Dvasininkai LDK

katalikybės kaip valstybinės religijos įvedimas Lietuvoje 1387 m.
Verčiamas politinių aplinkybių 1251 m. pasikrikštijo Mindaugas. Vilniuje buvo pastatyta katedra, įkurta vyskupija, tačiau pasikeitus aplinkybėms Mindaugas 1261 m. nuo krikšto atsimetė. Derybas dėl Lietuvos krikšto su popiežiais ir Šv. Romos imperijos imperatoriais vedė Gediminas, Algirdas ir Kęstutis, tačiau jį suvokė kaip politinį aktą. Valdant Jogailai 1387 m. buvo krikštijama Aukštaitija, įkurta Vilniaus vyskupija. Po Žalgirio mūšio (1410), Torūnės taikos (1411) Žemaitijai atitekus Lietuvai, Vytautas ir Jogaila 1413 m. krikštijo žemaičius, tačiau tik 1417 m. įkurta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. LDK įkurtos vyskupijos buvo pavaldžios Gnezno arkivyskupijai. Su krikštu į Lietuvą veržėsi polonizacija, atsirado pirmosios mokyklos (pirmoji įkurta prie Vilniaus katedros 1397 m.), lietuviai pradėjo vykti studijuoti į užsienio un-tus. Galutinai pagoniškus papročius krikščionybė išstūmė tik XVII a. kontrreformacijos metu.
• Per mokyklas ir raštą plito Vakarų Europos kultūra (antikos, viduramžių palikimas).
• Susidarė sąlygos tautų bendradarbiavimui, lietuviai suartėjo su katalikiškais slavu, čekų, lenkų kraštais.
• Europos šalys pripažino Lietuvą; ji, o ne Ordinas tapo katalikybės atrama Rytuose.
• Buvo sužlugdyta vokiečių feodalų agresijos prieš lietuvius idėja. Popiežius ir katalikiški Vakarų Europos kraštai jų neberėmė.
• Nors katalikybė buvo paskelbta valstybine religija, stiprino valstybę, tačiau žmonių sąmone mažai tepasikeitė, jie dar ilgai garbino senuosius dievus. Pasunkėjo valstiečių padėtis, jie turėjo mokėti dešimtinės mokestį.
• Žemaičiai nebuvo krikštijami kartu su lietuviais, nes Žemaitija priklausė Ordinui. Ji buvo apkrikštyta tik 1413 m.
Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe. Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva.
Pirmieji krikštijimo bandymai
Nukryžiuotas Jėzus su šv, Marija ir šv. Juozapu. XIV a. freska Vilniaus katedroje
Lietuvos krikšto jubiliejui skirtas paminklas Plungėje
Kadangi baltų gyvenamieji plotai driekėsi tarp miškų ir pelkių, atokiau nuo ankstyvųjų Europos krikščionybės centrų, bandymai pakrikštyti baltus prasidėjo palyginti vėlai. Patys pirmieji istoriniuose šaltinuose minimi bandymai – nesėkmingos X a. pab....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!