Didžiausios elektrinės Lietuvoje

Žmonija nežino ir neturi patogesnės, higieniškesnės ir universalesnės energijos kaip elektros energija. Ją galima perduoti tolimais atstumais,lengva paversti kitos rūšies energija. Pagamintas elektros energijos kiekis yra laikomas vienas iš svarbiausių valstybinės ūkinės veiklos rodiklių, todėl paprastai rašomas statistinių suvestinių lentelių pirmoje eilutėje.
Elektros energija gaminama elektrinėse vartojant pirminių šaltinių energiją. Pagal vartojamos energijos rūšį elektrinės skirstomos į šilumines elektrines (ŠE), hidroelektrines (HE), atomines elektrines (AE), saulės, vėjo ir kitokias.
Šiluminėse elektrinėse pirminis elektros energijos šaltinis yra kuras – nafta, anglis, skalūnai, mazutas, dujos. ŠE ekonominiai rodikliai labai pagerėja, jeigu aušinant agregatus įšilusio vandens energija panaudojama pastatams centralizuotai apšildyti. Tai – termofikacinės elektrinės.
Hidroelektrinėse vandens srauto energija verčiama elektros energija.
HE statyba kainuoja maždaug dešimt kartų brangiau negu tokios pat galios ŠE, bet jos gaminama elektros energija yra pigiausia. Tačiau negalime pamiršti dar vienos problemos: pastačius HE užtvankas vandens lygio skirtumui sudaryti, užliejami nemaži žemės plotai.
Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje vis daugiau elektros energijos pagaminama atominėse elektrinėse. Atominis kuras labai brangus: perdirbus vieną toną urano rūdos, gaunami tik penki gramai urano, tinkamo atominiam kurui. Tačiau iš tų penkių gramų atominiame reaktoriuje pagaminama 112 000 kWh elektros energijos – tiek pat kiek sudeginant penkiolika tonų anglies šiluminėje elektrinėje.
Su elektros energetika susijusios didžiulės gamtosaugos problemos: kaip mažinti šiluminių elektrinių išmetamų į aplinką kenksmingų degimo produktų kiekį, kaip užtikrinti atominių elektrinių saugumą.
Ekonomiškai tikslinga statyti elektrines ten, kur yra dideli pigaus kuro ištekliai, ir gabenti ne kurą, o elektros energiją.
Lietuvos elektrifikacijos pagrindas yra įvežtinis kuras (mazutas, anglis, dujos, tominis). Vietiniai energijos ištekliai – hidroenergija ir durpės – turi tik antraeilę reikšmę.
Didžiausios Lietuvos elektrinės yra:
Ignalinos atominė – 23000 MW
Elektrėnų valstybinė rajoninė šiluminė – 1800 MW
Kaišiadorių hidroakumuliacinė – 400 MW
Vilniaus termofikacinė – 360 MW
Mažeikių termofikacinė – 250 MW
Kauno termofikacinė – 212 MW
Kauno hidroelektrinė – 100 MW.
Lietuvoje yra per 120 000 km elektros tiekimo linijų. Jomis Būtų galima tris kartus apjuosti Žemės rutulį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!