Darbą vertino: asist.
Man teko skaityti garsių autorių išleistą knygą "Religija". Čia minimos garsių mąstytojų mintys: Jacques Derrida, Gianni Vattimo, Maurizio Ferraris, Hansas Georgas Gadameris, Aldo Giorgio Gargani, Eugenio Trias ir Vincenzo Vitelli. Knyga parašyta neatsitiktinai. Susitarus visiems šiems mąstytojams, buvo surengtas seminaras, vykęs Kaprio saloje.
Prie apskrito stalo susirinkę filosofai diskutavo pasiūlyta tema - religija. Ar daug pasikeitė pasaulis nuo to laiko, kai Nietzsche ištarė savo garsiąją frazę "Dievas mirė"? Ar tas šiomis dienomis iškilęs reiškinys, kurį kai kas paskubėjo pavadinti "religijos atgimimu", paneigia "Dievo mirtį"? Diskusijos ašis - religiškumo sugrįžimas, provokuojantis naujus religijos apmąstymus, ginčyjantis proto epochos nuostatas.
Plačiau panagrinėsiu filosofo Eugenio Trias mintis. Šis mąstytojas įdomus tuo, kad į religiją žiūri tam tikromis kategorijomis. Skyrelis, apimantis filosofo mintis, suskirstytas į atskiras dalis.
Pirmiausia, religija mąstoma atsižvelgiant į protą ir prietarą. Pasak mąstytojo, šiuolaikiniame pasaulyje religija yra neatsiejama dalis, nes ji svarbi visuomenėms besivaržančioms dėl hegemonijos mūsų pasaulyje. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą visuomenėje. E. Trias nuomone, protas, kurį aukštino mūsų protėviai, tiesiog užsimerkia prieš religinius substratus. Jie užsimerkia būtent tada, kai jie iškyla kaip niekad stipriai ir galingai. Substratai – tai ankstesniųjų gyventojų kalba, daranti įtaką kitų kalbai. Pasak, mąstytojo, žmonės nesinaudojo protu, kad galėtų atskleisti religinių substratų atsiradimo priežasčių. Tuo metu protas ieškojo savo paties pateisinimo.
Šalia proto sąvokos atsirado ir kita, kurią sugalvojo romėnai – prietaras. Senovės romėnų religijoje, religinė prigimtis turėjo būti laisva nuo prietarų. Dera būti religingam, bet ne prietaringam, iš čia matosi, kad supriešinami šie du pradai: religija ir prietaras. Pasak E. Trias, reikėtų kritikuoti ne religiją, o pačius prietarus. Pagal mąstytoją, prietaru buvo vadinama "išvirkščioji" religijos pusė. Tai ta pusė, kurią E. Trias įvardina, kaip kasdieniškas ceremonijas ir egzotiškas religijas, orientuotas į tautą, kad ši patikėtų jomis ir manytų, jog gauna neatidėliotiną išganymą.
Taip pat pirmąjame skyrelyje, autorius aptaria ir kitų filosofų mintis...
Šį darbą sudaro 1246 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!