Dieviška ir velniška žmogaus prigimtis V. Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘

Dieviška ir velniška žmogaus prigimtis V. Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘

Kiekvienas žmogus turi tiek dievišką, tiek velnišką prigimtį. Viską sieja ryšys ir pusiausvyra. Tai tarsi nuolatinis šviesos ir tamsos žaismas, gėrio ir blogio kova mūsų gyvenime. V. Goldingas savo romane ,,Musių valdovas“ aiškiai teigia: blogis kyla ne iš aplinkos, o iš žmogaus vidaus. Žmogus yra paženklintas prigimtinės nuodėmės, nuopuolio. Cituoju: „Pamanyk tik, įsivaizduoja, kad Žvėris yra tik tai, ką galima patykojus nudobti! Bet juk žinojai, kad tiesa, kad esu jūsų dalelė? Artima, artima, artima! Kad per mane jums viskas griūva? Kad per mane viskas yra taip, kaip yra?“ – tokius žodžius išgirsta berniukas vardu Saimonas susidūręs akis į akį su vadinamuoju Žvėrimi, o tiksliau sulaukėjusių berniukų sumedžioto šerno galva. Mintis aiški – blogis slypi mumyse, blogio nesunaikinsi pakeisdamas aplinką, su juo gali kovoti tik siekdamas pakeisti žmogaus sielą. Tad ir norėčiau jums pristatyti velniškas ir dieviškas žmogaus prigimtis.

Visų pirma, savo romane V. Goldingas kalba apie žmogaus prigimtyje tūnantį norą valdyti ir pasidavimą pagundoms. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį į paplūdimyje žaidžiantį berniuką Henrį. Kasdamas duobutes, į kurias sukiša įvairiausius po ranka pasitaikančius gyvius, įmindamas drėgname paplūdimio smėlyje įdubas, virstančias kalėjimu smulkiems vabzdžiams, jis jaučia begalinį pasitenkinimą. Iš pažiūros visa tai atrodo visiškai nekalta, rodos vaikas paprasčiausiai domisi ir tyrinėja aplinką. Tačiau iš tikro jis džiaugiasi matydamas, kaip nuo jo priklauso gyvi sutvėrimai, kaip jis bent akimirkai tampa visagaliu. Čia viešpatauja noras dominuoti, jėgos panaudojimas. Prigimtinė būklė, kuri vaizduojama V. Goldingo knygoje, visiškai nėra panaši į brolybę ar lygybę. Čia galioja vienintelė teisė – stipresniojo teisė. Cituoju: „Matai, jie daro, ką noriu“, – pagrindiniam savo konkurentui kovoje dėl valdžios Ralfui taria Džekas, kuris šiame kūrinyje yra tarsi žmoguje slypinčių tamsiųjų jėgų simbolis. Džeką į priekį veda ne rūpinimasis bendruomene, o tik noras įtvirtinti savo valdžią pažeminant kitus bei įrodyti savo viršenybę ir galią. Jį į priekį veda tik kraujo ir keršto troškimas. Taip pat nepamirškime ir kaip didžioji dalis berniukų rinkosi žaidimus, pramogas, malonumus vietoj palapinių statymo, laužo kūrenimo ir visokių kitų išgyvenimui būtinų darbų. Jie tikėjosi, kad viską padarys už juos kiti vaikai. Kitaip tariant, į gyvenimą saloje jie žiūrėjo lyg pro rožinius akinius. Jiems viskas atrodė gražu bei nuostabu. Buvo pasiduodama pagundoms, vengiama darbo. Taigi, besaikis noras valdyti bei bėgimas nuo pareigų/darbų ir būtų mano manymu pagrindinė žmogaus velniška prigimtis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!