Demografinių procesų valdymas

Gyventojų politika - vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų veiksmai, sprendžiant gyventojų problemas ar/ir siekiant daryti įtaką demografinių procesų raidai.
Gyventojų politikos struktūra: Šeimos politika - Paramos šeimai politika/Šeimos gerovės politika; Sveikatos politika - Visuomenės sveikatos politika; Migracijos politika.
Gyventojų politikos formavimo etapai: 1. Situacijos analizė (demografinės raidos; aplinkos; gyventojų politikos (GP)). 2. Demografinių problemų įvardijimas. 3. Kitų šalių patyrimo apibendrinimas (demografinės raidos ir problemų; gyventojų politikos). 4. Konceptualiųjų kontūrų rengimas(koncepc., strateg., pan.). 5. Priemonių sistemos rengimas (makro, mezzo, mikro). 6. Priemonių įgyvendinimas/administravimas (makro, mezzo, mikro lygmeniu). 7. Priemonių įgyvendinimo/administravimas kontrolė. 8. GP priemonių rezultatyvumo vertinimas (permanentinis). 9. GP veiksmų/priemonių tikslinimas.
2. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai gyventojų politikos srityje (JT, Kairas, 1994, ir kt.) ir jų struktūra.
JT ilgalaikė Veiksmų programa "Gyventojai ir visuomenės raida”(Kairas, 1994), 20-iai metų (180 šalių): 14 įvairių problemų sprendimo krypčių (sėkmė siejama su ekon. raida): Sąsajos tarp gyventojų ir nepertraukiamos ekonominės raidos; Lyčių lygybė ir lygiateisiškumas bei moterų galimybių išplėtimas; Šeima, jos vaidmuo, teisės, sudėtis ir struktūra; Gyventojų skaičiaus augimas ir struktūros; Reprodukcinės teisės ir reprodukcinė sveikata; Sveikata, sergamumas ir mirtingumas; Gyventojų pasiskirstymas, urbanizacija, vidinė migracija; Tarptautinė migracija; Gyventojai, raida ir išsilavinimas; Technologijos, tyrimai, raida; Nacionalinė veikla; Tarptautinė kooperacija; Bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi; Veiklos tęstinumas (Programme, 1996).
Svarbiausia nauja šios konferencijos gyventojų politikos dimensija, siekiant gyventojų problemų sprendimo, buvo ta, kad buvo pabrėžtas siekis suteikti teises moterims.
Šeimos politika dažniausiai suprantama kaip vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų veiksmai, kurių tikslas yra: kurti sąlygas normaliam šeimų funkcionavimui; remti šeimas, siekiant padėti joms realizuoti savo funkcijas; skatinti šeimas ir jų narius atlikti savo funkcijas; išreikšti prioritetinį šeimos modelį.
Šeimos politikos subjektai. Paramos šeimai politiką formuoja ir įgyvendina įvairaus lygio socialinės institucijos ir struktūros: vyriausybinės; vietinės valdžios (savivaldos); visuomeninės, bendruomeninės; privačios.
Šeimos politikos objektai. Pastaruoju metu paramos šeimai politika yra kreipiama ne vien į šeimą kaip socialinį institutą, bet vis labiau į individą. Tad nepaisant to, kad ji įvardijama kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!