Didžioji Britanija ir jos ekonominė geografija

 Oficialus pavadinimas - Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė.
 Plotas - 244 820 km2.
 Sostinė ir didžiausias miestas - Londonas.
 Gyventojai (1999) – 59113439.
 Kalbos - anglų, valų, gėlų, anglikonų.
 Švietimas - Raštingumas (1999) - 99%.
 Universitetų skaičius (1991 m.) - 43 (Didžiojoje Britanijoje), 2 (Šiaurės Airijoje).
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airi­jos Karalystė įkurta 1801 m.. Pietinį šalies krantą nuo Vakarų Europos skiria Lamanšas, o rytinę pakrantę — Siaurės jūra. Šiaurinius ir vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas. Vietovei būdingos raižytos kalvos ir neaukšti kalnai pagrečiui su plokščiomis lygumomis. Krantas labai vingiuotas, todėl krašte nėra vietos, nutolusios nuo jūros daugiau kaip 75 mylias.
Politinis ir administracinis pasiskirstymas atsispindi nacionalinėje Britanijos vėliavoje: joje vaizduojami raudonas Anglijos šv. Jurgio, raudonas Airijos ir baltas,Škotijos šv. Andriaus kryžius mėlyname fone Velsas yra kunigaikštystė, išlaikiusi šiek tiek nacionalinės nepriklausomybės bruožų.
1. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės geografija
Didžiosios Britanijos salos iš šiaurės į pietus nutįsusios beveik 1000 km. Koordinatės: tarp 620 ir 500 š. pl., bei 20 r. ilg. ir 110 v. ilg.
D. Britanijos salos – vienintelis didelis salynas prie Vakarų Europos krantų.Jam priklauso dvi didelės salos: D. Britanijos ir Airijos. Aplink jas – daugybė mažų salelių:Meno, Alėjaus, Džuros, Tairio, Ramo, Skajaus, Orknio, Hebridų, Lujo ir kitos.
Bendras salyno plotas apie 325 tūkst. km2, iš jų 230 tūkst. km2 priklauso D. Britanijos salai, o 84 tūkst. km2- Airijos salai.
Salyno krantai labai vingiuoti, išraižyti gilių įlankų ir fiordų. Pakrantės zona beveik neviršija 200 m. gylio. Ant žemyninės seklumos paviršiaus aptinkami upių vagų ir kopų fragmentai, tai liudija, kad salos nuo žemyno atsiskyrė nesenai. Galutinis salyno atsiskyrimas nuo žemyno ir dabartinis pakrančių susiformavimas vyko jau poledyniniu periodu.
Paleozojaus raukšlinės struktūros Britų salyne patyrė stiprų vertikalų suskaldymą, ypatingai stipriai pasireiškusį neogeno pabaigoje, kvartero pradžioje. Šie procesai sukūrė mozaikinį reljefą su luistinių kalnų ir įdubų kaita. Įdubos užpildytos įvairaus amžiaus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!