• Apibūdinti elektromagnetinių bangų skalę.
• Susipažinti su elektromagnetinėms bangoms būdingomis savybemis.
• išsiaiškinti kas sieja visas bangas.
• Pirmasis elektromagnetines bangas gavo Hercas 1887m.Jų ilgiai svyravo nuo 0,6m. Iki 10m. Išradėjo galbei jos ir buvo pavadintos Herco bangomis. Visos šiuo metu žinomos elektromagnetinės bangos, nuo dešimčių kilometrų ilgio radijo bangų iki trumpiausių gama spindulių, sudaro ištisinę elektromagnetinių bangų skalę. Ji skirstoma į 6 diapozonus: radijo bangos, infraraudonieji spinduliai, regimoji šviesa, ultravioletiniai spinduliai, Rentgeno spinduliai ir radioaktyviųjų medžiagų skleidžiami gama spinduliai. Kaip žinome, regimosios šviesos diapozonas užima tik labai nedidelę elektromagnetinių bangų skalės dalį. Kuo ilgesnės bangos, tuo ryškesnės jų banginės savybės: interferencija, difrakcija, poliarizacija ir tuo silpnesnės kvantinės savybės: fotoefektas, Komptono efektas.
• Regimoji šviesa
• Ultravioletiniai spinduliai
• Rentgeno spinduliai
• Gama spinduliai
Radio bangos
• Radio bangos-elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos yra ilgesnės nei 1 mm. Pagal bangų ruožus skirstomos į milimetrines, centimetrines, dekametrines, metrines bangas. 1 mm - 30 cm bangų ruožas dar vadinamas mikrobangomis. Trumpesnių nei 1 mm bangų nepraleidžia Žemės atmosfera. Ilgabangė pralaidumo riba priklauso nuo jonosferos stovio, kuris kinta per parą, priklauso nuo Saulės aktyvumo ir radioteleskopo geografinės padėties. Ši riba kinta nuo 15 m iki 200 m, dažniausiai būna ties 30 m.
Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos.
• Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos.
• Radijo banga atsiranda bet kada, kai pasikrauna kažkokia dalelytė, ji įgija pagreitį nuo radio dažnio elektromagnetinio bangu spektro porcijų. Kai radijo banga pasiekia vielą, ji sukelia judančią elektros srovę (įtampą), kuri, jei reikia, gali būti elektronikos sustiprinta. Paprasčiausiu atveju siųstuvas periodiškai nutraukia bangų spinduliavimą, tokiu būdu perduodamas trumpus bei ilgus impulsus (Morzės abecėlė). Perduodant garsą, radijo bangos stiprumas arba jos dažnis sutartose ribose keičiasi žemesnio (garsinio) signalo dažnio taktu.
Radijo bangų perdavimas dideliu atstumu
• Kaip ir regimoji šviesa, radijo bangos gali tapti imtuvui "nematomos" jei siųstuvo antena "pasislepia...
Šį darbą sudaro 1403 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!