Ekspresionizmo bruožai

Ekspresionistai vertino menų sintezę. Šis judėjimas apėmė daug meno rūšių: literatūrą, muziką, dailę, šokį, teatrą, kiną, architektūrą.
• Rimtumo ir komiškumo dermė.
Dažnesnės temos:
• Meilė;
• Žmogaus vienišumas;
• Gyvenimas savyje;
• Neturėjimas jokių tikslų ir siekių.
Stilistinės priemonės:
1. Ironija- Žodžio, posakio vartojimas priešinga tiesioginei reikšme.
2. Humoras- Pakantus, nepiktas juokas.
3. Parodija- Svetimo stiliaus imitacija pašaipos tikslais
4. Paradoksas- Netikėtas, prieštaraujantis įprastiniam mąstymui.
Kompozicija:
• Dėl tokio įvykių fiksavimo pasakojimas skyla į fragmentus;
• Atskiri sakiniai pavirsta pastraipomis;
• Suardomas sakinys, kad išryškėtų esmė, netikėta pastaba ar išvada.
Pasakojimo stilius:
Pasakojimas žaismingas:
– būdingi staigūs kontrastai;
– kai kada kalbama rimtai, kai kada- šmaikštaujama, mėtomos replikos;
– bandoma šokiruoti skaitytoją;
– nevengiama šiurkštumo, komiškumo.
Veikėjai:
• Miestietis, menininkas, aristokratas, kaimietis;
• Veikiami nenuspėjamų instinktų, aistrų;
• Jų likimas įnoringas, linkęs žaisti su žmogumi, apvilti jo lūkesčius;
• Jiems duodami tik keli bruožai;
• Dažnai veikėjai atrodo lyg artistai, o dar dažniau kaip prisukami automatai (teatro lėlės – marionetės, manekenai).
• Kartais jie elgiasi veidmainiškai, nes užsideda kaukę:
– Pašnekovui sako viena, patys galvoja ką kita;
– Dažnai trokšta keistis, bet ketinimai dažnai yra savanaudiški;
– Dėl to dažnai pasišaipoma iš veikėjų.
Būdingi veikėjų jausmai:
Novelėse neretai susipina:
– Džiaugsmas ir pagieža;
– Atjauta ir abejingumas;
– Nuoširdumas ir nepakantumas.
Mirtis:
• Novelėse dažna;
• Dažniau tai smurtinė mirtis (nužudymas ar savižudybė);
• Nesiejama su jokiu tragizmu, neverčia pamąstyti apie žmogaus būtį;
• Siejama su moters įvaizdžiu
Laikas:
• Tiesiogiai nenurodomas;
• Bendrą istorinį foną, gyvenamąjį laikotarpį nurodo tam tikros realijos (kalba, drabužiai, vieta);
• Istorinis laikas tik numanomas: 19 a. pabaiga- 20 a. I pusės Lietuva ir Europa;
• Veikėjams svarbiausia yra dabartis, nes jie gyvena šios dienos džiaugsmais ir vargais;
• Kai kada prisimenama istorinė Lietuvos praeitis, senieji papročiai lyginami su dabartiniais. Dažniausiai palankiau vertinama praeitis;
• Apie ateitį nekalbama, nes ji nuo nieko nepriklauso ir yra nežinoma.
Ekspresionizmas ir jam būdingi bruožai:
1. Nuojautų, neapibrėžtumo menas – laikėsi nuostatos, jog menas turi ne imituoti tikrovę, o reikšti idėją.
2. Beprasmišku laikė detalią sielos analizę.
3. Pasisakė už stiprų jausmo reiškimą. emocinį santykį su tikrove.
4. Pabrėžė veiksmą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!