Eksporto ir importo analizė

ĮVADAS Tarptautinė prekyba yra vienas iš ekonominių veiksnių, kuris daro labai didelę įtaką visam šalies ūkiui. Šiuo metu nė viena pasaulio valstybė negali pasigaminti visų jai reikiamų prekių, todėl kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias jai pelninga gaminti. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinį ūkį tomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje palyginti pigi. Kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau. Kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalų šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Ekonominė statistika yra pagrindinė priemonė planuojant ekonominę politiką, analizuojant verslo tendencijas, todėl nuolat didėja šios statistikos paklausa. Užsienio prekybos analizės metodų yra pakankamai daug. Atsižvelgiant į tyrimo objektą, tikslus, esamų duomenų kiekį ir objektyvumą racionalu naudoti įvairius analizės metodus. Statistinė eksporto ir importo analizė gali būti parengta atsižvelgiant į atskirus sektorius: bendrus eksporto ir importo dydžius, svarbiausius prekybos partnerius, pagrindines prekių grupes ar net detalią prekių klasifikaciją. Ūkio statistika yra pagrindinė priemonė planuojant ekonominę politiką, analizuojant verslo tendencijas, todėl nuolat didėja šios statistikos paklausa. Darbo tikslas: atlikti Lietuvos eksporto ir importo 2016 – 2020 metų statistinę analizę. Darbo uždaviniai: įvertinti eksporto ir importo rodiklių dinamiką ir numatyti perspektyvas, pateikti išvadas bei prognozes. Darbo metodai: mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė, matematinės statistikos metodai. 1. TARPTAUTINĖ PREKYBA Tarptautinė prekyba yra ūkio šaka, kuri yra pagrindinis ekonominių pajamų šaltinis šalyje, kuriuo gali būti finansuojama daugelis šalyje vykstančių procesų. Užsienio prekyba sukuria sąlygas plėtoti kiekvienos šalies ūkio specializaciją, geriau panaudoti turimus darbo, materialinius ir finansinius išteklius. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai, kurie yra įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Kad jie vyktų, būtina atlikti tarpusavyje susijusius veiksmus: • rasti pirkėją; • sudaryti su juo sandorio sutartį, kurioje numatomos visos tarptautinių komercinių mainų sąlygos; • įvykdyti sandorį, t.y. atlikti visus veiksmus, leidžiančius realiai įgyvendinti sandorio sutartyje numatytas sąlygas. Nurodyti veiksmai yra komercinio pobūdžio, o mainų operacijos yra komercinės operacijos. Iš esmės tai vadybinė veikla, apimanti planavimą, organizavimą ir kontrolę. Čia galioja bendrieji vadybos principai. Kadangi komercinės operacijos vyksta su užsienio partneriais, susiformuoja specifiniai veiklos bruožai, kurie vadinami įmonės tarptautine veikla. Ji skirta vykdyti įmonės eksporto ir importo operacijoms, valdyti tarptautinių įmonių kūrimą, gamybą, investicijas, pagamintos produkcijos realizavimą užsienyje ir pan. Taigi tarptautinė komercinė veikla – tai įvairios paskirties įmonių ir kitokių organizacinių struktūrų komercinės operacijos pasaulinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tarptautinių komercinių operacijų pobūdį, subjektus ir objektus, išskiriamos šios operacijų pagrindinės rūšys: • tarptautiniai prekių mainai; • tarptautiniai mokslo ir technikos produkcijos mainai, apimantys prekybą patentais, licencijomis ir panašia produkcija; • tarptautiniai mainai techninės paskirties paslaugomis • įvairūs tarptautinės nuomos ryšiai; • tarptautinio turizmo ryšiai; • tarptautinės banko ir finansinės paslaugos • informacijos, žiniasklaidos priemonių tarptautinės paslaugos. Tarptautinių komercinių operacijų įgyvendinimo priemonės: • tarptautiniai krovinių pervežimai; • transporto ekspedicinės paslaugos; • gėrybių ir paslaugų draudimas; • krovinių apsauga; • tarptautiniai atsiskaitymai. Importui priskiriami šie prekių srautai: • prekių importas vidaus vartojimui; • laikinasis prekių įvežimas perdirbti, perdirbtų prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų įvežimas (grąžinimas) vidaus vartojimui ir į muitinių sandėlius; • prekių importas į muitinių sandėlius. Eksportui: • lietuviškos kilmės prekių eksportas; • laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas; • laisvai cirkuliuojančių ankščiau importuotų prekių reeksportas; • prekių eksportas iš muitinės sandėlių. Šiuo metu nė viena valstybė negali pasigaminti visų jai reikalingų prekių, todėl kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias jai apsimoka gaminti. Anot Andriušaitienės D. ir kt. (2016, p. 312), svarbiausia tarptautinių mainų prielaida yra gamybos sąlygų skirtingumas. Prie šių sąlygų priskiriamos gamtos, klimato, išteklių aprūpinimo ir kt. Antroji tarptautinės prekybos prielaida pasireiškia skirtingais darbo našumo lygiais, t. y., kiekviena šalis gamina tai, kas jai pelninga ir efektyvu. Gaminamos ir eksportuojamos tos prekės, kurios yra aukšto technologinio lygio, tai leidžia sumažinti gamybos sąnaudas ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Importuojant atvirkščiai – kiekviena šalis importuoja tas prekes, kurių gamybos sąnaudos šalies viduje yra aukštesnės negu pasaulinės tos prekės gamybos sąnaudos. Trečia tarptautinių mainų prielaida kyla iš skonių, polinkių ir prioritetų įvairovės, kuomet gamybos sąnaudos ir kainos gali būti vienodos, tačiau prekių pirkėjų skoniai skirtingi, todėl šalys tarpusavyje prekiauja. Nors gamybos sąnaudos bus vienodos, tačiau madingos, populiarios prekės visada bus brangesnės. Tai skatina tarptautinius mainus, tarptautinę prekybą. Andriušaitienė D. ir kt. (2016, p. 313) „Ekonomikos teorijos‟ vadovėlyje išskiria šias tarptautinės prekybos savybes: • šalis neturės ekonominės naudos, jeigu gamins visas reikalingas prekes; • gamtos ir darbo ištekliai yra riboti, todėl pasirenkama efektyviausia gamyba; • prekių srautų judėjimas yra priešingas piniginių srautų judėjimui, todėl valiutų keitimo kursai veikia tarptautinės prekybos naudą; • kiekviena pasaulio šalis specializuojasi gaminti pelningą, efektyvią prekę, kad darbo našumas pralenktų pasaulinį lygį. Importuojamos prekės pagal valstybes, iš kurių jos importuotos, skirstomos pagal valstybę, kurioje jos išgautos arba pagamintos, t.y. pagal prekės kilmės šalį. Eksportuotos prekės pagal valstybes paskirstytos pagal šalies gavėjo kodą. Importuotos prekės įvertinamos CIF kainomis, eksportuotos – FOB. CIF kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo, krovimo, draudimo ir kito išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos muitų sienos. FOB kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo ir draudimo išlaidos iki Lietuvos Respublikos muitų sienos. (Urbonas, 2003, p. 100) Prekės, neįtraukiamos į užsienio prekybos statistiką: • piniginis auksas. • apyvartoje esantys vertybiniai popieriai, banknotai ir monetos. • laikinai išvežamos ar įvežamos prekės – prekės skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms, turizmo reklaminė medžiaga, tara ir prekių pavyzdžiai, profesinė įranga ir pan. • tranzitu gabenamos prekės. • Lietuvoje įregistruotų ir su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų ne Lietuvos teritoriniuose vandenyse sugauta žvejybos produkcija. • keleivių asmeniniai daiktai. • prekės, nemokamai teikiamos vietoje brokuotų. 1.1. Eksporto ir importo svarba Įprastai eksportas yra apibūdinamas kaip - prekės, paslaugos ir ilgalaikis turtas parduodami ir išvežami į užsienio šalis, o importas - prekės, paslaugos ir pagrindiniai aktyvai, perkami iš užsienio šalių ir įvežti į šalį (Davies L., „Ekonomikos terminų žodynas‟, 1997, p.310). Eksportas ir importas yra svarbus šiais aspektais: • Didina šalies konkurencingumą; • Kartu sudaro šalies mokėjimo balansą; • Didina prekių gausumą ir įvairovę; • Sąlygoja masto ekonomiją. Eksportas ir importas sudaro šalies mokėjimo balansą. Nesuderintas importo ir eksporto kiekis gali sukelti mokėjimų balanso sunkumų, šalies pajamų ir gaminamos produkcijos sumažėjimą. Kaip vieną iš importo motyvų galima nurodyti prekių ir gamybos veiksnių trūkumą šalyje: • Gamybos veiksnių trūkumas. Prie kurių priskiriamas ir klimatas, trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Tą patį galima pasakyti apie tam tikras naudingąsias iškasenas – varį, naftą ar uraną – kurios išgaunamos tik kai kuriose šalyse. Taigi importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba prekes, kurių gamybai šalis neturi reikalingų veiksnių. • Prekių trūkumas. Trūkumo aspektas apima ir tas prekes, kurių šalies viduje gali būti pasiūlyta nepakankamai arba nepakankamos kokybės. • Produktų (prekių) įvairovė. Importas vyksta ir tuomet, kai užsienyje egzistuoja produkto skirtumai, pavyzdžiui automobilių sektorius. Lietuvoje nėra įmonių, gaminančių automobilius, tačiau daugelyje šalių, kur tokios įmonės veikia, parduodami ir importuoti automobiliai, pvz., prancūziški automobiliai importuojami į Vokietiją ir atvirkščiai. Tai pat mada, kosmetika, ir elektronika, daugybė plataus vartojimo prekių – tai sritys, kur produktų skirtumai skatina importą. Žinoma, analogiški argumentai tinka ir aiškinant užsienio paklausos šalies viduje gaminamoms eksportuojamoms prekėms motyvus. • Kaštų ir kainų skirtumai. Importo motyvas gali būti užsienio gamintojų kaštų ir kainų pranašumai. Santykiniai kaštų pranašumai gali būti susiję su: • Oligopoline gamintojų struktūra. Tai įgalina ilgiau išsaugoti „know-how“ pranašumus, vykdyti agresyvią kainų politiką: • Valstybės parama. Pvz., kai subsidijuojamas eksportas. Užsienio paklausą mūsų šalies prekėms galima aiškinti jau nagrinėtais importo motyvais. Užsienio pirkėjai perka mūsų šalies prekes, nes: • Mūsų šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina; • Mūsų įmonės gamina analogiškas prekes pigiau arba geresnės kokybės. Tačiau eksportą skatina dar ir kiti, papildomi motyvai: • eksportuodama prekes, įmonės siekia padidinti apyvartą ar gauti didesnį pelną; • eksportas padidina įmonės gamybinių pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje; • didinant gamybą eksporto sąskaita, gali būti pasiektas kaštų sumažėjimas dėl gamybos masto ekonomijos, o tai padidina įmonės konkurencingumą užsienyje ir šalies viduje; • eksportuojant vykdomas gamybos diversifikavimas ir kartu rizikos valdymas, nes įmonė tuomet nėra priklausoma tik nuo vienos rinkos. Specialus eksporto atvejis yra vadinamas pasyvus apdorojimas, kai nebaigtos prekės papildomam apdorojimui „eksportuojamos“ į užsienį, kur mažesni gamybos kaštai, ypač darbo užmokestis, o paskui vėl importuojamos į šalį. 2. EKSPORTO IR IMPORTO LIETUVOJE STATISTINIAI DUOMENYS Lietuvos importo ir eksporto analizei panaudojau lentelę, penkerių metų laikotarpio, kurios duomenys yra paimti iš Lietuvos statistikos departamento. Statistinio tyrimo metu analizuosiu eksporto ir importo kitimą, jo tempus, santykinius dydžius, analizuojant kiekvienų metų rezultatus. 1 lentelė Metai Eksportas tūkst EUR Importas tūkst. EUR 2016 22606991,5 24737297,7 2017 26410512,9 28516178,0 2018 28271048,5 30942630,9 2019 29623489,8 31949099,9 2020 28689284,8 29153941,0 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Analizuojant eksporto ir importo skaičiaus kitimą, galima pastebėti, jog didžiausias eksporto ir importo skaičius yra 2019 m.: eksportas sudarė 29623489,8 tūkst EUR, importas – 31949099,9 tūkst EUR. Matome, kad didesnę dalį Lietuvoje sudaro importas. Jis 2019 metais 2325610,1 tūkst EUR viršijo eksportą (1 lentelė). 1 diagrama 2.1. Dinamikos eilučių rodikliai Vidurkį lengva apskaičiuoti intervalinėje eilutėje, kurioje jis lygus paprastam aritmetiniam eilutės lygių vidurkiui, kur jie nutolę vienas nuo kito per lygius tarpus: ; x - individualios požymio reikšmės n – - vienetų skaičius Vidutinis lygis eksporto: 27120265,5 tūkst. EUR Vidutinis lygis importo: 29059829,5 tūkst. EUR Dinaminėms eilutėms analizuoti statistinėje praktikoje naudojami tokie rodikliai: absoliutinis prieaugis, augimo tempas, prieaugio tempas ir absoliutinė prieaugio vieno procento reikšmė. Absoliutinis lygio padidėjimas yra dinaminės eilutės absoliutinių lygių skirtumas. Jis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp dviejų gretimų lygių arba kaip skirtumas tarp pradinio ir kurio paskesnio lygio: Bazinis ∆y = yi – y0 Grandininis ∆y = yi – yi-1 yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis; yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio dinamikos eilutės lygis y0 – pradinio ar bazinio laikotarpio dinamikos eilutės lygis. EKSPORTAS Baziniu būdu: ∆y2017 = 26410512,9 - 22606991,5 = 3803521,4 ∆y2018 = 28271048,5 - 22606991,5 = 5664057 ∆y2019 = 29623489,8 - 22606991,5 = 7016498,3 ∆y2020 = 28689284,8 - 22606991,5 = 6082293,3 Grandininiu būdu: ∆y2017 = 26410512.9 – 2266991.5 = 3803521,40 ∆y2018 = 28271048,5 – 26410512,9 = 1860535,60 ∆y2019 = 29623489,8 – 28271048,5 = 1352441,30 ∆y2020 = 28689284,8 – 29623489,8 = - 934205,00 IMPORTAS Baziniu būdu: ∆y2017 = 28516178,0 - 24737297,7 = 3778880,3 ∆y2018 = 30942630,9- 24737297,7 = 6205333,2 ∆y2019 = 31949099,9 - 24737297,7 = 7211802,2 ∆y2020 = 29153941,0 - 24737297,7 = 4416643,3 Grandininiu būdu: ∆y2017 = 28516178,0 – 24737297,7 = 3778880,3 ∆y2018 = 30942630,9 – 28516178,0 = 2426452,9 ∆y2019 = 31949099,9 – 30942630,9 = 106469 ∆y2020 = 29153941,0 – 31949099,9 = -27951 Gautus duomenys surašome į 2 lentelę. 2 lentelė Eksportuojamų ir importuojamų prekių absoliutiniai pokyčiai Metai Eksportas ir importas lietuvoje ABSOLIUTINIAI POKYČIAI,tūkst. Eur ∆y EKSPORTAS BAZINIAI GRANDININIAI 2020 28689284,8 6082293,3 -934205,00 2019 29623489,8 7016498,3 1352441,30 2018 28271048,5 5664057 1860535,60 2017 26410512,9 3803521,4 3803521,40 2016 22606991,5 - - IMPORTAS BAZINIAI GRANDININIAI 2020 29153941,0 4416643,3 -2795158,9 2019 31949099,9 7211802,2 106469 2018 30942630,9 6205333,2 2426452,9 2017 28516178,0 3778880,3 3778880,3 2016 24737297,7 - - Toliau apskaičiuojame didėjimo/mažėjimo ir padidėjimo/sumažėjimo tempus. Šie tempai rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo lygis šio laikotarpio praėjusio laikotarpio atžvilgiu arba kiek procentų siekia esamojo laikotarpio reiškinio lygis, lyginant su praėjusiu. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu: Bazinis Td = Grandininis Td = Prieaugio tempas rodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį, jie apskaičiuojami iš kitimo tempų atėmus 100, jie išreiškiami procentais: Tp = Td – 100 Padidėjimo tempo 1% absoliutinė reikšmė nusako, kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis reiškiniui pakitus 1 % , t.y. koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną procento padidėjimą/sumažėjimą. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę: ∆1% = 0,01  yi-1 Apskaičiuojame prekių eksporto ir importo bazinius ir grandininius kitimo ir pokyčio tempus taip pat pokyčio vieno procento absoliutinę reikšmę. Gauti rezultatai pateikiami 3 lentelėje. EKSPORTAS: Didėjimai/mažėjimai baziniu būdu: Td 2017/2016 = Td 2019/2016 = Td 2018/2016 = Td 2020/2016 = Padidėjimai/sumažėjimai baziniu būdu: Tp 2017/2016 = 116,82 – 100 = 16,82%; Tp2019/2016= 131,04 – 100 = 31,04% Tp2018/2016 = 125,05 – 100 = 25,05%; Tp2020/2016= 126,90 – 100 = 26,90% Didėjimai/mažėjimai grandiniu būdu: Td 2017/2016 = Td 2019/2018 = Td 2018/2017 = Td 2020/2019 = Padidėjimai/sumažėjimai grandininiu būdu: Tp 2017/2016 = 116,82 – 100 = 16,82% Tp 2019/2018 = 104,78 – 100 = 4,78% Tp 2018/2017 = 107,04 – 100 = 7,04% Tp 2020/2019 = 96,85 – 100 = - 3,15% Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė ∆2017/20161% = 0,01  22606991,5 = 226069,915 ∆2018/20191% = 0,01  2827148,5 = 28271,485 ∆2017/2181% = 0,01  26410512,9 = 264105,129 ∆2019/20201% = 0,01  29623489,8 = 296234,898 IMPORTAS: Didėjimai/mažėjimai baziniu būdu: Td 2017/2016 = Td 2019/2016 = Td 2018/2016 = Td 2020/2016 = Padidėjimai/sumažėjimai baziniu būdu: Tp 2017/2016 = 115,28 – 100 = 15,28%; Tp2019/2016= 129,15 – 100 = 29,15% Tp2018/2016 = 125,08 – 100 = 25,08%; Tp2020/2016= 117,85 – 100 = 17,85% Didėjimai/mažėjimai grandiniu būdu: Td 2017/2016 = Td 2019/2018 = Td 2018/2017 = Td 2020/2019 = Padidėjimai/sumažėjimai grandininiu būdu: Tp 2017/2016 = 115,28 – 100 = 15,28% Tp 2019/2018 =103,25 – 100 = 3,25% Tp 2018/2017 = 108,51 – 100 = 8,51% Tp 2020/2019 = 91,25 – 100 = - 8,75% Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė: ∆1% 2017/2016 = 0.01  24737297,7 = 247372,977 ∆1% 2019/2018 = 0.01  30942630,9 = 309426,309 ∆1% 2018/2017 = 0.01  28516178 = 285161,78 ∆1% 2020/2019 = 0.01  31949099,9 = 319490,999 Gautus duomenis suvedame į 3 lentelę. 3 lentelė Eksportuojamų ir importuojamų prekių kitimo ir pokyčio tempai Metai Eksportas ir importas lietuvoje, tūkst. (y) didėjimo /mažėjimo tempai,% Td Padidėjimo/sumažėjimo TEMPAI, % Tp Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė, ∆1% BAZINIAI GRANDININIAI BAZINIAI GRANDININIAI EKSPORTAS 2016 22606991,5 2017 26410512,9 116,82 116,82 16,82 16,82 226069,92 2018 28271048,5 125,05 107,04 25,05 7,04 264105,13 2019 29623489,8 131,04 104,78 31,04 4,78 28271,49 2020 28689284,8 126,90 96,85 26,90 -3,15 296234,90 IMPORTAS 2016 24737297,7 2017 28516178,0 115,28 115,28 15,28 15,28 247372,98 2018 30942630,9 125,08 108,51 25,08 8,15 285161,78 2019 31949099,9 129,15 103,25 29,15 3,25 309426,31 2020 29153941,0 117,85 91,25 17,85 -8,75 319491,00 Vidutinis absoliutus padidėjimas / sumažėjimas lygus skaičiui, kuris gaunamas visų absoliutinių padidėjimų sumą padalijus iš jų skaičiaus. Rodiklis parodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą.  yn - galutinis dinamikos eilutės lygis; y1 - pradinis lygis; n – dinamikos eilučių lygių skaičius Pagal turimus duomenis gauname, kad absoliutinis vidutinis prieaugis yra: EKSPORTAS:  = 15434670,3 Nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais prekių eksportas vidutiniškai išaugdavo 15434670,3 tūkst Eur. IMPORTAS:  = 22969616,58 Nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais prekių importas vidutiniškai išaugdavo 22969616,58 tūkst Eur. Norint gauti išsamesnę apibendrinančiųjų reiškinio vystymosi intensyvumo charakteristiką yra naudojamas vidutinis augimo tempas. Vidutinis didėjimo tempas paprastai skaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio formulę. Yn - galutinis, Y1 - pradinis dinamikos eilutės lygis EKSPORTAS: = 1,061 T = 1,061 *100 = 106,1 Tp = 106,1 - 100 = 6,01 Nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais prekių eksportas vidutiniškai padidėjo 6,01 %. IMPORTAS: = 1,04 T = 1,04 * 100 = 104 Tp=104 – 100 = 4 Nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais prekių importas vidutiniškai padidėjo 4 %. 2.2. Rodiklių prognozavimas Analizuojant importo ir eksporto pokyčius, svarbu nustatyti bendrą užsienio prekybos kitimo kryptį (trajektoriją) bei ją kiekybiškai aprašyti, t.y. gauti jos modelį, kuris leistų įvertinti užsienio prekybos lygį ateityje. Prognozavimui pasirenkamas tiesinis trendas. Prognozuosime pagal formules: a = b = 4 lentelė Metai Eksportas ir importas lietuvoje, tūkst.eur (y) apskaičiuoti dydžiai POKYČIO TEMPAI, % Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė, mln. t yt t2 EKSPORTAS 2016 22606991,5 -2 -45213983,00 4 24044753,5 0,0636 2017 26410512,9 -1 -26410512,9 1 25582509,5 0,0314 2018 28271048,5 0 0 0 27120265,5 0,0407 2019 29623489,8 1 29623489,8 1 28658021,5 0,0326 2020 28689284,8 2 57378569,6 4 30195777,5 0,0525 ∑ 0 0 0 0,2208 IMPORTAS 2016 24737297,7 -2 -49474595,4 4 24044753,5 0,0280 2017 28516178,0 -1 -28516178 1 25582509,5 0,1029 2018 30942630,9 0 0 0 27120265,5 0,1235 2019 31949099,9 1 31949099,9 1 28658021,5 0,1030 2020 29153941,0 2 58307882 4 30195777,5 0,0357 ∑ 0 0 0 0 0,0667 Pirmiausia atliksime eksporto ir importo prognozes 2021 ir 2022 metams. Apskaičiuojame koeficientus a ir b.: a = 27120265,5 b = 1537756 Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 27120265,5, b = 1537756. tuomet lygtis: yt = 27120265,5 +∙1537756 * t Pagal gautą formulę prognozuojame 2021 ir 2022 metų eksportą. Y2021 = 27120265,5 +∙1537756 * 3 = 31733533,5 tūkst Eur Y2022 = 27120265,5 +∙1537756 * 4 = 33271289,5 tūkst Eur Prognozuojama, kad eksportas 2021 m. sieks - 31733533,5 tūkst Eur., 2022 m. – 33271289,5 tūkst Eur prognozė rodo, kad eksportas augs. Rezultatų tikslumui įvertinti apskaičiuosime aproksimacijos.  aproksimacijos = = Paklaida mažesnė nei 10%, todėl prognozavimo rezultatai galima sakyti labai tikslūs. Dabar atliksime importo prognozes 2021 ir 2022 metams. a = 29059830 b = Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 2959830, o b = 1226621 tuomet lygtis: yt = 2959830 + 1226621 × t Pagal gautą formulę prognozuojame 2021 ir 2022 metų importą. Y2021 = 2959830 + 1226621  3 = 6639693 tūkst Eur. Y2022 = 2959830 + 1226621  4 = 7866314 tūkst Eur. Prognozuojama, kad importas 2021 m. sieks 6639693 tūkst Eur., 2022 m. – 7866314 tūkst Eur. prognozė rodo, kad importas augs. Rezultatų tikslumui įvertinti apskaičiuojame aproksimacijos.  aproksimacijos = = % Paklaida mažesnė nei 10%, todėl prognozavimo rezultatai galima sakyti labai tikslūs. IŠVADOS 1. Eksportas ir importas Lietuvoje lyginant 2019 m. ir 2020 metus mažėjo, bet nuo 2016 metų iki 2019 metų palaipsniui augo. Per analizuojamą laikotarpį eksportas padidėjo 6082293,3 tūkst. Eur, importas – 4416643,3 tūkst. Eur. 2. Eksportas nuo 2016 metų iki 2017 metų didėjo 3803521,40 tūkst Eur, 2017 – 2018 metais eksportas didėjo 1860535,60 tūkst. Eur, 2018 – 2019 metais didėjo 1352441,30 tūkst Eur, 2019 - 2020 m. eksportas nežymiai sumažėjo 934205 tūkst Eur. Importas nuo 2016 metų iki 2017 metų didėjo 3778880,30 tūkst. Eur, 2017 – 2018 metais importas didėjo 2426452,90 tūkst. Eur, 2018 – 2019 metais didėjo 106469 tūkst Eur, 2019 - 2020 m. importas sumažėjo 2795158,90 tūkst Eur.. 3. Savarnkiškame darbe nagrinėjamu laikotarpiu, nuo 2016 iki 2020 metų, kiekvienais metais vidutinis prekių eksportas buvo 27120265,5 tūkst. Eur., o importas – 29059829,5 tūkst. Eur. 4. Prognozė atlikta pagal trendo funkciją, leidžia prognozuoti, kad eksportas 2021 metais sieks - 31733533,5 tūkst. Eur., o 2022 metais – 33271289,5 tūkst. Eur. Importo prognozė 2021 metams, manoma, kad importas sieks 6639693 tūkst Eur., o 2022 metais – 7866314 tūkst Eur. Tiek importas, tiek eksportas pagal pronozes manoma, kad augs. 5. Atlikus 2016 – 2020 metų Lietuvos importo ir eksporto statistinę analizę, galima teigti, kad Lietuvos importas ir eksportas augo, nors ir buvo nežymus nuosmūkis 2020 metais. Importo ir eksporto apimtys didėjo. Ryškiausias pakilimas buvo stebimas 2017 metais, o nuo 2018 metų Lietuvoje fiksuojamas žemesnis import ir eksporto augimas. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Andriušaitienė D., Drejeris R., Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A. (2016). Ekonomikos teorija. Vilnius: Technika. 2. Davies L., Pass C., Lowes B. (1997). Ekonomikos terminų žodynas. Vilnius: Collin’s Reference 3. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S6R007#/ 4. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S6R007#/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!