Dėdės ir dėdienės analizė

Juozas Tumas Vaižgantas mums pasakoja apie baudžiavos laikus ir pristato to meto dėdę. Aprašomo meto dėdės samprata skiriasi nuo Vaižganto laikų. „Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.“ Būtent toks dėdė yra aprašomas Mykoliukas. Aprašydamas herojų autorius skaitytojams pristato, koks Mykoliukas yra reikalingas dvarui ir savo broliui, bet kaip jo ir jo darbo niekas nevertina ir niekas niekada nesistengia jam padėti. Taip pat autorius skaitytojui atskleidžia Mykoliuko santykį su išoriniu pasauliu ir pristato Mykoliuką skaitytojams kaip romantinį personažą, supriešindamas jį su aplinka. Ištraukoje daug kartų minimas tas pats kreipimasis į Mykoliuką: „Mykoliuk, šen, Mykoliuk, ten.“ Šis kartojimas parodo, kad Mykoliuką visi varinėja, jam paveda daug darbų. Dvare herojus dirbo dvigubai ar net trigubai daugiau, nei jam buvo skirta. Namuose jis taip pat dirbo daug. Laisvomis dienomis, kai Mykoliukui nereikėdavo į dvarą, brolis jį varydavo į laukus, brolio žmona tik įėjus jam į pirkią ant rankų užkraudavo vaikus. Autorius pabrėžia, kad dvaras ir brolis be Mykoliuko neapsieitų. Pačioje Mykoliuko aprašymo pradžioje paminima, koks svarbus buvo tijūnas Rapolas Geišė, kuris valdo visus dvaro darbus. Autorius iškart pabrėžia, koks svarbus tijūnui yra Mykoliukas, kuris padaro daugumą dvaro darbų: „Kur tik jis pasisuko, visur girdėjai: - Mykoliuk, šen, Mykoliuk, ten.“ Pabrėžiama, kad ir broliui Mykoliukas buvo labai reikalingas. „ Taip Mykolas Šiukšta pamažu virto „dėde“ <...>, be kurio ūkis būtų ne ūkis, ir šeimininkas gautų išeiti elgetautų.“ Be Mykoliuko tiek dvarui, tiek broliui būtų daug blogiau, nes jis atlikdavo daug sunkių darbų ir taip palengvindavo kitų kasdienybę. Kad ir koks svarbus buvo Mykoliukas ir kad ir kiek daug jis dirbo, niekas nevertino jo darbo. „...juoba niekas nė gražiu žodžiu neatlygino.“ Dvaro žmonės buvo patenkinti Mykoliuko darbu, nes tai sumažindavo jų darbo kiekį, bet jie niekada jam už tai nepadėkojo. Jam dirbant dvigubai ar net trigubai daugiau nei jam priklausytų, kiti baudžiauninkai nematė reikalo jam padėti. „...Mykoliukas dirba vienas; vienas varo savo barą. Tai aiškiai matei, ir nebuvo noro jam padėti.“ Namuose jo pagalba irgi buvo savaime suprantamas dalykas, nevertas jokios padėkos. „Bene nuopelno – „dėdės“,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!