Elektrinių dydžių matavimo sisteminių paklaidų skaičiavimas

Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Įtampa matuojama voltmetrais, kilovoltmetrais, milivoltmetrais ir kt. Stiprį dažniausiai matuojame ampermetru, miliampermetru, mikroampermetru. Varža matuojama ommetrais, kiloommetrais ir megaommetrais. Visi šie prietaisai būna rodikliniai arba skaitmeniniai. Matavimo vienetai: varža – omas, stipris – amperas, įtampa – voltas.
Didžiausią matuojamo dydžio vertę xrib , kurią tuo prietaisu galima matuoti, vadiname ribine. Ją parodo arba prietaiso skalė, arba ji pažymėta prie prietaiso gnybtų, arba ją rodo matavimo prietaisų ribų perjungimo rankenėlė.
Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalijant iš skalės padalų skaičiaus N, t.y.
.
čia n – rodyklės rodomų padalų skaičius.
Praktikoje naudojami įvairaus tikslumo matavimo prietaisai. Matavimo tikslumą apibūdina redukuotoji santykinė paklaida dr, kitaip vadinama prietaiso tikslumo klase. Ja vadiname procentais išreikštą matuojamo dydžio absoliutinės paklaidos Dx santykį su xrib , t.y. dydį
.
Yra skiriamos 7 rodyklinių prietaisų tikslumo klasės:
dr = 0,1; 0,2; 0,5; 1,0; 1,5; 2,5 ir 4 .
Tikslumo klasė nurodoma prietaiso skalėje. Jeigu ji skalėje nepažymėta, tai tokio prietaiso santykinė redukuotoji paklaida didesnė kaip 4 % ir absoliutinę paklaidą Dx prilyginame mažiausios padalos vertei n0.
Laikomasi nuostatos, kad rodyklinio prietaiso absoliutinė sisteminė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!