Ekosistemos, karalijos, mitybos grandinės

Gyvieji organizmai ir jų gyvenamoji aplinka yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Jie daro įtaka vieni kitiems savo buvimu, teritorijos užimtumu, mityba. Ekologiniai organizmų ryšiai susiformuoja ir egzistuoja dėl jų sąveikos su abiotine (fizine ir chemine) aplinka. Bet kokia biosisteminė struktūra organizmus ir jų gyvenamąja aplinka sujungia taip, kad energijos ir medžiagų apykaita bei apykaita sukuria specifinę ekologinę sistemą, vadinama ekosistema.
1.
Abipusiais ryšiais susijęs gyvosios ir negyvosios gamtos kompleksas, tarp kurio elementų ir komponentų nuolat vyksta medžiagų ir energijos apykaita. Ekosistema plačiąja prasme yra visuma gyvųjų ir negyvųjų elementų (arba darinių), kurių tarpusavio sąveikoje susidaro patvari dinaminė pusiausvyra tarp gyvojo ir negyvojo pasaulio. Ekosistema siaurąja prasme dažnai suprantama kaip biogeocenoze – geografiškai apibrėžta visuma gamtinių darinių (atmosfera, gimtoji uoliena, augalija, gyvūnija, mikroorganizmai, dirvožemis, hidrologines sąlygos), turinčių savo sudedamųjų komponentų specifinę sąveika ir specifinę energijos bei medžiagų apykaitą, ekosistemos viduje bei su išorine aplinka (kitomis ekosistemomis). Ekosistemos abiotinę aplinką sudaro neorganiniai elementai ir įvairus junginiai (vanduo, deguonis, anglies dioksidas, kalcis, karbonatai, fosfatai, sudarantys maisto medžiagų atsargas teritorijoje) bei abiotiniai veiksniai (drėgmė, vejas, jūrų potvyniai ir atoslūgiai, Saules spinduliuotė, šviesos ir šilumos atpalaidavimas). Ekosistemos biologinį fondą sudaro abiotinėje aplinkoje esantys gyvieji organizmai, t. Y. Biota, kuri susideda iš augalų (gamintojų), gyvūnų (vartotojų) ir mikroorganizmų (skaidytoju). Skirtingai nuo abiotinės aplinkos, biotiniai ekosistemos komponentai (augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai) sąveikauja tarpusavyje. Dėl tarpusavyje susijusių ir vienas kitą veikiančių biotinių komponentų sąveikos bei jų ryšių su gyvenamąja abiotine aplinka susiformuoja vieninga visuma – ekosistema.
2.
Gyvosios gamtos esama didžiulės rūšių įvairovės, ir nebiologui gali atrodyti, kad šiame organizmų knibždėlyne nėra jokios tvarkos. Nuolatos vieni kitus ėda, žudo, ir toje kovoje išlieka tik nedaugelis, patys aršiausieji. Tą įspūdį sustiprina dažni, staigūs klimato svyravimai, potvyniai ir gaisrai, kurie pražudo daugybę gyvasties.
Tačiau tai pirmas įspūdis. Kad ir kaip keista, labai retai tenka išgirsti, jog kažkurie plėšrūnai būtų visiškai išnaikinę savo aukas, žoleėdžiai nuėdę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!