Ekonominė politinė geografija

1.Išdėstymas.Tai tikslus tos teritorijos geografinės padėties nustatymas (tyrimas).Vienas iš svarbiausių pirminis padėties tyrimų.
2.Visuomenės ir gamtos tarpusavio santykiai.Tai visuomenės ir supančios aplinkos dėsningumų tyrimas, siekiams nustatyti, kodėl vienos teritorijos apytuštės, o kitos tankiai apgyvendintos.
3.Rajonavimas.Suskirstyti teritorijas į zonas (efektingas atskirų teritorijos zonų nustatymas).
Politinė geografija — nagrinėja pasaulio regionų ir valstybių raidos dėsningumas.Tyrimų objektas — valstybė su savo sienomis.Pastebi skirtumus, būdingus įvairių valstybių, teritorijų ar ištisų žemynų gyventojų ūkinei veiklai.
Ekonominė geografija — nagrinėja ekonominius ryšius.
Geografija išsirutuliojo Antikoje.DIFUZIJOS procesas geografijoje-kažkokio visuomeninio reiškinio teritorinė sklaida.
3)VISUOMENINĖS GEOGRAFIJOS MOKSLO ISTORIJA.DETERMINIZMAS.POSIBILIZMAS.Labiausiai žinomas geografas — Strabonas. Parašė knygą „Geografija“.
Geografiniai atradimai prasidėjo viduriniaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais.Pasižymėjo Varenijus.Jis 1650m.pirmą kartą išskyrė geografiją kaip gamtos mokslą, tiriantį:1)žemę visumoje (bendroji geografija).2)stambios teritorijos (parografija).3)nedidelius žemės plotus (topografija).
Naujieji amžiai.V Europoje pirmoji katedra įkurta 1820m.Berlyno universitete.Įkūrėjai:A.Humboldtas ir K.Riteris.A.Humboldtas keliauja,nagrinėjo visuomenės ir gamtos santykius.Knyga „Kosmosas“. K.Riteris — katedros vedėjas, akademijos geografas, mažai keliavo.
F.Raceris 1882m. parašė knygą „Antropogeografija“.Valstybę suvokia kaip gyvą organizmą, kuris kovoja už savo gyvybinę erdvę, turi teisę praplėsti savo teritoriją (kaip gyvūnas).Prancūzas Polis Vidalis de la Blanšas laikomas žmogaus geografijos (VG) pagrindėju ir pradininku.
DETERMINIZMAS — paplitusi filosofinė pažiūra, kai gamtinė aplinka nulemia visuomeninius procesus.
POSIBILIZMAS — galimybių konsepcija. Gamta suteikė žmogui tik galimybes ir nuo žmogaus priklauso kaip jas išnaudoti.
Rajonavimas yra vienas iš trijų geografinių aspektų, žvelgiant į teritoriją.
2)AGRARINIO ŪKIO ATSIRADIMAS. DIDŽIOSIOS UPIŲ CIVILIZACIJOS. VIDURŽEMIO JŪROS CIVILIZACIJA.
Agrarinio ūkio istorija:1) Agrarinė stadija (nuo 10000 pr.Kr. iki 1750m.) 2) Pramoninė stadija (1750-1950m.) 3) Paslaugų stadija (nuo 1950m.).
Agrarinis ūkis prasidėjo upių slėniuose.
1)Lokalinės civilizacijos (upės pagrindinis irigacijos šaltinis ir maitintojas bei transporto arterija, atšiaurios sąlygos padėjo plėtotis grūdinių kultūrai)
2)Viduržemio jūros civilizacija (tuko nuo 2000m. pr. Kr. — 1500m. po Kr.).Tai vienintelė civilizacija, kuri buvo pasaulio ekonomikos užuomazga.Didžiausi jūriniai pasiekimai buvo išplėtoti Viduržemio jūros teritorijoje, čia daug karingesnės, veržlesnės tautos.Valstybės turėjo polinkį dinamiškai vystytis ir plėtoti savo ekonomiką.
16-17am.atsiranda manufaktūros, jos išstūmė amatininkystę.Aukščiausią lygį manufaktūros pasiekė Nyderlanduose, po to ekonomikos centras pasislinko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!