Dirvožemio susidarymas

• Paaiškinti dirvožemio susidarymo procesą.
• Dirvožemio gyvają dalį sudaro mikroflora (bakterijos, aktinomicetai, pelėsiniai grybai, melsvadumbliai), mikrofauna (amebos, žiuželiniai), mezofauna (nematomai, erkės, podūros), makrofauna (moliuskai, vėdarėliai, vabzdžių lervos), megafauna (sliekai, stuburiniai). Bestuburiai ir stuburiniai rausdami dirvožemį per virškinimo traktą perleisdami dirvožemį, jį permaižo – į jį geriau patenka oras, sukuriamas drenažas vandens pertekliui .Vabzdžių lervos, vėdarėliai, sliekai susmulkina augalų dalis ir jomis maitinasi. Bakterijos, aktinomicetai, pelėsiniai grybai toliau skaido cukrus, riebalus, baltymus. Specializuotos bakterijos, aktinomicetai, grybai skaido sunkiai yrančias maisto medžiagas (celiuliozę, ligniną) iki prieinamų augalams formų.. Šalia organinių medžiagų ardymo (mineralizacijos) vyksta ir humuso susidarymas (humifikacija). Susidarę šalutiniai produktai (rūgštys ) skaido dirvožemio uolienas. Daugelis mikroorganizmų gyvena ant augalo šaknų , padeda jiems pasisavinti iš dirvožemio maisto medžiagas (mikorizė) bei sustiprina atsparumą ligų sukėlėjams. Gumbelinės bakterijos gyvenančios ant ankštinių augalų šaknų (ir ne tik) paima iš oro azotą ir juo papildo dirvožemio atsargas.
• Dirvodara tai dirvožemio susidarymas dirvodarinėje uolienoje dėl dirvodaros veiksnių. Vyksta litosferos, biosferos, atmosferos ir hidrosferos sąlytyje. Pagrindinę energiją dirvodarai teikia Saulė.
• mineralų ir uolienų nuotrupų skaidymąsi,
• humuso ir antrinių mineralų sintezę,
• koloidinių tirpalų ir suspensijų, susidarančių dėl produktų skaidymosi ir sintezės, migraciją
Dirvodaros formos
• humuso kaupimąsi (humėjimas),
• glėjėjimą,
• dirvožemio išplovimą,
• sulfataciją,
• desulfataciją,
• ilimerizaciją,
• sūrožemėjimą,
• sialitizaciją,
• feritizaciją
Dirvodaros raida
• Dirvodara - viso lanšafto raidos dalis. Prasideda, kai ant uolienos ar jos dūlėsių apsigyvena gyvų organizmų (mikroorganizmų, vėliau žemesniųjų ir aukštesniųjų augalų). Jie skaido uolienos mineralinius junginius, minta jais, kuria organinę medžiagą, kuri, organizmams žuvus, virsta humusu - svarbia dirvožemio dalimi. Viena tos organinės medžiagos dalis mineralizuojasi, ja minta vėliasniosios organizmų kartos, kita kaupiasi dirvožemyje organinių ir mineralinių junginių pavidalu (šiek tiek šių junginių kritulių vanduo nuneša į gilesnius dirvožemio sluoksnius).
Humusas ir jo sudėtis
• humino rūgštis,
• fulvorūgštis,
• humatomelaninė rūgštis,
• nehidrolizuotoji liekana,
• bitumai,
• vaškai,
• dervos,
• lipoidai.
• Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!