Dispersinės sistemos, jų klasifikacija ir taikymas kosmetikoje. Kosmetinės priemonės: kremų klasifikacija pagal sudėtį

Dispersinę sistemą sudaro mažiausiai dvi medžiagos, kurių viena susmulkinta ir tolygiai paskirstyta kitoje medžiagoje. Susmulkintoji medžiaga vadinama dispersine faze. Medžiaga, kurioje pasiskirsčiusi dispersinė fazė, vadinama dispersijos terpe. Taigi dispersinę sistemą sudaro: dispersinė fazė ir dispersijos terpė.
Dispersinių dalelių skirstymas pagal dalelių dydį nėra griežtai apibrėžtas, todėl skirstant dar atsižvelgiama į sistemos patverumą, difuzines ir optines sąvybes. Dispersinių sistemų patvarumas priklauso nuo dispersinės fazės dalelių dispersijos laipsnio – kuo jis didesnis, t.y. kuo smulkesnės detalės,tuo sistema patvaresnė. Nepatvariausios yra stambiadispersės sistemos. Jose dispersinė fazė greitai atsiskiria – nusėda ar išplaukia į paviršių. Koloidinės sistemos patvaresnės už stambiadispersines. Patvariausi yra tikrieji tirpalai.
Koloidinės sistemos nuo tikrūjų tirpalų atskiriamos pagal difuzines ir optines savybes. Koloidinių sistemų dalelės stambesnės negu tikrųjų tirpalų; jos nepraeina (nedifunduoja) pro puslaides membranas (augalines, gyvulines, dirbtines plėveles, korytos keramikos plokšteles). Koloidinių sistemų dalelės turi optinę savybę sklaidyti šviesą. Eidama pro skaidrią koloidinę sistemą, šviesa susiduria su koloidinėmis dalelėmis ir išsisklaido. Toje vietoje, kur praeina šviesa, koloidinė sistema būna šviesesnė.
Koloidų chemijoje nagrinėjamos ne tik koloidinio dispersiškumo sistemos, bet ir stambiadispersinės sistemos: aerozoliai, milteliai, suspensijos, emulsijos ir putos bei miceliniai paviršiui aktyvių medžiagų tirpalai. Visos šios sistemos naudojamos farmacijoje ir kosmetikoje.
AEROZOLIAI
Aerozoliai – tai laisvo dispersiškumo dispersinės sistemos, kuriose dispersijos terpė yra dujos (oras). Šiose sistemose dispersine sistema gali būti kieta medžiaga arba skystis. Todėl aerozoliai skirstomi pagal dispersinės fazės agregatinį būvį. Jeigu dispersinė fazė kieta medžiaga, tokie aerozoliai vadinami dūmais arba dulkėmis, jeigu skysta medžiaga – rūkais. Būna ir mišrūs aerozoliai, kai ant kietų dalelių kondensuojasi skysčio lašeliai. Jie vadinami anglišku terminu „smogas“ smog = smoke (dūmai) + fog (rūkas). Smogas susidaro virš didelių pramonės miestų, kai oras labai drėgnas ir yra daug dūmų.
Aerozolio dalelių forma priklauso nuo dispersinės fazės agregatinio būvio. Rūkuose skysčio lašeliai visada sferinės formos, dūmuose kietos dalelės gali būti įvairių formų (sferinės, lazdelės, plokštelės, žvaigždutės ir t.t.
Arozoliai gaminami dispergavimo...

Daugiau informacijos...