Ernestas Hemingvėjus buvo viena ryškiausių XXa. pirmosios pusės asmenybių, vienas įdomiausių amerikiečių realistų romantikų, siekęs visur būti pirmas, neįveikiamas, nenugalimas. Jis buvo romantikas ne tik savo prigimtimi, bet ir todėl, kad į XX amžių sugrąžino amerikiečių romantikų tradicijas.
E. Hemingvėjus gimė 1898 m. Amerikoje. Jis gyveno intensyviai, veržėsi į nepaprastas, rizikingas situacijas (taip elgiasi ir jo personažai). E. Hemingvėjus išėjo savanoriu į Pirmąjį pasaulinį karą, 1937 – 1938 m. dirbo karo korespondentu Ispanijoje, rinko lėšas kovojantiems prieš fašizmą. 1942 – 1944 m., surinkęs įgulą, jachta „Pilar” ieškojo vokiečių povandeninių laivų Kubos vandenyse, 1944 m. kartu su amerikiečių armija išlipo Normandijoje ir su pirmaisiais išvaduotojais įžengė į Paryžių. Nuo 1940 m. gyvendamas Kuboje finansiškai rėmė pogrindininkus, kovojančius prieš diktatorinį F. Batistos režimą.
Ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu E.Hemingvėjus buvo artimas „prarastosios kartos" rašytojų grupei. Pavadinimą jai davė G. Stain, viename pokalbyje pasakiusi: „Visi jūs - prarastoji karta". Šiuos žodžius jis įrašė kaip epigrafą savo romanui „Fiesta". G. Stain apibūdinimas reiškė užuojautą ir pasmerkimą pasimetusiam, nežinančiam, kur ieškoti atramos, pokario jaunimui.
1925 m., su savo mokytojo Š. Andersono pagalba, E. Hemingvėjus Niujorke išleido apsakymų rinkinį „Mūsų laikais“, o 1926 m. jis išspausdino romaną-parodiją „Pavasario vandenys“, kuriame tyčiojosi iš Š. Andersono kūrinių, instinktų valdomų personažų, sentimentalaus, naivaus pasakojimo. Ši knyga – tai pirmas E. Hemingvėjaus iššūkis pripažintiems autoritetams, palikęs kartėlį jo artimųjų ir draugų širdyse (Vėliau po mirties 1964 m. išėjusioje knygoje „Šventė, kuri visada su tavimi“ jis „susidorojo” ir su F. S. Ficdžeraldu bei G. Stain).
E. Hemingvėjui rūpėjo ne išorinio siužeto vystymas, o žmogaus dvasios poslinkiai, instinkto, jausmo, individo pasaulėjautos dominavimas kūrinyje. Rašytojo meninio pasaulio vertė – tai ką mes matome tik labai maža dalelė, visa kita slypi kažkur kitur, bei labai svarbi savita žmogaus koncepcija. Autorius nepripažino manieringo aprašinėjimo, tuščiažodžiavimo, retoriškos kalbos, vertino potekstę. Savo kūriniuose jis nušviečia gyvenimą tik tiek, kiek jį mato herojus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!