Ekstremalinė medicina

Ekstremalinė medicina 1.Katastrofų medicina. Apibrėžimas. Katastrofos pasekoje būdinga situacija. Katastrofa- netikėtas, greitai besivystantis įvykis, sutrigdantis didelių žmonių grupių gyvenseną, sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, galintis sunaikinti materialines vertybes bei sudaryti ypatingą, ekstremalią situaciją. Pagal PSO katastrofa tai gamtiniai reiškiniai ar žmogaus veiksmai sukėlę žmogaus gyvybei realią grėsmę, kurios likvidavimui savo jėgų ir priemonių nepakanka. Katastrofos požymiai: • Netikėtas reiškinys • Grėsmė gyvybei, sveikatai • Materiali žala Katastrofų medicina – tai medicinos sritis, kuri nagrinėja medicinos pagalbos organizavimą, likviduojant katastrofų padarinius. Katastrofų medicinos pagrindas yra skubioji medicina. Skubioji medicina – tai svarbiausia ikistacionarinės medicinos sritis, nuo kurios išsivystymo lygio priklauso ar kasdieniniame gyvenime bus laiku ir tinkamai suteikta medicinos pagalba nukentėjusiąjam. Medicininės pagalbos efektyvumas Iš punkto greitoji turi išvykti per 1,5min., paciento būklės įvertinimas turi užimti ne daugiau kaip 15s. (vertinama sąmoningumas, kvėpavimas, pulsas). Transportas į vietą turi atvyki ne vėliau kaip per 7min. Miesto vietovėje sanitarinis automobilis /15000gyv., o kaime /12000gyv. vienam gyventojui. Ir 140km²- vienas automobilis. Katastrofų medicinos tyrimų objektas • Katastrofų, avarijų epidemiologija, rizikos faktorių įvertinimas. • Medicininės katastrofų pasekmės (gyventojų pažeidimo priežastys, pažeidimų eiga ir pasekmės) • Sąlygų, su kuriomis susiduria sveikatos priežiūros tarnyba ekstremaliose situacijose, analizė • Sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas dirbti ekstremaliose situacijose • Sveikatos priežiūros sistemos veikimo principai ir būdai, likviduojant katastrofų padarinius. Tarptautinės katastrofų medicinos organizacijos 1971m. – SNO Ženevoje įkūrė SNO koordinatoriaus biurą teikti pagalbą stichinių nelaimių atvejais. 1975m. – Ženevoje įkurta tarptautinė medicinos draugija 1976m. Spalio 10d. – Maince(Vokietija) įkurta Pasaulinė skubiosios ir katastrofų medicinos centras. 1985m. – San Marino respublikoje įkurta Europos katastrofų medicinos centras 1996m. – Šveicarijoje įkurtas katastrofų medicinos specialistų mokymo centras Katastrofa ↓ Psichikos pažeidimai: ↓ ↓ Machaninės Terminiai Apsnuodijimai Radiaciniai Infekcinės Traumos pažeidimai pažeidimai ligos 21%-52% stambių katastrofų atvejais būna psichikos pažeidimai. Gelbėjimo grandinė Pirmoji → Ryšiai → Gelbėjimo → Transportas → Priėmimas → Intensyvi pagalba tarnyba terapija Galimos katastrofos vidurio Europoje: 1. Gamtinės katastrofos: ▪ audros ▪ uraganai ▪ štormai ( uraganinis vėjas jūroje) ▪ štorminiai užtvingdymai ▪ miškų gaisrai ▪ žemės drebėjimai 2. Techninės katastrofos: - pramoninės ▪ kelių eismo ▪ gaisrai ▪ sprogimai 3. Terorizmo aktai: ▪ netradiciniai metodai ▪ infekcinių ligų platinimas ▪ nuodingų medžiagų panaudojimas ▪ radioaktyvių medžiagų 4. Masiniai infekciniai susirgimai 5. Potencialiai pavojingi objektai Lietuvoje. ◦ Ignalinos AE ◦ Chemijos pramonė (Achema, Mažeikių nafta) ◦ Dujotekiai ◦ Naftotekiai ◦ Kuro saugyklos ◦ Kelių eismo nelaimės ◦ Gaisrai ( gyvenamieji ir kt. pastatai, miškai, durpynai, sena žolė) ◦ Sprogimai ( dujų įrengimai, terorizmo aktai) ◦ Pramonėje (šaldytuvai, nes ten naudojamas amoniakas; rūgštys; šarmai; tetraetilšvinas) ◦ Pesticidai ir herbicidai ◦ Gyvsidabris ◦ Medicininės veiklos atliekos ◦ Potvyniai ir užtvindymai ◦ Tranzitas (sprogmenys, hydrazinas) ◦ Karantininės infekcinės ligos ◦ Pilietiniai neramumai ◦ Karai 6. Medicininis rūšiavimas Tai pacientų būklė tam tikrame laike. Jis turi būti atliktas kaip galima per trumpiausią laiką. Jis vygdomas netoli nuo katastrofos vietos ir tęsiamas patekus į priimamąjį. Vienam pacientui skiriama laiko ne daugiau 90s. Vertinama: Sąmoningumą (kalba ar ne), kvėpavimą, pulsą (širdies veiklą). Tam įvertinti skiriama 15s. Viskas fiksuojama medicininio rūšiavimo dokumentuose (med.kortelė). Medicininis rūšiavimas turi būti atliekamas: - Kaip galima per trumpiausią laiką - su mažiausiomis sąnaudomis - tinkamu būklės įvertinimu - palaikoma stabilizuojančia terapija Būklė visų įvertinama tam kad nustatyti transportavimo eiliškumą. Medicininis rūšiavimas: • Katastrofos vietoje sužeistieji skirstomi į I, IIa, IIb, III, IV grupes. • Ligoninėje (ASPĮ) sužeistieji skirstomi į I, IIa, IIb, III grupes. Medicininio rūšiavimo grupės prie įvykio vietos: I gr. (raudona) – būklės nestabilizavus ligoniai netransportuojami. IIa gr. (geltona) – transportavimas tuoj pat po per 6 val. IIB gr. (geltona) – transportavimas atidėtas po pirmosios medicininės pagalbos suteikimo iki 24 val. III gr. (žalia) – vėlyvas transportavimas, esant galimybei (galima ir savo tarnsportu) IV gr. (juoda) – delsimo elgsena. Pacientai su negrįžtamais mirtinais sužalojimais. Skubumo kategorijos prie įvykio vietos I kategorija. Labai sunkūs sužeistieji, esant gerai prognozei • Gyvybinių funkcijų sutrikimas • Kraujavimas • Kvėpavimo nepakankamumas • Pirma pagalba prie įvykio vietos. IIa kategorija. Sunkiai sužeistieji. Jiems reikia suteikti pagalbą laike 6 valandų. Tai: • Atviri galūnių kaulų lūžiai ir sąnarių sužeidimai • Vidaus organų sužeidimai • Stuburo kompresiniai sužeidimai su nugaros smegenų sužalojimais • Žarnyno sužeidimai IIb kategorija. Sunkūs sužeidimai. Sužeistiesiems turi būti suteikta medicinos pagalba per 6-24 val. Tai: • Uždari kaulų lūžiai • Krūtinės ląstos pažeidimai be vidinių pažeidimų • Neryškūs minkštųjų audinių sužalojimai. III kategorija. Lengvi sužalojimai. Sužeistiesiems teikiama ambulatorinė medicinos pagalba – konservatyvi arba atidėta. Lengvi sužalojimai tai kai nėra pažeidžiami vidaus organai, krūtinės lastos organai, galvos smegenys, nervai, stuburas; kai žmogus gali pats save apsitarnauti. Yra pagr. segmentai: galvos; krūtinė su visais organais; pilvas su visais organais; rankos ir kojos.Jei sužeidžiamas bent vienas segmentas yra 50% tikimybė kad išgyvens. IV kategorija. Beviltiški sužeistieji. • Delsimo praktika • Atidėta pagalba • Nuskausminimo terapija • Pakartotina apžiūra • Nuraminimas Nudegusiųjų transportavimo prioritetai: 1. Veido nudegimai su kvėpavimo takų pažeidimu 2. Visi kiti veido nudegimai 3. III laipsnio rankų nudegimai 4. III laipsnio nudegimai su krūtinės ląstos ir pilvo organų trauma 5. III laipsnio nudegimai > 20% kūno paviršiaus 6. II laipsnio rankų nudegimai 7. Nudegimai genitalijų srityje 8. III laipsnio nudegimai 50% kūno paviršiaus Nudegimai I laipsnio 30 → I (raudona) ↓ 10-30 ↓ Kraujotaka? → Pulsas >120 → I (raudonas) ↓ Pulsas 20% kūno paviršiaus ploto ◦ Indeksas 50-90. II nudegimo grupė (geltona): • II arba III laipsnio nudegimai, apie 20% kūno paviršiaus • Indeksas apie 50. III nudegimo grupė (žalia): • I laipsnio nudegimai • II laipsnio nudegimai be veido ir rankų nudegimų. Pacientų apžiūros ASPĮ (ligoninėje) ALGORITMAS Veiksmų planas: 1. nelaimingo atsitikimo anamnezė 2. medicinos pagalbos įvykio vietoje 3. medicinos pagalba transportavimo metu. Sąmonė: ↓ ↓ „kalbantis“ „nekalbantis“ Reakcija į kreipinį Reakcija į skausmą Orientacija Orientacija Rūšiavimo ALGORITMAS (priimamajame): Kalbantis(sąmoningas): ↓ Klausiama apie tapatybę ir skausmą ↓ Sąmonė ( reakcija į kreipinį, orientavimas) ↓ Kvėpavimas (klausti apie dusulį, cianozė, tachikardija Patologinės kvėpavimo formos) ↓ Kraujo apytaka (išoriniai kraujavimai, šoko sindromas, centrinis pulsas, kraujo sp.matavimai) ↓ Kaukolė ( išoriniai sužalojimai, vyzdžiai, kraujo, limfos išsiliejimas) ↓ Krūtinės ląsta (spontaninis skausmas, nestabilumas) ↓ Pilvas (išoriniai sužalojimai, aplauginis raumenų Įtempimas) ↓ Dubuo (išoriniai sužalojimai, stabilumas, pulsas) ↓ Stuburas (stuburo palpavimas, išoriniai stuburo slankstelių pakitimai) ↓ Galūnės (išoriniai sužalojimai, pasyvus judesiai, lūžiai, periferinis pulsas) ↓ Ypatinga situacija (spinduliavimas, radioaktyvumas, cheminio poveikio faktoriai, didelio ploto nudegimai ir sušalimai) Nekalbantis ↓ Reakcija į skausminį dirgiklį ↓ Sąmonė (reakcija į šilumą, tiesimo/lenkimo mechanizmas) ↓ Kvėpavimas (kvėp.takų pakitimai, cianozė, tachikardija) ↓ Kaukolė (išoriniai sužalojimai, vyzdžiai, kauliniai pažeidimai, kraujo/likvoro išsiskyrimas) ↓ Krūtinės ląsta (nestabilumas, auskultacija) ↓ Pilvas (spontaninis skausmas, išoriniai sužalojimai, skausmas spaudžiant, apsauginis raumenų įtempimas) ↓ Dubuo (spontaninis skausmas, išoriniai sužalojimai, pulsas) ↓ Stuburas (spontaninis skausmas, lokalus slankstelių skausmas, stuburo palpacija) ↓ Galūnės (aktyvus judėjimas, išoriniai sužalojimai, lūžiai, periferinis pulsas) ↓ Ypatinga situacija (spinduliavimas, radioaktyvumas, cheminio poveikio faktoriai, didelio ploto nudegimai, nušalimai) 7.Sužeistojo rūšiavimo kortelė (ir iš knygos) Reikalavimai: 1. Pacientų duomenys (identifikacija) 2. Būklės patikrinimas: sąmonė, kvėpavimas, pulsas. 3. Pažeidimo lokalizacija 4. Vieta, kur gautas pažeidimas 5. pažeisto būklė ir pagalba 6. Prioritetai Reikalavimai medicinos rūšiavimo dokumentacijai: ◦ Informatyvumas ◦ Kortelės(dokumento) paprastumas užpildant ◦ Panaudojimo galimybė (bendra visiems tarnyba-civilinė ir karinė) ◦ Komunikacija (ryšys)- lengva atsekti kur pateko pacientas ◦ Apsauga nuo gamtinio poveikio ◦ Subalansuota kaina (pigi). Šiuo metu Lietuvoje naudojama 25 forma. 19. Kaip gali būti apšvitinami žmonės: • Apšvitinimas natūraliais radioaktyvumo šaltiniais (kosminiai- 0,7mf/metu, radionuklidai grumte ir statybinėse medžiagose- 0,2mg/metu) • Apšvitinimas dėl sustiprinto natūralių šaltinių poveikio: 1. Kosminė-skrendant lėktuve 2. Statyboje- naudojant fosfatinį gruntą 3. Fosfatinės trąšos 4. Deginant akmens anglį 5. Deginantgamtines dujas 6. Virinant vandenį • Branduolinio ginklo sprogdinimai • Apšvitinimas med. tyrimo metu 1. Dantų rengenografija 2. Naudojant tyrimuose • Apšvietimas panaudojant gaminius turinčius radioaktyvių medžiagų (TV) 17. Ūmios spindulinės ligos eiga Ji atsiranda, kai bendras kūno apšvietimas ne mažesnis nei 1-2 Gg. ▪ lengva ▪ vidutinė- 2-4 Gg ▪ sunki- 4-6 Gg ▪ labai sunki- virš 6 Gg Pirminė realcija- prodrominis periodas. Latentinis (slaptas) periodas. Išreikštų klinikinių simtomų periodas. Išeičių periodas. Pagal pirmus du periodus galima nustatyti kokio sunkumo liga. Radiacinės avarijos, jų klasifikacija • smulkūs incidentai • stambaus masto radiacinės avarijos 20. Radiacinių avarijų priežastys: • projekcinės klaidos • netinkamos vietos parinkimas • statybos darbų kokybės trūkumai • žema darbuoojų kvalifikacija ir aplaidumas • eksplotacijos taisyklių pažeidimas • stichinės nelaimės • avarijos, katastrofos • diversijos Atominių elektrinių avarijos priklausomai nuo to, kaip aplinkoje išplinta radionuklidai: • ribotas (lokalus), kai RM nepatenka iš reaktoriais pastato ribų. • Vietinės (objektyvus), kai RM nepatenka už objekto AF ribų • Bendras, kai RM patenka už AE ribų ir užteršia aplinkines teritorijas. 21. Apšvitinimo variantai įvairių radiacinių avarijų metu: • Išorinis apšvietimas (gama, beta) • Vidinis (patenka į organizmą) • Kombinuotas (išorinis, vidinis) • Asocijuotas, radiacinis ir kitas. (neradiacinių faktorių poveikis, radiacinis pažeidimas, trauma radiacija + nudegimas, radiacija +ansinuodijimas) 22. Radiacinio saugumo normos: A –profesionalūs darbuotojai (AE darbuotojai, radiologai, rentgenologai) B – ribota gyventojų dalis, kuri nėra susijusi su RM, bet gyvena ir dirba tokiose sąlygose, kuriose gali būti veikiama radiacijos šaltinių ( AE rajonai) C – visi kiti gyventojai. 23. Radiacinės apsaugos principai: • Apsauga atstumu • Apsauga laiku • Inhaliacinio radionuklidų patekimo profilaktika • Radioaktyvaus jodo poveikio sumažinimas • Peroralinio radionuklidų patekimo profilaktika • Drabužių ir atvirų kūno vietų užterštumo RM • Radionukleidų patekusių į organizmą šalinimas • Organizmo atsparumo radiacijai didinimas 24. Radiacinės apsaugos būdai: Pagrindiniai: 1. Gyventojų evakuacija 2. Statinių apsauginių savybių panaudojimas 3. Apšvitinimo laiko ribojimas 4. Radioprotektorių naudojimas Gresiant vidiniam apšvitinimui: 1. Kvėpavimo organizmų apsaugos priemonių naudojimas 2. Maisto ir vandens užteršto Ph naudojimai 3. Radioaktyvaus jodo profilaktikoje naudojimas 4. Atvirų žaizdų izoliavimas 5. RM patekusių į organizmą, jų šalinimas (naudojant absorbantus, kompleksonus) 10. Apsinuodijimų klasifikacija: 1. Pagal kliniką: ▪ Ūmūs ▪ Poūmiai ▪ Lėtiniai 2. Pagal poveikį: • Lengvo laipnio • Vidutinio • Sunkaus • Labai sunkaus • Mirtino 3. Pagal poveikio neaiškumą: • Pavieniai • Masiniai 4. Pagal patekimo kelius: • Inhaliaciniai • Perkutaniniai • Per oralinis • Mišrus • Per žaizdą 9.Nuodingų medžiagų klasifikacija Gali būti ypač pavojingos ir labai pavojingos. Nuodingos medžiagos skirstomos į: • Greito veikimo (klinika atsiranda per vieną valandą) • Lėto veikimo (klinika atsiranda po 1 h ir vėliau) Klasifikacija: • Pagal medžiagų chemines savybes-cheminės • Pagal medžiagų panaudojimą-praktinės • Pagal toksiškumo laipsnį-higieninės • Pagal toksinio poveikio mechanizmus-toksikologinės • Pagal tropiškumą audiniams ir organaizmams • Pagal išsivysčiusios hipoksijos poveikį-patofiziologija • Pagal poveikį su fermentinėm sistemoms-patogeninės • Pagal biologines pasekmes-biologinės • Pagal kancerogeniškumą Toksikologinė medžiagų klasifikacija: • Nervų sistemą paralyžuojančios medžiagos • Odą žeidžiančios medžiagos • Bendro poveikio medžiagos • Troškinančios medžiagos • Dirginančios medžiagos • Dirginančios medžiagos • Psichomimetinės Nuodingų medžiagų klasifikacija pagal poveikį į organizmą: • Fosforo organiniai junginiai. Foforo organiniai junginiai naudojami labai plačiai:prieš erkes, piktžoles, graužikus, grybelius. Apsinuodijus: ašarojama, seilėjamasi, šlapinimasi, viduriuojama. • Cianidai. Tai bendro toksinio veikimo nuodinga medžiaga. Cianidai kaupiasi ir kaulavaisiuose. Priešnuodis- gliukozė. Į organizmą patenka per vandenį. Mirtina dozė 0,1mg/l 11.Troškinančios nuodingos medžiagos: (fosfofoorganiniai junginiai)? Fosgenas, difosgenas, trifosgenas, chloras, azotooksidai, chlorpikrinas. Simptomai atsiranda ūmiai, todėl šios medžiagos yra greito veikimo. Į organizmą patenka inhaliaciniu keliu. Mirtina dozė 0,5mg/l ekspozicija 10min. Pakartotinas įkvėpimas labai greitai sukelia limfizemą, bronchitą ir net mirtį. Didelės chloro koncentracijos paraližuoja kvėpavimo centrą. Chlorpikrinas turi ašarojantį ir dirginantį poveikį. Klinika-vėmimas, išsivysto toksinė plaučių edema. Manitolis- prišnuodis pikrinui. 12. Odą žalojančios nuodingos medžiagos: Ipritas-sulėtinto veikimo. Patekęs ant odos tuoj pat sukelia paraudimą. Patekęs per kvėpavimo takus sukelia plaučių ir bronchų pažeidimus. Simtomai atsiranda per 6h, po 12h – odos eritema, po 2-3 parų- pūlingos žaizdelės. Patekus į akis- pilnas apakimas(nuo vieno lašo). Luizitas labai greitai sudirgina organizmą(greit vystosi uždegimai, edemos, kraujosrūvos). Profilaktika- kuo greičiau pašalinti (per 5min) Intidotas prieš luiziną- unitialas. Dirginančios nuodingos medžiagos: • Lakrimatoriai. Chloraceto fenonas, chlorpikrinas, branbenzilcianidas. Mažos dozės greit dirgina gleivines: skausmas, deginimas, ašarojimas, švieos baimė. Adamsitas- dirgina gleivines ir kvėpavimo takus- čiaudulys, skausmas už krūtinkaulio. • Sternitai. Difernilcianoarsinas- greit sukelia kosulį ir skausmą už krūtinkaulio. Apsauga- dujokaukės, išnešti pacientą iš užterštos zonos, praplauti akis 2% sodos tirpalu, priešdūminis mišinys. • Mišraus poveikio. 13. Psihocheminės nuodingos medžiagos: Veikia psichką, motoriką. Skiriamos 3gr. psichomimetikų: • Psicholeptikai (neurolepikai, trankvilantai) • Psichoanaleptikai (stimuliatoriai, antidepresantai, psichotonizuojantys) • Psichdisleptikai (meskalinas, LSD, psichocibinas, BZ, hašišos, indiškos kanapės, garminas 10. Apsinuodijimų klasifikacija: 1. avarijų 2. saugumo principų pažeidimų 3. darbas užterštoje atmosferoje be reikiamų apsaugos priemonių 4. vykdymas dekontaminacijos pažeidžiant saugumo priemones. 5. karo, terorizmo atveju panaudojant nuodingas medžiagas. 16. Bendri medicinos pagalbos principai apsinuodijimo atveju: • Greitas pašalinimas NM iš organizmo gleivinės (per 5min) • Neutralizacija nuodingų medžiagų arba jos metabolizmo produktų mažinimas organizme. • Pašalinimas arba sumažinamas nuodingų medžiagų poveikio organizme • Profilaktika ir komplikacijų gydymas. Bendri gydymo principai: • Skubiai nutraukti nuodingų medžiagų patekimą į organizmą. • Panaudojimas antidotų • Specifinės ir nespecifinės profilaktikos panaudojimas: Kvėpavimo funkcijų stabilizavimą (mišinys 40-60% O2 ir 3%CO2) Kraujo apytakos funkcijos stabilizavimas • Priemonės blokuojančios toksinių medžiagų sintezę • Organizmo stiprinimas Valdymas 1. Vadyba kaip specifinė veikla Vadyba tai planavimas, organizavimas, motyvavimas ir kontrolė.Jie vykdomi norint pasiekti tikslą. Vadyba yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai. Taigi, vadyba (vadovavimas) vadinama: • Kitoks darbų, pasiekimų įvertinimas • Skyrimas žmonių atitinkančių jų interesus ir sugebejimus • Bendradarbiavimas • Delegavimas, informavimas ir kontrolė • Tiksli, orientuota dalyko (reikalo) išraiška (forma). Vadyba šia prasme atlieka: • Rengia apibrėžtą sąlygą „veiklos“ – išsivystymo ir suvokimo ribas. • Proceso vystymosi eigoje veikia grįžtamojo ryšio ir valdymo. • Neapsiriboja užtikrinimu komunikacijos eigos ir nuolatiniu aptimizavimu. • Keičiant motyvaciją pasiekia rezultatų sutapatintą su pačiu sumanymu. Valdymas: Vadovavimo sistema ↓ ↓ ↓ Vadovavimo Vadovavimo Vadovavimo organizacija priemonės procesas (vadovai) ↓ ↓ ↓ Visų valdymo užduočių įveikimas Vadybos tikslas: Atlikti tam tikrus darbus ar veiklą. Dėl to geras sprendimas yra ne toks kuris pagrįstas teorija ir tyrimais, o toks kuris įgyvendinatas tampa aktyvus, duoda apčiuopiamus rezultatus. Vadyba (tai ne tik statistika): • Valdymo struktūra • Ryšiai tarp valdymo padalinių • Organizacinis valdymo darbo padalijimas • Dinamika • Nepertraukiamas visos valdymo sistemos funkcionavimas Vadyba tai: ▪ Nurodymas krypties kaip greičiau ir lengviau pasiekti tikslą. ▪ Nuolatinis nepertraukiamas valdymas ▪ Dinamiškas, energingas reiklumas ir skatinimas 2. Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas: • Horizontalus (vadovai padaliniuose skirstomi vieno lygio). Darbas organizuojamas taip, kad vadovai nedirbtų to paties darbo. • Vertikalus. Sukuriamos darbo pakopos (hierarchijos). Kiekvieną pakopą sudaro vienodo rango, skirtingų funkcijų ar veiklos sričių vadovai. - žemutinės pakopos vadovai vadovauja eiliniams darbuotojams. Atsako už užduočių vykdymą. - vidurinės pakopos vadovai koordinuoja žemutinės pakopos vadovų darbą. Skiriami du lygiai: aukštesnis vidutinis ir žemesnis vidutinis. Jų darbo pobūdį lemia padalinio, o ne organizacijos darbo turinys. - aukščiausio lygio vadovai atsako organizacijai reikšmingiausius sprendimus. 3. Pagrindiniai valdymo lygiai • Aukščiausias • Aukštesis vidurinysis • Žemesnis vidurinysis • Žemutinysis 4.Vadybos elementai: 1. planas 2. nutarimas (sprendimas) 3. organizavimas (rengimas) 4. tikrinimas (priežiūra) 5. Vadovavimo veikla Vadovavimo veikla ↓ ↓ Veiklos įrankiai Individualios vadovavimo užduotys - tikslo nustatymas - reiklumas ir skatinimas - organizavimas(įsteigimas) - kvalifikacija - planas - motyvacija - agitacija, reklama - komunikabilumas - finanavimas - pripažinimas - kontrolė - pagarba, įvertinimas ↓ ↓ ↓ Vadovavimo procesas 6.Užduoties sprendimo baigtis: Bendra padėtis nelaimingmo atsitikimo vietoje ↔ Būdinga padėtis ↕ ↕ ↕ Laikas ↓ Veiksnių apsvarstymas ↓ ↓ ↓ Pranašumas Sprendimas Žala, nuostolis 9. F. Taylor mokslinė valdymo koncepcija: „mokslas vietoj tradicinių įgūdžių, harmonija vietoj nesutarimų, bendravimas vietoj individualaus darbo, maksimalus našumas vietoj jo ribojimo, kiekvieno darbininko tobulėjimas iki maksimalaus našumo ir gerovės“ Teilorizmo pagrindą sudaro šie valdymo principai: • Parengti mokslinius veiklos organizavimo principus ir jais pakeisti tradicinius, moksliškai tirti visas darbinės veiklos sritis. • Paringti ir mokyti vadovus bei darbininkus pagal nustatytus kvelifikacijos reikalavimus(mokslinius kriterijus) • Administracijos bendradarbiavimas su darbininku, įdiegiant mokslinį darbo organizavimą į projektą. • Darbą ir atsakomybę paskirstyti lygiai tarp administracijos ir darbininkų. 10. 12 našumo principų: 1. Turėti aukštus tikslus. Jei kiekvienas vadovas suformuluotų savo tikslus, stengtųsi juos išaiškinti pavaldiniams, stengtųsi juos įgyvendinti, tai tokia organizacija pasiektų aukštą individualumų ir kolektyvinį našumą. 2. Pripažinti savo klaidas ir ieškoti priežasčių. 3. Kometetingų specialistų konsultacijos ir valdymo sistemos tobulinimas jų rekomendacijų pagrindu. 4. Drausmės palaikymas, aiškiai reglamentuojant veiklą, kontrolę ir skainimą. 5. Teisingas požiūris į personalą. 6. Greita, patikima, tiksli, visiška ir nuolatinė apskaita. 7. Darbų dispecerizuoti neplanuotus darbus, nei planuoti darbais bet jų nedispacerizuoti. 8. Normos ir tvarkaraščiai, kurie skatina rezervų paiešką ir panaudojimą. 9. Darbų sąlygų norminimas 10. Operacijų normavimas standartizuojant jų altikimo metodus ir reglamentuojant laiką. 11. Rašytinių, standartiniųinstrukcijų parengimas 12. Atlyginimas už našumą. 8. Mokslinio valdymo principai: 1. Mokslinės analizės naudojimas optimaliam užduoties atlikimo būdui nustatyti. 2. Geriausiai tinkamų tam tikrom užduotim atlikti darbuotojų parinkimas ir jų mokymas. 3. Darbuotojų aprūpinimas pakankamais ištekliais užduočiai veiksmingai vykdyti. 4. Nuolatinis teisingas veiklos našumo materialinis skatinimas. 5. Planavimo ir apmastymo išskyrima į atskirą procesą. 6. Vadybos įsitvirtinimą į savarankišką veiklą, formą. Valdymo principai yra pagrindinės taisyklės apibrėžiančios valdymo sistemos sudarymą bei funkcionavimą. Svarbiausi reikalavimai, kurių laikantis pasiekiamas vadovavimo veiksmingumas. 7. Administravimo doktrina: (pagal A.Fajoli) • Planavimas- tai funkcija, kuri apbrėžia veiklos tikslus, jiems pasiekti reikalingus išteklius ir engia būdus tikslams veiksmingiausiai pasiekti. • Organizavimas- organizacijos struktūros organizavimas visais normaliam darbui reikalinais ištekliais. • Motyvavimas- darbuotojų aktyvinimas siekti tikslų ir parodyti kūrybinį potencialą, juos nuosekliai ir meterialiai skatinti. • Kontrolė- darbo rezultatų apskaita ir kokybinis bei kiekybinis įvertinimas. Pagal tuos duomenis koreguojami planai ir sprendimai. • Koordinacija- visą sistemos grandžių darbo suderinimas, nustatant veiksmingus jų savitarpio ryšius. 11. Vadybos principai: (pagal A.Fajolį) 1. darbo specializavimas. Jis būtinas, norint veiksmingai panaudoti darbo jėgą, bet kurioje veiklos sferoje. 2. valdžia ir atsakomybė. Jos susijusios. Atsakomybė yra valdžios pasekmė. 3. drausmė. Reikia gerbti įstaigos susitarimus su darbuotojais, tiekiant paklusnumo, stropumo, veiklumo bei tarpusavio pagalbos. 4. vienvaldystė. Ji garantuoja bendrą požiūrį, veiklumo ir tvarkos bendrumą. 5. vadovavimo vieningumas. Tų pačių tikslų siekiančios veiklos sritys turėtų turėti vieną vadovą ir vieningą planą. 6. bendrų interesų pirmenybė prieš asmeninis ar grupinius. 7. atlyginimas turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės. 8. centralizacija. Valdymas turi būti centralizuotas, kad bendras rezultatas būtų geriausias. 9. valdymo hierarchija. Valdymo aparate turi būti tiek lygių, kad jie atitiktų organizacijos interesus ir nedarytų žalos. 10. darbuotojai pagal savo kompetenciją turi atitikti užimamas pozicijas. 11. teisingumas – gerumo ir teisėtvarkos derinys. Personalo lojalumas ir ištikimybė turi būti paremta tarpusavio pagarba ir teisingumu. 12. personalo kaita. Didelė personalo kaita yra blogo vadovavimo ir priežastis ir pasekmė. Vietos įsikibęs vidutinių gabumų vadovai yra geresni už dažnai darbovietes keičiantį talentinga vadova. 13. iniciatyva. Pagal A. Fajolį tai plano apmastymas ir vykdymas. Personalui reikia suteikti galimybes iniciatyvai rodyti. 14. personalo vienijimas tikslams pasiekti. Pagal A. Fajolį vadovas turi būti kvalifikuotas. Vadovas ir pavaldinys turi pasitikėti vienas kitu. Vadovas turi šalinti negalius ir nenorinčius atlikti savo pareigų darbuotojus. Todėl reikia, kad pats vadovas būtų aukštų mokslinių savybių. 12. Vadyba masinių netekčių atvejais. Valdymo centras ↔ įpatingo įvykio štabas ↓ Operatyvinis vadovavimas→→→→→→→→→→→→→→ ↓ ↓ ↓ Operatyvinis skyrius (1) Operat.skyrius (2) Operat.skyrius (3) Katastrofos vietoje centr.surinkimo vietos evakuacijos transp. stovėjimo aikštelės ↓ ↓ ↓ Skyriaus vadovas Skyriaus vadovas Skyriaus vadovas (ugnegesių komanda) (gydytojas-gelbėtojas) -greit.pagl.mašinos • ugnegesių būrys - greito reagavimo būrys - gydyt.gelb.mašina • gelbėtojai - gelbėtojų tarnyba - transporto grupė • gelbėjimo tarnyba - grupė gydytojų (med.būrys) Valdymo centras:organizuojamas užnugarinėje, operatyviai vykdyti koordinaciją kaip įpatingo įvykio štabas atliekantis logistiką ir operatyvines slaugos funkcijas. 13.Principinė gelbėjimo schema katastrofos atveju. ↓↓↓ Nelaimės vieta reanimacijos ir greit.pagalbos mašinos reguliarios gelbėjimo tarnybos ↓ ↓ Pagalbinės sužeistųjų Sužeistųjų sanitarinis transportas sutelkimo punktas sutelkimo vieta sužeistųjų susitelkimo vietoje ↑ ↑ Medicininis rūšiavimas ↓ Tvarstomasis ← sraigtasparnis ↓ → Sužeistųjų evakuacijos punktas ↓ → ASPĮ (ligoninės ) suteikiama patalpa Pvz. Priešgaisrinės tarnybos visuomeninių centrų ↑↑↑ 14.Saugaus gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų organizavimo zonos. 1. Užterštumo židinyje dirba tik specialios tarnybos su specialia apranga darbuotojai. Zona apjuosiama juosta su užrašu „cheminis pavojus“. 2. Apribojimo zona. Gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų vykdymas. Priešlaikinių gelbėjimo pajėgų dislokacija, cheminių medžiagų ore kontrolės postai, darbo kenksmingoje aplinkoje tarnybos postai, saugūs žmonių surinkimo punktai. 3. Riboto buvimo zona. Ji taip pat užteršta, bet medžiagų koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos darbo aplinkos ore. Ši zona yra priskiriama ekstremalaus įvykio zonai. Šios zonos riba baigiasi ten kur medžiagų koncentracija neviršija DLK. Šioj zonoj išsidėsto priešakinės gelbėjimosi pajėgos pakeisiančios dirbančius apribojimo zonoj. Statomi cheminių medžiagų kontrolės skyriai. Įrengiami žmonių saugos surinkimo punktai, avarijos likvidavimo štabas, meteorologinių stebėjimų postas, užnugario tarnybos. Čia dirbantys gelbėtojai turi turėti asmenines apsaugos priemones. Zona žymima geltona juosta su ženklu „cheminis pavojus“. 4. Pagalbinė zona (žalia). Švari zona. Saugi teritorija, kurios perimetrą nustato gelbėjimo darbų vadovas pagal darbų likviduoti pasekmes, apimti . Čia yra štabas rezervinės gelbėjimosi pajėgos. Gelbėjimo technikos, rezervo bazė ir kt. užnugario tarnybos. Ši zona laikoma saugia ne bent situacija ypač pablogėtų. Čia užtenka minimalių apsaugos priemonių. Zonos perimetras žymimas visumą ribojančiomis priemonėmis. Čia turi būti surinkimo punktas. 22. ASPĮ pasirengimas ekstremaliom situacijom Tai turi būti planuojama iš ankto ASPĮ. Pgal civilinį kodeksą kiekviena ASPĮ turi turėti planą pagal SAM paruoštus rekomendacijas. Norint parengti ekstremaliai situacijai ASPĮ planą, reikia įvertinti rizikos faktorius: gaisrus, tranporto avarijas ir kt. Reikia įvertinti ASPĮ galimybes teikti pagalbą. Planas turi būti veiksmingas ir tikroviškas, turi būti numatyta valdymo, pagalbos teikimo sistemos. Kiekvienas ASPĮ darbuotojas turi būti susipažinęs su ASP planu, bei turi žinoti savo pareigas. Tam yra būtinos pratybos. Įvertinus pratybų rezultatus planai atnaujinami ir koreguojami. Bendras rašytas planas laikomas administracijoje. Viena kopija pas ASPĮ vadovą, antra priimamajame. Atskiri rašyti plano elementai turi būti kiekviename padalinyje. Svarbiausia tai parengti materialiniai ištekliai irpersonalas, kuris žino ką reikia daryti. 15. Rizikos faktoriai įvertinami ASPĮ zonoje. Plano užduotis: • Užtikrinti įstaigos pasirengimą ekstremaliom situacijom: ▪ prevencinės priemonės rengiantis ekstremaliom situacijom galinčiams kilti įstaigos vidury. ▪ Prevencinės priemonės galinčios kilti už įstaigos ribų. ASPĮ funkcionavimui personalo, pacientų saugumui užtikrinti ekstremalių situacijų atvejai plane, numatomi realūs ES šaltiniai, jų charakteristikos, rizikos faktorių įvertinimas, jų galimas poveikis bei numatomos prevencinės priemonės. 1. Chemijos gamykla- adresas, atsakingas asmuo, telefonas, nuodingos medžiagos panaudojimas, kiekis, galimo užterštumo zona, sukeliami efektai, nukentėjusių patekimo būdai ir kelias.dekontaminacijos poreikis, prevencinės priemonės (ventiliacijos išjungimas, dujokaukės, apsauginė avalynė) 2. Oro uostas 3. Geležinkelis 4. Stadionas 5. Kiti... 16. ASPĮ resursų įvertinimas: ◦ Įstaigos vidinė struktūra ◦ Struktūriniai padaliniai, skyriai ◦ Etatai, dirbančių asmenų skaičius (pagal skyrius bei bendras gydytojų, viduriniojo med. personalo, paglbinio personalo skyrius) ◦ Lovu skaičius stacionare (pagal struktūrą padalinius, bendras lovų skaičius) ◦ Operacinių bei operacinių stalų jose skaičius. ◦ Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų skaičius ◦ Intensyvios terapijos lovų skaičius ◦ Deguonies tiekimo taškų skaičius. ◦ Vieno chirurgo brigadų skaičius 17. ASPĮ parengties lygiai: • Kasdieninis- vyksta įprastinis darbas, teikiama planinį nedidelės apimties skubi medicinos pagalba, vykdoma pavojingų šaltinių prevencija, įstaigos gyvybingmo ir saugumo ekstremaliom situacijoms didinimas, personalo apmokymas. • Sustiprintas- atsiradus ektremaliai situacijai: ▪ valdymo grupė pradeda veikti nedelsiant ▪ atidedamos planinės operacijos ▪ baigiantis pamainai personalas lieka savo vietoje ▪ personalo sustiprinamas išskiriant reikalingus ASPĮ darbuotojus. ▪ Informuojamos steigėjas ESVC dėl ASPĮ sustiprinimo (personalas, transtportas) • Aukščiausias, ASPĮ veikia susidūrusi su dideliu kiekiu nukentėjusiųjų ir yra mobilizuotas papildomas personalas. 18. Informacijos gavimo sistema ekstremalių situacijų atvejais: • Informacija laikoma patikima, jei jų perduoda oficialus pareigūnai:policija, ugnegesių gelbėtojų, medicinos pagalba, ESVC, savivaldos institucijų, rizikos objektų atsakingi asmenys. • Pranešantis asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, tel.nr. • Rekomenduojama turėti oficialių pareigūnų ir atsakingų asmenų sąrašą ir tel.nr. 20. Aliarmo planas: • Aliarmo planas nustato, kaip keliamas ir perduodamas aliarmas, gavus pranešimą apie ekstremalią situaciją • Aliarmo planas turi veikti visais ES atvejais • Aliarmo plane nustatomi: ◦ Aliarmo priemones (žodžiu, telefonu, CS signalai, vietiniai signalai) ◦ Asmenys turintys teisę kelti aliarmą (administracijos vadovas, budintis, administratorius) aliarmo perdavimo schema (visuose padaliniuse) ◦ Nurodoma (Būtinai) kas, kam ir kaip perduoda informaciją. 19. Personalo mobilizavimo sistema: • Kasdieninės parengties lygyje ASPĮ personalas dirba savo įprastose darbo vietose ir vykdo tarpines užduotis. • Susidarius ES, personalas mobilizuojamas į tas vietas, kuriose planuojamas didžiausias medicinos pagalbos krūvis. • Gavus aliarmo signalą, visi darbuotojai privalo nedelsiant grįžti į savo darbo vietas. • ES atveju darbo metu dirbančio personalo gali neužtekti reikiamos med. pagalbai suteikti. Todėl reikia numatyti kaip iškviesti į ASOĮ darbuotojus, kurie yra namuose ir kitur. Tam reikalinga informacija- darbuotojo vardas, pavardė, tel.nr., adresas, buvimo veita, suplanuota bubas darbuotojui atvykti į ASPĮ (transporto priemonės, vairuotojai, maršrutas), turi būti praktiškai įvertinta per kiek laiko personalas bus mobilizuotas ir padalinys ASPĮ galės vykdyti funkcijas pagal parengties lygį, rengiami du mobilizavimo variantai darbo metu (dieną ir nedarbo metu (naktį, švenčių dienomis)). 21. ASPĮ pasirengimo ES plano uždaviniai: • Užtikrinti įstaigos pasirengimą ekstremaliom situacijom: ◦ Galintiems kilti įstaigos viduje ◦ Galintiems kilti už įstaigos ribų • Užtikrinti efektyvų įstaigos veiklą, įvykus ekstremaliai situacijai. 24. Nukentėjusių priėmimo sistema į ASPĮ: Nukentėjusių medicininis rūšiavimas. Nukentėjusių priėmimo vieta. Vieta turi būti patogi priimti ir rūšiuoti didelį kiekį pacientų, turi būti patogu privažiuoti, kad personalui būtų patogu dirbti numatoma grupė medicinos specialistų, kurie vykdys medicinos rūšiavimą (pareigos, telefonas, geriausi chirurgai, intensyvios terapijos, skyriaus darbuotojai, personalas registruojantis nukentėjusius). Rūšiuojama pagal skubumo kategorijas. Nukentėjusieji žymimi spalvomis. Registracija – pagal dokumentų formas. Pagalbos apimtis priėmime (minimali pagalba). Apsaugos priemonės (kokios, kiek jų, kas išduos medicinines priemones, vaistai, atsakingas asmuo). Pagalbos teikimo sistema skyriuje: Organizuojami priemimo įvesti rizikos faktoriai ASPĮ veikloje. Yra numatomi planai, atskirai gaisro, sprogdinimo ir kt atvejam. Turi būti speciali medicinos įranga: baro kamera, izoliatoriai ypatingom infekcinėm ligom. 25. Karantino priemonės ir planai ypač pavojingų infekcinių ligų atveju: Yra rengiami karantininės apsaugos priemonės ir planai (VSC ir kt.) Plane numatoma: 1. Informacijos apie išsiaiskintą ypač pavojingą infekcija perdavimas 2. Konsultantų grupinei pirminei diagnozei patvirtinti (infektologai, epidemiologai) 3. ASPĮ izoliatoriaus patalpų materialinis aprūpinimas 4. Karantininio ligonio perdavimo tvarka. 5. Mikro biologijos tyrimų tvarka (bandininių paėmimo tvarka) 6. Privalomojo patalpų nukenksminimo tvarka ir priemonės 7. Informacijos teikimas ir perdavimas. 8. Skalbyklos ir jų darbo rėžimas. Izoliatoriaus aptarnauti. 9. Ligonių ir izoliuotų asmenų maitinimo tvarka. 10. Medicinos personalo paskirstymas (darbo izoloatoriuje, laboratorijoje, dezinfekcijos brigadoje) Informacijos teikimas: • Turi būti žmogus ryšiui su visuomene. Jis kontaktuoja su vadovais ir visuomene(artimieji, žiniasklaida). Turi būto nustatyta: asmenys teikiantys informaciją, kaip teikti informaciją institucijoms. • Psichologinės ir socialinės pagalbos planas nuketėjusiems ir personalui: svarbu kas teikia pagalbą, veita kur pagalba bus teikiama, specialistų iškvietimo vieta. (vardas, pavardė, adresas ir tel.nr.) Psichinės reakcijos ekstremalių situacijų metu: 1. Trumpas psichofizinis ekstremalaus krūvio (streso) apibūdinimas. 2. Individualios reakcijos formos: ◦ normali reakcija ◦ ypač aktyvi reakcija susijaudinimo būklė ◦ regresyvi reakcija ◦ depresinė ◦ sąmonės sutrikimas 3. Ilgai besitęsianti slogi būklė. 4. Informacija, gandai ir jūsų apdorojimas Psichologinės reakcijos didelių katastrofų metu: Išskirtiniai žmogaus reakcijų požymiai: Nestabilumas Sistvardymas Mokėjimas įvertinti įvykių ir traumų reakciją Trauma, įvykis: Psichinės, fizinės pusiausvyros laipsnis Gyvybės stabilizavimas ir palaikymas Žmonių ir materialinių vertybių netekties įvertinimas. Aplinka po traumos: Socialinė parama Pažeisti ryšiai su bendruomene Išderinami ryšiai su šeima ir artimaisiais Kultūriniai įpročiai Viešoji ir privati aplinkinių ir draugų reakcija Streso pasekmės Potrauminiai psichiniai planai: Įklimpimas↔ išvengimas sustabarėjimas↔ hyper...... Adaptacija: atsistatymas gavimas patirties geriau spręsti problemas ir bendravimą su aplinka patologijos išsivystymas Psichologinės, psichiatrinės ir psichofarmaloginės priemonės: • Elgesio principai • Baimės sumažinimas • Grupės susitelkimas • Grupių formavimas • Dienotvarkės sudarymas • Padėka Psichoterapinės ir psichofarmakologinės priemonės: ◦ Ypač aktyvi reakcija(nuimti motorinį susijaudinimą –diazefamas) ◦ Regresyvi (vaistai nenaudingi) ◦ Depresinė reakcija(.... ◦ Isterinė reakcija (vaistai nenaudingi) ◦ Sąmonės sutrikimas (simpto....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!