Ekologiniai veksniai

I.Ekologijos samprata.Ekologija-tai biologijos šaka tirianti organizmų gyvenimo sąlygas,organizmų ir aplinkos santykius.Visi gamtos reiškiniai tampriai siejasi ir vienas kita veikia.Abiotinė aplinka nuo gr.a-ne+bios-gyvybė;biocenezė nuo gr bio-gyvybė+koinas-bendras.keičiantis abiotiniai aplinkai vieni augalai ir gyvūnai prie naujos aplinkos adaptuojasi arba prisitaiko,o neprisitaikę prie naujų sąlygų organizmai arba augalai iš ekosistemos išsiskiria.Organizacijų lygiai:1.genas;2.organoidas;3.ląstelė;4.audinys;5.organas;6.organizmas;7.populiacija;8.bendrija;9.ekosistema;10.biosfera.Visi šie dariniai sąveikauja su išorine aplinka,kuri lemia medžiagų ir energijos apytaka.Faktorinės ekologijos tyrimo objektas yra organizmų santykiai su aplinka ir adaptacijų mechanizmai.Populiacijų ekologija tiria rūšių,individų,raidos ir funkcionavimo arba egzistavimo mechanizmai.Tyrimo metodai:Ekologijos mokslo pagrinda sudaro sisteminis požiūris,sisteminis tyrimas visada supaprastina,detalizuoja realiai gamtoje funkcionuojančias sistemas.Ekologijoj naudojami 3 pagrindiniai tyrimo metodai:1)lauko stebėjimai;2)lauko arba laboratorijos eksperimentai;3)modeliavimas.Lauko stebėjimas-tai toks tyrimo būdas kada aplinka nekeičiama,o tiktai stebima ir fiksuojama kas joje vyksta.Lauko arba laboratorijos eksperimantai,eksperimentas-tai kurių nors reiškinių tyrimas aktyviai juos veikianr t.y. sudarant naujas sąlygas atitinkančius tyrimo tikslus arba keičiant proceso eiga tam tikra kryptimi.Modeliavimas-tai eksperimantas kuriame tiriamas objektas pakeičiamas modeliu.II.Faktorinė ekologija.Faktorius-tai veiksnys.Faktorinė ekologija tiria abiotinių veiksnių arba faktorinių veikimo ypatybes ir tarpusavio santykius ne vieno individo,o visos populiacijos atžvilgiu.Individas-tai vienas individas,žmogus...faktorinės ekologijos veiksniai yra:klimato veiksniai,šviesa,temperatūra,hidrosfera,dirvožemio sfera,vandens sfera ir kt negyvosios gamtos veiksniai.Žemės planetos sferos.aplinka yra sudėtinga gyvosios ir negyvosios gamtos elementų visuma tarp kurių nuolat egzistuoja tiesioginiai irnetiesioginiai ryšiai.Žemės planetoje išsiskiriamos 4 kokybiškai skirtingos sferos:1)litosfera;2)hidrosfera;3)pedosfera;4)organizmo sfera-tai visos gyvosios žemės rutulio pasaulis.Visose šiose sferose esanti gyvybė t.y augalai,gyvūnai,mikroorganizmai ir kt sudaro biosfera arba gyvybės sfera.Ekologiniai veiksniaivisi veiksniai tiesioginiai ar netiesioginiai veikiantis gyvuosius organizmus vad.ekologiniais veiksniai.Ekologiniai veiksniai skirstomi į 2 pagrindines grupes:1.Abiotiniai;2.Biotiniai(gyvosios gamtos elementai).Organizmų toliaracija ekologiniams veiksniams toliarancija-pakantumas kitam elgesiui.Nuo gyvenimo aplinkos priklauso organizmo gyvenimo ritmas,trukmė netgi jų cheminė sudėtis.Aplinkoje visada būna vienos ar arba kelių tūšies organizmų su kuriais tiesiogiai ar netiesiogiaiindividai palaiko atitinkamus tarpusavio santykius bei ryšius.Organizmo medžiagų ir energijos gavimas bei šalinimas turi būti subalansuotas,nes kitaip sutrinka organizmo ir aplinkos pusiausvyra ir kyla grėsmė organizmo egzistavimui.Organizmai ir aplinka kurioje jie gyvena nuolat vienas kita veikia.Ekologiniu veiksniu vadinama bet koks aplinkos elementas turintis tiesioginio įtaka gyviems organizmams nors ir trumpam jo gyvenimo laikotarpiu.Visi ekologiniai veiksnioa gali būti suskirstyti į tiesioginius ir netiesioginius veikiančius gyvuosius organizmus.Palankiausias organizmo gyvybinei veiklai ekologinis veiksnys vadinamas optimaliu arba optimumu.Riba ties kuria organizmas nebegali gyventi vad.apatinia ir viršutine riba.Abiotiniai veiksniai turi viršutine ir apatinia riba,o biotinei kartais viršutinės ribos neturi.1840m mokslininkas J.Lybikas pasiūlė minimumo dėsnį,šis dėsnis aobrėžiamas,kad derlius ir jo paastovumas priklauso ne nuo visų ekologinių veiksnių,o jį lemia minimumo veiksnys.toks veiksnys vadinams limituojančiu veiksniu,nuo jo priklauso organizmo vystymasis,išgyvenimas.Ekologinio veiksnio max ir min stelpia organizmus todėl jie silpnai auga,nesivysto ir nesidaugina.Tokios sąlygos vad.slopinimo,stelbimo arba perimumo zona.Ekologinis valentingumas rūšys,urių mažas ekologinis valentingumas arba siauros prisitaikymo diapozonas ir gali gyventi tik siaurose aplinkos veiksnių kintamumo ribose vad.stenobiontais,rūšys galinčios gyventi plačiose aplinkos veiksnių kintamumo ribose vad.euribiontais.Stenobiotinės ir euribiotinės rūšys pagal prisitaikymo vietą ir pobūdį skirstomos į ekologines grupes:1.stenotopiniai organizmai;2.stenoholiniai gyvūnai;3.Stenoterminiai organizmai ;4.Stenobarinai organizmai;5.Stenobatinai organizmai;6.Stenofagai.Ekologinių veiksnių komplektiškumas Aplinkos ekologinia veiksniai organizmus ne pavieniai,o komplektiškai.bendras aplinkos sąlygų veikimo rezultatas nėra paprasta reakcija į pavienį veiksnį,optimumo ir pakantumo lygis iš dalies priklauso nuo kitų veiksnių veiklos intensyvumo.Nė vienas gyvybei būtinas veiksnys negali būti pakeistas kitu.Vienas ekologinis veiksnys tam tikra dalimi priklauso nuo kito veiksnio intensyvumo.Ekologinia veiksnia gali būti:nuolat veikiantys,reguliariai kintantys ir atviekščaia.Abiotiniai ekologiniai veiksniai dėl kurių žuva laikomi letaliniai,o sukeliantys mutacijas mutagariniai.Ekologinių veiksnių klasifikavimas Gyvieji organizmai priklauso nuo aplinkos sąlygų arba nuo ekologinių veiksnių.Aplinka sudaro negyvosios ir gyvosios gamtos elementai.Visi ekologiniai veiksniai skirstomi į 2grupes:1)abiotiniai veiksniai,tai negyvosios gamtos elementai tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys organizmai jų fizine b9klę ie cheminę sudėtį;2)biotiniai veiksniai,tai aplinkoje esančių gyvųjų organizmų visuma jų tarpusavio santykiai,kurie gali būti teigiami,neigiami ir neutralūs.Abiotiniai ekologiniai veiksniai dauguma ekologų išskiria 4 grupes pagrindinių abiotinių veiksnių:1.klimatiniai-šviesa,temperatūra,drėkmė,atmosferos cheminė sudėtis,vėjas,slėgis;2.dirvožemio arba edafiniai,dirvožemio mechaninė sudėtis jo fizinės ir cheminės savybės,drėgnumas,spalva,oro kiekis ir kt;3.orografiniai;4.cheminiai dujų,tirpalų,kietųjų medžiagų cheminės sudėtis ir kiekis.Atmosfera žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis vad.atmosfera.Vertikalia kryptimi atmosfera dalijamaį keletą sferų:troposfera,stratosfera,mezosfera,jonosfera,egzosfera.Atmosfera tolstant nuo žemės paviršiaus palaipsniu retėja ir neturi viršutinės ribos.atmosferos oro dalelių randama iki 1000km atstumu nuo žemės paviršiaus.Vandenyno paviršiuje 1m2 atmosferos stulpas sveria 10333kg.Atmosferos orą sudaro tokie komponentai:azotas,deguonis,argonas,anglies dvidegenis,kotos dujos.Visi atmosferos komponentai pagal gyvų organizmų poreikia skirstomi į 3grupes:1.būtini;2.žalingi(kenkia);3.indiferentiniai(abejingi)Šviesa organizmai gyvybiniams procesams reikiama energija gaunama iš saulės.saulės radiacija sudaro apie 99,9% bendro žemės energijos balanso.Pagal poveikį organizmams saulės spinduliavomas skirstomas į:1.ultravioletinė šviesa;2.matomoji šviesa;3.infraraudonoji šviesa.Žemės paviršių pasiekia ilgabangiai ultravioletiniai spinduliai,kurių bangų ilgis 290-380 nm,trumpalaikiai spinduliai yra žalingi visiems gyviems organizmams.Matomasis šviesos spektras ypač svarbus žaliesiems augalams,kuriuose vyksta fotosintezė.Įvairios augalų ir gyvūnų rūšys prisitaikė prie tam tikros šviesos spekto sudėties intensyvumo ir apšvietimo trulmės.Infraraudonieji spinduliai jų ilgis750nm ir daugiau sukelia šiluminį efektą ir veikia gyvūnų nervų sistemas siluminius centrus,jie nedalyvauja fotosintezėje.Pagal šviesos poreikį organizmai skirstomi į:1.šviesamėgius;2.ūksminius.Organizmai pakelaintys platų apšvietimo diapozona vad.eurifotais,o galintys gyventi tam tikram apšvietimui vad.stenofotais.Temperatūra yra periodiškas pirminis limituojantis ekologinis veiksnys labai svarbus gyviems organizmams,visi biocheminės reakcijos gali vykti tik tam tikroje temperatūroje.Nuo aplinkos temperatūros priklauso kai kurių gyvų organizmų temperatūra.Visi gyvieji organizmai prisitaikę prie nevienodų temperatūros sąlygų,skirstomi į:termofilai-mėgstantys šiluma;kriofilai-mėgstantys šaltį.Vėjas oro judėjimas horizontalia kryptimi vad.vėju.Pagrindinės vėjo kilmės priežastys yra netolygus atmosferos išitimas ir slėgio pasiskirstymas žemės paviršiuje.Nepastovius vėjus formuoja ciklonai(žemo) ir anticiklonai(aukšto).Viesulas,tai stiprus nedidelį plotą apiimantis oro sukurys turintis beveik vertikaliaja ašį.Vėjas turi didelę įtaka visai gyvajai gamtai ir jos sistemai,jis išmaišo požemio oro ir panaikina mikroklimato skirtumus atneša iš kitų geografinių sričių šiltas ar šaltas oro mases,drėgme arba sausuma.Vėjas apdulkina iki 20-30%.be to vėjas yra neišsenkamas energijos šaltinis.Hidrosfera su vandeniu susije visi svarbiausi gyvybiniai organizmų procesai,tai kvėpavimas,mityba,medžiagų apykaita ir biocheminės reakcijos.ekologiniu požiūriu svarbiausios yra gėlas vanduo.gėlas vanduo žemės rutulyje sudaro tik 2,5% nuo viso vandens t.y. apie 35mln km3.Apie 94% viso pasaulio vandens sukaupta pasaulio vandenyne t.y. visuose pasaulio vandenynuose ir jūrose.Lietuvos hidrosfera sudaro upės,ežerai ir požeminiai vandenys.Lietuvoje iškrenta apie 650-850mm kritulių per metus.krituliai ir atmosferos drėgmė augalams ir gyvūnams yra svarbiausias vandens šaltinis.Augalus galima suskirstyti į 2 grupes:1.vandens telkiniu augalai;2.sausumos augalai.visi organizmai gyvenantys vandenyje vad.hidrobiontais.vandenyje kaip ir atmosferoje vienas svarbiausiū komponentų yra deguonis.jis dažniausiai vandenyje yra limituojantis veiksnys.Be deguonies vandens yra anglies dvidegenio,azoto,metano ir kt dujų.Pedosfera-yra žemės rutulio sfera apimanti paviršinį sluoksnį,kuriame vyksta dirvodaros procesai.Dirvožemis yra susidares iš gimtosios uolienos vykstant geologiniams ir dirvodaros procesams per daugelį tūkstančių metų.Pagrindiniai dirvožemio susidarymas yra klimatas,gimtosios uolienos sudėtis ir amžius,reljefas,augalija,gyvūnija ir mikroorganizmai.Dirvožemio susidarymas yra ilgas,lėtas,nuolatinis procesas priklausiantis nuo geografinės vietovės ir landšaftos.Dirvodaros procesai atsispindi vertikaliame dirvožemio pjūvyje vad.profilyje.Dirvožemį sudaro:kietoji dalis,skystoji dalis,dujinė dalis,gyvoji dalis.Kietojoje dalyje vyrauja mineralinės medžiagos,kurios pagal dydį skirstomos į frakcijas>3mm-akmenys;3...1mm-žvirgždas;1...0,5mm-smėlis;0,5...0,001mm-dulkės;0,001...0,0001-dumblas;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!