"Dėdės ir dėdienės" (lentelė)

Svarbu rašant kelti pagrindimą nurodantį klausimą: kas tekste tai rodo? šis klausimas prašo pagrindimo konkrečiomis kūrinio situacijomis, dialogais, monologais, remarkomis, pavadinimo analize, pasakotojo kalba, kompozicija, metaforomis, pasikartojančiais motyvais.
Aišku, kūrinyje gali būti keli veikėjai, bet svarbus tas, apie kurį rašoma, arba du veikėjai, jų santykiai.
Pirmasis klausimas padeda suvokti, kad rašytojo laikas ir kūrinio veiksmo laikas gali skirtis.
Analizuojant pasirinkto veikėjo paveikslą, galima parodyti ir pasakotojo santykį su veikėju. Kai veikėjai lyginami, šie klausimai gali būti lyginimo pagrindas, ypač analizuojant kūrinius.
Apysakos veiksmas vyksta baudžiavos laikotarpiu, Lietuvos kaime - Aužbikuose, Aukštaitijoje.
„Gerokai prieš panaikinant dvarų baudžiavas.
Saveikių dvaras buvo ne didžiausias Pats–Pamarnecko dvarų. Vis dėlto jo laukų dirbtų suvarydavo iš
keleto apylinkės kaimų: Aužbikų, Geišių, Tilindžių ir kitų“
2. Kas yra veikėjas?
Mykoliukas, Severja ir Rapolas.
Mykoliukas yra darbštus, pareigingas, geros širdies, poetiškos sielos, turintį glaudų ryšį su gamta asmenybė. Mykoliukas viską dirbo tylomis, neatsikalbinėdamas ir nepriekaištaudamas.
Antras pagrindinis kūrinio veikėjas – Severja. ji savo prigimtimi artima Mykoliukui. Juos abu sieja širdies jautrumas, grožio jausmas. Severiutė kupina jaunystės žavesio, švelnumo. Sunki gyvenimo našta užgriūva ir jos pečius.
„Visus juos valdė Geišių Geišė Rapolas, to dvaro
tijūnas, paprastai vadinamas prižiurna. Jojo antrininkas buvo Aužbikų Šiukšta Mykolas, perpus už jį
jaunesnis. Tijūnas Rapolas, geroką bizūną nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikčiojo dvare aplink ūkio trobas ir
lauke aplink darbininkus. Tvarkė, barės, bizūnu pliaukšėjo ir – nuolat pypkę rūkė. Kur tik jis pasisuko,
visur girdėjai:
– Mykoliuk šen, Mykoliuk ten.
Reikia grėbti:
– Mykoliuk, veskis mergas!
Reikia vežti:
– Mykoliuk, vežimų krautų!
Reikia kimšti:
– Mykoliuk, į galą!“
„Mykoliukas visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs, nepasiteisinęs,
niekam, nė namiegams, nepasiskundęs. Dirbo tylomis, kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis nebuvo
paniuręs, nuobodžius. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima
buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk.“
"Mykoliukas vėl šypsos, kaip grįždamas namo, tos dienos darbus
padirbęs.
Nesuprantami gamtos dėsniai ir jų pajėgos ėmė darbuotis jo viduje, šildė jį vidaus šilimėle, keitė visą
jojo asmenį, ligi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!