, Statistikos departamentas Su detalkis JA ir nuasmenintais FA duomenimis Nuo 2000-01-01 5. Patikrim

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 17575 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas 2
  • 1.Elektroninės informacijos saugumas ir duomenų apsauga – strateginės problemos 4
  • 1.1.Elektroninės informacijos strateginė samprata 4
  • 1.2.Duomenų saugumo problemos 5
  • 1.3.Elektroninė duomenų apsauga praktinis patyrimas 6
  • 1.3.1.Elektroninių viešųjų paslaugų saugumas 9
  • 1.3.2.Elektroninės viešosios paslaugos ir jų išplitimas 11
  • 1.4.Informacijos sauga 14
  • 2.Elektroninės informacijos saugumo ir apsaugos strateginė analizė 17
  • 2.1.Duomenų, informacijos ir žinių kokybė 20
  • 2.2.E. valdžios ir e. analizės samprata 22
  • 2.3.Duomenų apsaugos tobulinimas ir plėtra pasibaigus projektui 25
  • 2.3.1.Teikiami duomenys ir jos duomenų vitrinos 28
  • 2.3.2.Santykis su žinybinėmis duomenų saugyklomis 33
  • 2.4.Fizinio asmens duomenų tvarkymas 33
  • 2.5.Elektroninės informacijos saugumas ir duomenų apsaugos strategijos 35
  • 2.5.1.Saugumo siekiai plėtojant žiniomis grindžiamą visuomenę ir žinių ekonomiką 35
  • 2.5.2.Tarptautinio ir regioninio saugumo užtikrinimo problemos 42
  • Išvados 51
  • Literatūra 54

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
55 psl., (17575 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacinių technologijų kursinis darbas
  • 55 psl., (17575 ž.)
  • Word failas 516 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt