Darbų saugos pagrindai

1.1.Dar­bų sau­gos reikš­mė ir už­da­v. De­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je žmo­gus tu­ri pri­gim­ti­nę ir kon­sti­tu­ci­nę tei­sę lais­vai pa­si­rink­ti dar­bą bei ver­slą, tu­rė­ti tin­ka­mas, sau­gias ir svei­kas dar­bo są­ly­gas. Šias tei­ses ga­ran­tuo­ja LR kon­sti­tu­ci­ja. Lie­tu­va yra pri­si­jun­gu­si prie tarp­tau­ti­nės žmo­gaus tei­sių char­ti­jos do­ku­men­tų, taip pat yra tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­rė. Tai ją įpa­rei­go­ja lai­ky­tis vi­suo­ti­nės žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jos nor­mų ir so­cia­li­nės gė­ro­vės prin­ci­pų. LR žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas – pa­grin­di­nis tei­si­nis do­ku­men­tas, ku­riuo vals­ty­bė nu­sta­tė dar­buo­to­jų dar­bin­gu­mo, svei­ka­tos ir gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mo prin­ci­pus. LR vals­ty­bi­nė dar­bų sau­gos ir dar­bo me­di­ci­nos pro­gra­ma nu­ma­to es­mi­nes prie­mo­nes ne­lai­min­giems at­si­ti­ki­mams ir pro­fe­si­niams su­sir­gi­mams dar­be iš­veng­ti, ge­rin­ti dar­bo ap­lin­kos są­ly­gas, re­a­li­zuo­jant žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mo nuo­sta­tus ir lai­kan­tis tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Žmo­nių sau­gos dar­be vals­ty­bės po­li­ti­ka pa­grįs­ta šiais prin­ci­pais: da­buo­to­jų gy­vy­bės, svei­ka­tos ir dar­bin­gu­mo iš­sau­go­ji­mo pri­ori­te­tas, pa­ly­gin­ti su dar­bo ar ga­my­bos re­zul­ta­tais; tri­ša­lis vals­ty­bės dar­buo­to­jų ir darb­da­vių ben­dra­dar­bia­vi­mas; sau­gos dar­be moks­lo plė­to­ji­mas; sau­gių dar­bo prie­mo­nių (pre­zer­va­ty­vų ir kt.) ga­my­bos ska­ti­ni­mas; vie­no­dų sau­gos dar­be rei­ka­la­vi­mų įmo­nėms nu­sta­ty­mas; darb­da­vių ir dar­buo­to­jų at­sa­ko­my­bė už sau­gos dar­be nor­mi­nių ak­tų pa­žei­di­mus; sau­gos dar­be ir dar­bo me­di­ci­nos tar­ny­bų stei­gi­mas; eko­mi­nių sver­tų ska­ti­nan­čių sau­gų dar­bą, nu­sta­ty­mas; vals­ty­bi­nė sau­gos dar­be kon­tro­lė; sau­gos dar­be spe­cia­lis­tų ren­gi­mo, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pro­fe­si­nių li­gų prie­žas­čių ty­ri­mo tvar­kos nu­sta­ty­mas. Dar­bų sau­ga yra or­ga­ni­za­ci­nių, tech­ni­nių, eko­no­mi­nių, tei­si­nių, hi­gie­nos, gy­dy­mo, pro­fi­lak­ti­nių prie­mo­nių dar­bin­gu­mui iš­sau­go­ti vi­su­ma. Šiam tiks­lui įgy­ven­din­ti spren­džia­mi to­kie už­da­vi­niai ir nu­ma­to­mos prie­mo­nės: dar­bų sau­gos ir ga­my­bi­nės bui­ti­nės bui­ties ge­ri­ni­mas, dar­bo vie­tų tob­li­ni­mas tech­ni­niu ir or­ga­ni­za­ci­niu po­žiu­riu, dar­buo­to­jų svei­ka­tos ge­ri­ni­mas, dar­bų sau­gos (ka­ro tar­ny­bos) ir dar­bo me­di­ci­nos tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, mo­ky­mo, val­dy­mo sis­te­mos kū­ri­mas, dar­bų sau­gos moks­lo plė­to­ji­mas. 1.2.Tei­si­niai dar­bų sau­gos do­ku­men­tai Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tei­sę į sau­gų dar­bą ir svei­kas dar­bo są­ly­gas. Va­do­vau­jan­tis LR kon­sti­tu­ci­ja ir tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jo­mis yra pri­im­tas LR žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas reg­la­men­tuo­jan­tis žmo­nių sau­gą įmo­nė­se, įstai­go­se, or­ga­ni­za­ci­jo­se, neat­si­žvel­giant į jų nuo­sa­vy­bių for­mas ir pa­val­du­mą. Šis įsta­ty­mas tei­gia, kad dar­buo­to­jų gy­vy­bės, svei­ka­tos ir dar­bin­gu­mo iš­sau­go­ji­mas yra pri­ori­te­ti­nis. Dar­buo­to­jai tu­ri tei­sę sau­giai dirb­ti ne­pri­klau­so­mai nuo įmi­nių veik­los rū­šies, ren­ta­bi­lu­mo, dar­bo vie­tos, dar­bo ap­lin­kos, pi­lie­ty­bės, ra­sės, am­žiaus, po­li­ti­nių ar re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų. Sau­gos dar­be nor­mi­niais (ly­ti­niais) ak­tais įvar­di­ja­mi įsta­ty­mai, LRS ir LRV nu­ta­ri­mai, vals­ty­bi­niai ar­ba įmo­nių stan­dar­tai, nuo­ta­tai, nor­mos, tai­syk­lės, in­struk­ci­jos reg­la­men­tuo­jan­čios veiks­mų, tech­ni­nių prie­mo­nių pri­va­lu­mą įdie­gi­mą ir nau­do­ji­mą. Svar­biau­si tei­sės dar­be ak­tai – vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mas, po­te­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mas. Vei­kia LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja su­da­ry­ta iš dar­buo­to­jų, darb­da­vių ir vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vų. Žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas nu­ma­to, kad sau­gos dar­be spe­cia­lis­tus ren­gia LR aukš­to­sios mo­kyk­los. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tai pri­va­lo bū­ti ap­mo­ky­ti sau­gos dar­be rei­ka­la­vi­mų pa­gal įgy­ja­mas spe­cia­ly­bes. 1.3.Dar­bo ir po­il­sio lai­kas Nor­ma­li dar­buo­to­jų dar­bo truk­mė įmo­nė­se ne­ga­li bū­ti il­ges­nė kaip 40 val. per sa­vai­tę. Dar­buo­to­jai ku­riu am­žius nuo 16 – 18, dir­ba 36 val./sa­vai­tę, o nuo 14- 16, 24val./sa­vai­tę. Pa­aug­lių įdar­bi­ni­mas ir at­lei­di­mas iš dar­bo de­ri­na­mi su sa­vi­val­dy­bės ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų ko­mi­si­ja. As­me­nims iki 18 m. drau­džia­ma dirb­ti pa­vo­jin­gus ar dar­bus kenks­min­go­mis są­ly­go­mis. 13 –14 m. pa­aug­liai ga­li dirb­ti tam tik­rus dar­bus (lais­ty­ti gė­ly­nus, par­da­vi­nė­ti laik­raš­čius, bu­ro­kė­lius ir ki­tas dar­žo­ves) esant tė­vų lei­di­mui. Moks­lei­viai ku­rie dir­ba lais­vu nuo moks­lų me­tu ga­li dirb­ti 18 –12 val./sa­vai­tę. 1 ir 2 gru­pės in­va­li­dams ir dar­buo­to­jams dir­ban­tiems la­bai kenks­min­go­mis są­ly­go­mis nu­ta­to­ma ne il­ges­nė kaip 36 val. dar­bo sa­vai­tė. Dar­buo­to­jams nu­sta­ty­ta 5 dar­bo die­nų sa­vai­tė su 2 po­il­sio die­no­mis. Įmo­nė­se ku­rio­se dėl ga­my­bos po­bū­džio 5 dar­bo die­nų sa­vai­tė ne­įma­no­ma ga­li bū­ti 6 d.d.sa­vai­tė per die­ną dir­bant ne il­giau kaip 7 val. Dar­bas nak­tį ap­ima lai­ką nuo 10 val. va­ka­ro iki 6 val. ry­to. Drau­džia­ma skir­ti dar­bą nak­tį jau­nias­niems kaip 18 m. as­me­nims, nėš­čioms rar tu­rin­čioms iki 3 m. vai­kus mo­te­rims, taip pat ku­riems dar­bas drau­džia­mas pa­gal me­di­ci­ni­nes iš­va­das. Šven­čių die­no­mis lei­džia­ma dirb­ti to­kius dar­bus, ku­rių su­stab­dy­ti ne­ga­li­ma dėl ga­my­bi­nio ir tech­ni­nių są­ly­gų. Iš­im­ti­nais at­vė­jais ga­li bū­ti at­lie­ka­mas virš­va­lan­di­nis dar­bas (dar­bai už­ker­tan­tys ke­lią ne­lai­mėms pa­vo­jams,ša­li­nant ava­ri­jų ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pa­sek­mes, kai ne­at­vyks­ta pa­mai­nin­kas ir kt at­va­jais). Virš­va­lan­di­niai dar­bai kiek­vie­nam dar­buo­to­jui ne­tu­ri vir­šy­ti 4val/2die­nas iš ei­lės. Dar­bo die­no­mis už virš­va­lan­džius ap­mo­ka­ma 1.5 kar­to dau­giau, o po­il­sio die­no­mis-2 kar­tus. Dar­buo­to­jams pail­sė­ti ir pa­val­gy­ti (pa­tra­chat­sa) su­tei­kia­ma ne trum­pes­nė kaip 30 min. ir ne il­ges­nė kaip 2 val. per­trau­ka. Už­tik­ri­nant nor­ma­lų pa­ros po­il­sį, drau­džia­ma skir­ti dar­buo­to­ją dirb­ti dvi pa­mai­nas iš ei­lės. Pa­ros po­il­sio truk­mė >10 val. Atos­to­gos ga­li bū­ti kas­me­ti­nės ir tiks­li­nės. Mi­ni­ma­li kas­me­ti­nių atos­to­gų truk­mė – 28d. Tiks­li­nės atos­to­gos yra : neš­tu­mo ir­gim­dy­mo,va­ko prie­žiū­rai, mo­ky­mo­si ir ne­mo­ka­mos atos­to­gos. 1.4.Dar­bų sau­gos nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo tvar­ka Sie­kiant už­tik­rin­ti vie­no­dą dar­bų sau­gos stan­dar­ti­za­ci­jos po­li­ti­ką Lie­tu­vos ša­le­lė­je, gim­ti­nėj my­li­moj, bu­vo įsteig­tas Stan­dar­ti­za­ci­jos tech­ni­kos ko­mi­te­tas “Dar­bų sau­ga”, nu­me­ris TK35. Šio ko­mi­te­to veik­la – ter­mi­nų ir me­to­dų stan­dar­ti­za­vi­mas, stan­dar­tų bei ki­tų nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų ren­gi­mas ir įgy­ven­di­ni­mas. Stan­dar­ti­za­ci­jos tech­ni­kos ko­mi­te­tas “Dar­bų sau­ga” (to­liau TK35) nuo­sta­tai pa­reng­ti va­do­vau­jan­tis lai­ki­nai­siais ti­pi­niais stan­dar­ti­za­ci­jos nuo­sta­tais, ku­rie nu­sa­ko TK35 stei­gi­mo tvar­ką, pa­grin­di­nius už­da­vi­nius, struk­tū­rą ir funk­ci­jas. TK35 stei­gė­jas – Lie­tu­vos stan­dar­ti­za­ci­jos de­par­ta­men­tas, ku­ris jam ir va­do­vau­ja. TK35 va­do­vau­ja­si LR įsta­ty­mais vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais ir po­tvar­kiais, tarp­tau­ti­nio stan­dar­ti­za­ci­jos ko­mi­te­to – ISO ir Eu­ro­pos stan­dar­ti­za­ci­jos ko­mi­te­to – CEN rei­ka­la­vi­mus. TK35 pa­skir­tis reng­ti Lie­tu­vos stan­dar­tų ir ki­tų nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų dar­bų sau­gos klau­si­mais pro­jek­tus. Nor­ma­ty­vi­niai do­ku­men­tai ren­gia­mi dar­bo gru­pė­se, įtrau­kiant mi­nis­te­ri­jų, vy­riau­sy­bės įstai­gų spe­cia­lis­tus, moks­li­nin­kus. Dar­bo gru­pė, pa­ren­gu­si nor­mi­nio ak­to pro­jek­tą, pa­tei­kia jį įver­tin­ti su­in­te­re­suo­toms mi­nis­te­ri­joms, vy­riau­sy­bės įstai­goms, darb­da­vių ir prof­sa­jun­gų or­ga­ni­za­ci­joms. TK35 at­sa­kin­gas, kad pa­tvir­tin­ti stan­dar­tai bū­tu tik­ri­na­mi ne re­čiau kaip kas 5 m. Be to jis in­for­muo­ja apie nau­jus stan­dar­tus, ki­tus nor­ma­ty­vi­nius do­ku­men­tus dar­bų sau­gos klau­si­mais ir jų pa­kei­ti­mus ma­si­nė­se in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se. Sau­gos dar­be nuo­sta­tų, tai­syk­lių, in­struk­ci­jų re­gist­ra­vi­mą ir ap­skai­tą vyk­do vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ir mi­nis­te­ri­jos, vy­riau­sy­bės įstai­gos pa­gal jų kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­tas val­dy­mo sri­tis. Vas­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja tu­ri tei­sę su­stab­dy­ti įmo­nių sau­gos dar­be in­struk­ci­jų ga­a­lio­ji­mą jei jos ne­ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mų. 1.5.Darb­da­vių ir dar­buo­to­jų pa­rei­gos dar­bų sau­gos sri­ty­je Darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis sau­gos dar­be nor­mi­nių ak­tų rei­ka­la­vi­mų, su­da­ry­ti dar­buo­to­jui svei­kas dar­bo są­ly­gas, o dar­buo­to­jas – sau­go­ti sa­vo ir ki­tų svei­ka­tą, sau­giai dirb­ti, su­si­pa­žin­ti su sau­gos dar­be tai­syk­lė­mis ir jas vyk­dy­ti pa­gal at­lie­ka­mų dar­bų spe­ci­fi­ką. Darb­da­vys pri­va­lo in­struk­tuo­ti dar­buo­to­jus ir mo­ky­ti­juos sau­giai dirb­ti, ap­rū­pin­ti dar­buo­to­jus sau­gio­mis dar­bo prie­mo­nė­mis (pri­ma), įren­gi­mais, or­ga­ni­zuo­ti me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas, su­da­ry­ti nor­ma­lų dar­bo ir po­il­sio rė­ži­mą, ap­draus­ti dar­buo­to­jus, tvir­tin­ti sau­gos dar­be ir pa­rei­gi­nes in­struk­ci­jas. Darb­da­vys ir jo įga­lio­tas as­muo tu­ri ne re­čiau kaip kas 5m. vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai pa­teik­ti pra­ne­ši­mą aoie jų ates­ta­vi­mą sau­gos dar­be klau­si­mais. Dar­buo­to­jai ne­ga­li pra­dė­ti dirb­ti ne­iš­klau­sę sau­gaus dar­bo in­struk­ta­žo. Darb­da­vys pri­va­lo ne­mo­ka­mai duo­ti dar­bo dra­bu­žius, ava­ly­ne ir sau­gos dar­be prie­mo­nes. Darb­da­vys pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti dar­bo dra­bu­žių ava­ly­nės ir as­me­ni­nių sau­gos prie­mo­nių lai­ky­mą, džio­vi­ni­mą, skal­bi­mą. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, su­sir­gi­mų dar­be at­ve­jais darb­da­viai pri­va­lo už­tik­rin­ti dar­buo­to­jams sku­bią med. pa­gal­bą. 1.6. Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gi įren­gi­niai ir pa­vo­jin­gi dar­bai Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gi įren­gi­niai yra to­kie, ku­rie ga­li ūmiai pa­kenk­ti žmo­nių svei­ka­tai, su­kel­ti pa­vo­jų gy­vy­bei, ap­lin­kai dėl su­kaup­tos ener­gi­jos ar juo­se vyks­tan­čių pro­ce­sų. Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­giems įren­gi­niams pri­ski­ria­mi: ga­ro ka­ti­lai, van­dens šil­dy­mo ka­ti­lai, slė­gi­niai in­dai, įran­ga du­joms, kė­li­mo kra­nai, kel­tu­vai, elek­tros įren­gi­niai ir kt. Pa­vo­jin­gu dar­bu lai­ko­mas ri­zi­kos tu­rin­tis dar­bas, ku­rio me­tu ga­li­mas at­si­tik­ti­nis pa­vo­jin­go, kenks­min­go veiks­nio, su­su­ju­sio su dar­bo po­bū­džiu, ar­ba ano­ma­liai pa­si­kei­tu­sio kenks­min­go veiks­nio po­vei­kis. Šių dar­bų ka­te­go­ri­jai pri­ski­ria­mas dar­bas su po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gais įren­gi­niais, dar­bai su kenks­min­go­mis me­džia­go­mis, už­ši­lieps­no­jan­čio­mis du­jo­mis, dar­bai šu­li­niuo­se, tu­ne­liuo­se, tū­li­kuo­se, dar­bai at­lie­ka­mi aukš­čiau kaip 5 m. nuo že­mės, dar­bai po van­de­niu ir t.t. 1.7.Dar­bų sau­gos kon­tro­lės for­mos Dar­bų sau­gos buk­lei įmo­nė­se tik­rin­ti įves­ta vals­ty­bi­nė, vi­suo­me­ni­nė ir vie­ti­nė kon­tro­lė. 7.1 Vals­ty­bi­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja prie so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos vyk­do vals­ty­bi­nę dar­bų sau­gos po­li­ti­ką, kad bū­tu už­tik­rin­ta dar­bų sau­gos pa­žei­di­mų, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų pre­ven­ci­ja. Taip pat kon­truo­liuo­ja, ar lai­ko­ma­si dar­bo ir dar­bų sau­gos įsta­ty­mų, ki­tų šiuos klau­si­mus reg­la­men­tuo­jan­či? nor­mi­nių ak­tų. Vals­ty­bi­nė hi­gie­nos ins­pek­ci­ja prie vals­ty­bi­nės vi­suo­me­ni­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­bos gi­na gy­ven­to­jų tei­sę į kuo ge­res­nę fi­zi­nę ir psi­chi­nę svei­ka­tą, ug­do pi­lie­čio ir pa­rei­gū­no pa­rei­gą ska­tin­ti svei­ko gy­ve­ni­mo, svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mo ir stip­ri­ni­mo po­rei­kį tei­si­nė­mis, so­cia­li­nė­mis prie­mo­nė­mis. Kon­tro­liuo­ja, kad už­baig­tos sta­ty­bos ati­tik­tų pa­tvir­tin­tus pro­jek­tus, nor­mas, kad bū­tų su­da­ry­tos svei­kos dar­bo ir bui­ties są­ly­gos dar­buo­to­jams. Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos prie ūkio mi­nis­te­ri­jos (V.Ba­bi­lius) pa­grin­di­nis tiks­las – vyk­dy­ti Lie­tu­vė­lės fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų ener­ge­ti­kos įren­gi­nių vals­ty­bi­nę prie­žiū­rą ir kon­tro­lę, sie­kiant už­tik­rin­ti pa­ti­ki­mą, sau­gų ener­gi­jos iš­tek­lių, ener­gi­jos tie­ki­mą ir var­to­jo­mą. Vals­ty­bi­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja yra LR vyk­do­mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­ja, už­tik­ri­nan­ti sau­gų bran­duo­li­nių ir ra­dio­ak­ty­vių­jų me­džia­gų ir ato­mi­nės ener­gi­jos nau­do­ji­mą ir prie­žiū­rą. Vals­ty­bi­nę prieš­gais­ri­nę prie­žiū­rą LR vyk­do prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas prie vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos bei jam pa­val­džios prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos da­li­niai ir tar­ny­bos. Pa­grin­di­niai už­da­vi­niai – vyk­dy­ti gais­rų pre­ven­ci­ją (ti­po ge­rai) ir už­tik­rin­ti tech­ni­nes bei or­ga­ni­za­ci­nes prie­mo­nes gais­rams ge­sin­ti ir at­lik­ti gel­bė­ji­mo dar­bus. Kontr­liuo­ja, kaip vyk­do­mi gais­ri­nės sau­gos nor­mų ir tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mai pro­jek­tuo­jant, sta­tant ir eks­plo­tuo­jant pa­sta­tus. 7.2Vi­suo­me­ni­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Vi­suo­me­ni­nę dar­bų sau­gos kon­tro­lę vyk­do: LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja vals­ty­bės, dar­buo­to­jų, darb­da­vių tar­pu­sa­vio in­te­re­sams ir san­ty­kiams re­gu­liuo­ti, for­muo­jant ir įgy­ven­di­nant sau­gos dar­be po­li­ti­ką, tri­ša­liu prin­ci­pu įsteig­ta LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja. Įmo­nių pro­fe­si­nės są­jun­gos. Jos gi­na sa­vo na­rių svei­ka­tos ir gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mo dar­be in­te­re­sus va­do­vau­da­mo­si LR pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mu. Pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai da­ly­vau­ja ti­riant leng­vus, sun­kius ir mir­ti­nus ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus. Įmo­nės sau­gos dar­be ko­mi­te­tas. ………(ti­ke­si­mės ši­to klau­si­mo ne­bus) 7.3. Vie­ti­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Sau­gos dar­be ir dar­bo me­di­ci­nos tar­ny­bos. Darb­da­vys sau­gos dar­be, dar­bo hi­gie­nos ir gais­ri­nės sau­gos pro­fi­lak­ti­kai, prie­žiū­rai ir kon­tro­lei, kon­sul­ta­vi­mui stei­gia įmo­nės sau­gos dar­be ir dar­bo me­di­ci­nos tar­ny­bą ar­ba šioms funk­ci­joms vyk­dy­ti sam­do ki­tą or­ga­ni­za­ci­ją. Tar­ny­ba yra tie­sio­giai pa­val­di darb­da­viui. Jei­gu įmo­nė­je tar­ny­ba ne­stei­gia­ma, jos funk­ci­jas vyk­do pats darb­da­vys. 1.8.Darb­da­vių ir dar­buo­to­jų mo­ky­mas, te­sta­vi­mas ir in­struk­ta­vi­mas Įmo­nės nau­jai ski­ria­mas va­do­vas tu­ri bū­ti ates­tuo­ja­mas sau­gos dar­be klau­si­mais. Ates­ta­vi­mas kar­to­ja­mas kas 5 m. Darb­da­vius, jų įga­lio­tus as­me­nis ates­tuo­ja dar­bų sau­gos mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos. Ko­mi­si­jo­se da­ly­vau­ja ne ma­žiau kaip 3 žmo­nės, tu­rin­tys ne ma­že­as­nį kaip 3 m. dar­bo sta­žą vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos pa­rei­go­se. Sau­gos dar­be tar­ny­bų spe­cia­lis­tai pri­va­lo tū­rė­ti aukš­tą­jį ar­ba auš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Ates­tuo­tis pri­va­lo ir pa­da­li­nių va­do­vai. Jie ates­tuo­ja­mi: ne re­čiau kaip kas 5 m.; pa­si­kei­tus ga­my­bos tech­no­lo­gi­niams pro­ce­sams; pa­kei­tus dar­bo po­bū­dį. Pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros meist­rai ir dar­bų va­do­vai taip pat pri­va­lo tū­rė­ti sau­gos dar­be nor­mi­niuo­se ak­tuo­se nu­sta­ty­ta iš­si­la­vi­ni­mą ir dar­bo sta­žą. Vi­si įmo­nės dar­buo­to­jai ne­pri­klau­so­mai nuo dar­bo sta­žo tu­ri bū­ti in­struk­tuo­ja­mi. Pir­mi­niai in­struk­ta­vi­mą dar­do vie­to­je pri­va­lo iš­klau­sy­ti dar­buo­to­jai, ga­mi­nan­tys pro­duk­ci­ją, tei­kian­tys pa­slau­gas, dir­ban­tys su kenks­min­gais ir pa­vo­jin­gais veiks­niais. Pe­ri­odi­nis in­struk­ta­vi­mas at­lie­ka­mas ne ma­žiau kaip kas 12 mėn. Spe­cia­lų­jį in­struk­ta­vi­mą pri­va­lo iš­klau­sy­ti dir­ban­tys pa­gal pa­ski­ras – lei­di­mus ar ra­šy­ti­nius nu­ro­dy­mus. In­struk­ta­vi­mą at­lie­ka pa­da­li­nio va­do­vas. 1.9.At­sa­ko­my­bės for­mos pa­žei­dus dar­bų sau­gos rei­ka­la­vi­mus Ne­įvyk­džius dar­bų sau­gos nor­mi­nio ak­to rei­ka­la­vi­mų, va­do­vai trau­kia­mi (per dan­tį) draus­mi­nėn ad­mi­nist­ra­ci­nėn ma­te­ria­li­nėn ir bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn įsta­ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ka. Draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė. Va­do­vas ga­li skir­ti šias draus­mi­nes nuo­bau­das: pa­sta­bą, pa­pei­ki­mą, griež­tą pa­pei­ki­mą, at­lei­di­mą iš dar­bo. Ši nuo­bau­da ski­ria­ma ne vė­liau kaip po mė­ne­sio ir per tris die­nas pra­ne­ša­ma dar­buo­to­jui. Už kiek­vie­ną pa­žei­di­mą ga­li­ma skir­ti tik vie­ną nuo­bau­dą. Ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Už šios at­sa­ko­my­bės pa­žei­di­mą baus­ti dar­buo­to­jus pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis tu­ri tei­sę vals­ty­bi­nę kon­tro­lę vyk­dan­čių or­ga­ni­za­ci­jų ins­pek­to­riai. Bau­dos dy­dis ga­li bū­ti nuo 200 iki 10000 lt. Pi­ni­gi­nė bau­da ga­li bū­ti ski­ria­ma ne vė­liau kaip po mė­ne­sio. Ma­te­ria­li­nė at­sa­ko­my­bė. Už šios at­sa­ko­my­bės pa­žei­di­ma ga­li bū­ti tai­ko­ma pil­nu­ti­nė ir ri­bo­ta ma­te­ria­li­nė at­sa­ko­my­bė. Pil­nu­ti­nė tai­ko­ma kai veiks­muo­se ran­da­ma kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­ti­mo fak­tų. Ri­bo­ta tai­ko­ma už dar­buo­to­jo svei­ka­tai pa­da­ry­ta ža­lą. Dar­buo­to­jui žu­vus dar­be įmo­nė jo įpė­di­niams iš­mo­ka vie­kar­ti­nę pa­šal­pą ne ma­žes­nę kaip 100 mi­ni­ma­lių mė­ne­si­nių al­gų. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Pa­gal bau­džia­mą ko­dek­są nu­ma­to­ma, kad pa­žei­dus šios rū­šies at­sa­ko­my­bę kal­ti­nin­kas ga­li bū­ti bau­džia­mas pa­tai­sos dar­bais iki 1 m. ar­ba bau­da; ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki 5 m. ar­ba bau­da. 1.10. Ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai dar­be ir jų kla­si­fi­ka­ci­ja. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ty­ri­mą reg­la­men­tuo­ja žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas ir LRV pa­tvir­tin­ti “Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tai”. Jie skirs­to­mi į: su­si­ju­sius su dar­bu: 1) dir­bant dar­bo vie­to­je, nu­ro­dy­to­je dar­bo su­tar­ty­je, darb­da­vio nau­dai ar jo in­te­re­sais ki­to­je vie­to­je, dir­bant, spor­tuo­jant ar da­ly­vau­jant vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je darb­da­vio ar jo įga­lio­to as­mens pa­ve­di­mu, vyk­dant prof­są­jun­gi­nę veik­lą. 2) pa­ren­giant ar­ba su­tvar­kant dar­bo vie­tą, at­lie­kant ki­tus su dar­bo pro­ce­su su­si­ju­sius veiks­mus įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je, pa­tal­po­se ar ki­to­je vie­to­je (prieš pra­de­dant dar­bą, dar­bo lai­ku ar po dar­bo). 3) per­trau­kos pa­val­gy­ti, pail­sė­ti ar per­trau­kų me­tu dar­bo vie­to­je, įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je, pa­tal­po­se (pa­vei­kus dar­bo ap­lin­kos kenks­min­gam veiks­niui). 4) vyks­tant į dar­bą ar iš dar­bo įmo­nės ar jos sam­do­mu trans­por­tu. 5) vyks­tant dar­bo rei­ka­lais nuo­sa­vu trans­por­tu, jei­gu su darb­da­viu yra su­da­ry­ta su­tar­tis nau­do­ti nuo­sa­vą trans­por­tą dar­be. 6) dir­bant sa­vo tiks­lams su darb­da­vio ar jo įga­lio­to as­mens raš­tiš­ku lei­di­mu. 7) at­lie­kant pi­lie­ti­nę pa­rei­gą- gelbs­tint žmo­nes, ma­te­ria­li­nes ver­ty­bes gais­ro, ava­ri­jos, sti­chi­nės ar ki­tos ne­lai­mės lik­vi­da­vi­mo me­tu. 8) pa­nau­do­jus prieš juos smur­tą (1, 2, 6, 10 punk­tuo­se nu­ro­dy­to­se vie­to­se ir at­ve­jais), iš­sky­rus at­ve­jus, jei smur­to ap­lin­ky­bės ir prie­žas­tys ne­su­si­ju­sios su dar­bu. 9) ūmiai su­sir­gu­siems ar ap­si­nuo­di­ju­siems dėl dar­bo ap­lin­kos po­vei­kio, esant ati­tin­ka­mai me­di­ci­nos įstai­gos iš­va­dai. 10) vyks­tan­tiems dar­bo rei­ka­lais, kai jų veik­la su­si­ju­si su ob­jek­tų ar žmo­nių ap­tar­na­vi­mu ar at­lie­kan­tiems darb­da­vio ar jo įga­lio­to as­mens pa­ve­di­mą. 11) nor­mi­nių ak­tų ar vi­daus tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka įleis­tiems į įmo­nės te­ri­to­ri­ją, dar­bų at­li­ki­mo vie­tą. Ne­su­si­ję su dar­bu: 1) nu­ken­tė­ju­sia­jam są­mo­nin­gai sie­kiant su­si­ža­lo­ti ar nu­si­žu­dy­ti. 2) nu­ken­tė­ju­siam da­rant nu­si­kal­ti­mą. 3) nu­ken­tė­ju­siam sa­va­va­liš­kai, sa­vo nau­dai dir­bant be darb­da­vio ar jo įga­lio­to as­mens ži­nios. 4) spor­ti­nių ren­gi­nių me­tu vei­kiant įmo­nės in­te­re­sais ar­ba be darb­da­vio ar jo įga­lio­to as­mens lei­di­mo, taip pat įsta­ty­mais ne­įtei­sin­tos vi­suo­me­ni­nės veik­los me­tu. 5) dėl li­gos, ne­su­si­ju­sios su dar­bo ap­lin­kos po­vei­kiu (pa­gal me­di­ci­nos įstai­gos ir ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ty­ri­mo ko­mi­si­jos iš­va­das). 6) dėl nu­ken­tė­ju­sio al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nio ar tok­si­nio ap­svai­gi­mo, ne­su­si­ju­sio su dar­bo ar tech­no­lo­gi­niu pro­ce­su (pa­gal me­di­ci­nos įstai­gos ir ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ty­ri­mo ko­mi­si­jos iš­va­das). 7) pa­nau­do­jus prieš juos smur­tą, jei smur­to ap­lin­ky­bės ir prie­žas­tys ne­su­si­ju­sios su dar­bu. Ty­ri­mo ko­mi­si­ja iš­va­dą dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo pri­sky­ri­mo prie aukš­čiau pa­mi­nė­tų įvy­kių įra­šo N-1 for­mos ak­te. Ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ty­ri­mo re­zul­ta­tai su­ra­šo­mi N-2 for­mos ak­te, kai jie įvyks­ta ne įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je: 1) ei­nant į/iš dar­bo, nu­sta­ty­tų per­trau­kų pail­sė­ti ir pa­val­gy­ti me­tu, ei­nant į po­il­sio ar mai­ti­ni­mo vie­tas ar grįž­tant iš jų. 2) vyks­tant į/iš dar­bo, taip pat nu­sta­ty­tų per­trau­kų pail­sė­ti ir pa­val­gy­ti me­tu vyks­tant į po­il­sio ar mai­ti­ni­mo vie­tas, ar grįž­tant iš jų (bet ko­kiu trans­por­tu)- pa­gal tei­sė­sau­gos iš­va­das. Gru­pi­nio ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo me­tu ati­tin­ka­mos for­mos ak­tas su­ra­šo­mas kiek­vie­nam nu­ken­tė­ju­siam at­ski­rai. Ko­mi­si­jai iš­ty­rus ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą dar­be su­ra­šo­mi N-1 for­mos ak­tas, o vyks­tant į/ iš dar­bo- N-2 for­mos ak­tas. Šie ak­tai re­gist­ruo­ja­mi spec. for­mos žur­na­luo­se ir sau­go­mi įmo­nė­je kar­tu su vi­sa ty­ri­mo me­džia­ga 45 me­tus- leng­vam ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui, o sun­kiam ir mir­ti­nam- 75 me­tus. Lik­vi­duo­jant įmo­nę šie ak­tai su ty­ri­mo me­džia­ga per­duo­da­mi įmo­nės tei­sių pe­rė­mė­jui, o jei jo nė­ra- mies­to (ra­jo­no) ar­chy­vui. 1.11. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mo ty­ri­mas. Darb­da­vys pri­va­lo pra­neš­ti įmo­nės pro­fe­si­nei są­jun­gai ar sau­gos dar­be ko­mi­te­to at­sto­vui. Pa­da­li­nio va­do­vas apie įvy­kį pra­ne­ša įmo­nės sau­gos dar­be tar­ny­bai ir sau­gos dar­be ko­mi­te­tui. Darb­da­vys (jo įga­lio­tas as­muo), įmo­nė­je, ku­rio­je įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, pri­va­lo dar­bo vie­tą ir įren­gi­nių būk­lę iš­sau­go­ti, ko­kia ji bu­vo ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo me­tu, iki ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas bus ko­mi­si­jos iš­tir­tas. Be ty­ri­mo ko­mi­si­jos lei­di­mo, bū­ti­ni pa­kei­ti­mai da­ro­mi, jei­gu tai ke­lia pa­vo­jų ap­lin­ki­nių dar­buo­to­jų gy­vy­bei ir svei­ka­tai. Šiuo at­ve­ju do­ku­men­tuo­ja­ma (gra­fiš­kai, fo­to­gra­fuo­ja­ma, fil­muo­ja­ma) ir su­ra­šo­mas ak­tas pa­gal pri­de­da­mą for­mą. Leng­vą ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą ti­ria dvi­ša­lė darb­da­vio įsa­ky­mu su­da­ry­ta ko­mi­si­ja iš darb­da­vio at­sto­vo ir dar­buo­to­jų at­sto­vo. Jei įmo­nė­je nė­ra dar­buo­to­jų at­sto­vų, nu­ken­tė­ju­siam at­sto­vau­ja­ma jo ar­ba šei­mos raš­tu įga­lio­tas as­muo, ku­ris ga­li da­ly­vau­ti ir ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ty­ri­mo me­tu. Ko­mi­si­ja pri­va­lo iš­tir­ti įvy­kį per 10 die­nų. Ori­gi­na­lai pa­lie­ka­mi įmo­nė­je, o ko­pi­jos iš­siun­čia­mos per 3 die­nas po ak­to pa­si­ra­šy­mo: 1) Vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai (spren­di­mas ins­pek­to­riaus dėl pa­pil­do­mo ty­ri­mo) 2) Nu­ken­tė­ju­siam 3) Įstai­gai-drau­dė­jui 4) Pro­fe­si­nei są­jun­gai (jei nu­ken­tė­jęs yra jos na­rys) 5) Jei stu­den­tas, tai mo­ky­mo įstai­gai. Jei pa­reiš­ki­mas nu­sta­to­mas ne­tei­sin­gai, tai pa­rei­ka­lau­ja­ma pa­pil­do­mos me­džia­gos.Sunkus atsitikimas. Jam įvy­kus darb­da­vys pri­va­lo iš­kart po įvy­kio pa­gal nu­sta­ty­tą for­mą pra­neš­ti: 1) mies­to (ra­jo­no), apy­lin­kės, ku­rio­je įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, pro­ku­ra­tū­rai. 2) vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai. 3) su­in­te­re­suo­tai įmo­nei, taip pat Vals­ty­bi­nei hi­gie­nos ins­pek­ci­jai, Vals­ty­bi­nei sta­ty­bos ins­pek­ci­jai. 4) nu­ken­tė­ju­sio­jo šei­mai. Sun­kius, mir­ti­nus ir gru­pi­nius, kai vie­nas iš nu­ken­tė­ju­sių sun­kiai trau­muo­tas ar mi­rė, ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus ti­ria tri­ša­lė ko­mi­si­ja: Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­to­rius, Pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vas, Va­do­vau­jan­čio or­ga­no at­sto­vas, Darb­da­vio skir­tas at­sto­vas. Ti­riant ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą da­ly­vių tei­sė­mis pri­va­lo da­ly­vau­ti: 1) sun­kių ar mir­ti­nų ap­si­nuo­di­ji­mų at­ve­ju- te­ri­to­ri­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro at­sto­vas. 2) su­in­te­re­suo­tų įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą tri­ša­lė ko­mi­si­ja pri­va­lo iš­tir­ti ne vė­liau kaip per 20 ka­len­do­ri­nių die­nų. Vals­ty­bi­nis dar­bo ins­pek­to­rius tu­ri tei­sę pra­tęs­ti ty­ri­mo truk­mę. Ty­ri­mas at­ski­rais at­ve­jais ga­li bū­ti su­stab­do­mas, iki bus gau­tos iš­va­dos iš me­di­ci­nos ir tei­sė­sau­gos įstai­gų. Jei žū­va virš 2 žmo­nių, ty­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką ski­ria LR vyr. Vals­ty­bi­nis dar­bo ins­pek­to­rius. Jei žū­va dau­giau ne­gu 5 žmo­nės, ko­mi­si­ją su­da­ro ir ty­ri­mo truk­mę nu­sta­to LRV. Ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ty­ri­mo ko­mi­si­ja pri­va­lo: 1) pa­keis­ti ar ne ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų vie­tą. 2) pa­rei­ka­lau­ti žo­di­nių ir raš­tiš­kų įvy­kio liu­di­nin­kų pa­aiš­ki­ni­mų. 3) gau­ti šei­mos na­rių pa­si­aiš­ki­ni­mus. 4) ar nu­ken­tė­jęs as­muo yra pa­si­ry­žęs at­lik­ti dar­bus, ku­riuo­se žu­vo. 5) ar va­do­vai tin­ka­mai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas. 6) ar lai­ku bu­vo su­teik­ta med. Pa­gal­ba. 7) pri­va­lo iš­si­aiš­kin­ti veiks­nius ir t.t. Iš­ty­ru­si sun­kų ar mir­ti­ną ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą, ko­mi­si­ja su­ra­šo N-1 ar­ba N-2 for­mos ak­tus ir pa­si­ra­šo vi­si ko­mi­si­jos na­riai. Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­to­rius ne vė­liau kaip per 4 ka­len­do­ri­nes die­nas nuo ty­ri­mo pa­bai­gos iš­siun­čia: 1) vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos val­dy­bai 2) nu­ken­tė­ju­sio­jo darb­da­viui (ori­gi­na­lą) 3) mies­to (ra­jo­no), apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­rai 4) nu­ken­tė­ju­siam dar­buo­to­jui (jo šei­mai) ar­ba jo in­te­re­sams at­sto­vau­jan­čiam as­me­niui 5) drau­di­mo įstai­gai, ku­rio­je nu­ken­tė­jęs ap­draus­tas nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų 6) or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rių at­sto­vai da­ly­va­vo ti­riant ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą 7) pro­fe­si­nei są­jun­gai, ku­rios na­rys yra nu­ken­tė­jęs, jei jis yra jos na­rys 8) mo­ky­mo įstai­gai, ku­rios stu­den­tas ar moks­lei­vis bu­vo trau­muo­tas Darb­da­vys pri­va­lo ša­lin­ti ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų prie­žas­tis, vyk­dy­ti ko­mi­si­jos nu­sta­ty­tais ter­mi­nais ak­te nu­ma­ty­tas prie­mo­nes ir in­for­muo­ti įmo­nės dar­buo­to­jus, sau­gos dar­be ko­mi­te­to na­rius, pro­fe­si­nę są­jun­gą, jai ne­sant- dar­buo­to­jų įga­lio­tą at­sto­vą, apie įvyk­dy­tas prie­mo­nes tin­ka­moms dar­bo są­ly­goms su­da­ry­ti. 1.12. Trau­ma­tiz­mo ana­li­zės me­to­dai ir ko­e­fi­cien­tai. Da­bar­ti­nė­je veik­lo­je ir at­lie­kant moks­li­nius-ti­ria­muo­sius dar­bus ti­ria­mi ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų duo­me­nys dar­bų sau­gos val­dy­mui, ku­ris įma­no­mas tik pa­nau­do­jant šiuo­lai­ki­nę skai­čia­vi­mo tech­ni­ką. Trau­ma­tiz­mo ana­li­za­vi­mas pri­va­lo tu­rė­ti to­kį nuo­sek­lu­mą: 1) duo­me­nų apie ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus su­kau­pi­mas 2) šių duo­me­nų ana­li­za­vi­mas 3) trau­ma­tiz­mo prog­no­za­vi­mas pa­gal ana­li­zės duo­me­nis 4) trau­ma­tiz­mo pla­na­vi­mas, t.y. ga­li­mų trau­mų nu­sta­ty­mas 5) pre­ven­ci­nių dar­bų sau­gos prie­mo­nių op­ti­mi­za­vi­mas 6) prie­mo­nės ga­my­bi­niam trau­ma­tiz­mui val­dy­ti. Trau­ma­tiz­mas ga­li bū­ti ana­li­zuo­ja­mas dau­ge­liu bū­du: to­po­gra­finis- aiš­ki­na­ma­si, ko­kiuo­se ce­chuo­se, įmo­nė­se įvyks­ta dau­giau­sia trau­mų; mo­nog­ra­fi­nis- nu­sta­ti­nė­ja­ma, ko­kie įren­gi­niai, me­cha­niz­mai, dar­bo zo­nos pa­vo­jin­giau­sios; trau­ma­tiz­mo šal­ti­nių pa­ieš­kos me­to­das- nu­sta­ti­nė­ja­mi pa­grin­di­niai trau­ma­tiz­mo fak­to­riai, prie­žas­tys; tin­kli­nio pla­no me­to­das- nu­sta­ti­nė­ja­mas trau­mų prie­žas­ti­nis ry­šys ir kt. Ži­no­ma, pa­to­giau­sias ir iš­sa­miau­sias trau­mų ana­li­za­vi­mo bū­das yra kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis. ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų daž­nu­mą įver­ti­na daž­nu­mo ko­e­fi­cien­tas, ku­ris pa­ro­do, kiek dar­buo­to­jų iš 1000 su­si­žei­džia per ana­li­zuo­ja­mą pe­ri­odą. Tai­gi daž­nu­mo ko­e­fi­cien­tas: Kd=1000*N*12/S*n, N-trau­mų skai­čius per ana­li­zuo­ja­mą pe­ri­odą; S- vi­du­ti­nis są­ra­ši­nis dar­buo­to­jų skai­čius; n- yra at­si­skai­ty­mo pe­ri­odo mė­ne­sių skai­čius. Trau­mų pa­sek­mes įver­ti­na trau­mų sun­ku­mo ko­e­fi­cien­tas, ku­ris nu­ro­do dėl trau­mų sirg­tų die­nų vi­dur­kį:Ks=D/N, D-ben­dras dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų sirg­tų die­nų skai­čius; N-ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų skai­čius. No­rint gau­ti ben­drą trau­ma­tiz­mo cha­rak­te­ris­ti­ką įmo­nė­je (ce­che, pa­da­li­ny­je ir kt.), yra nu­sta­to­mas ne­dar­bin­gu­mo ko­e­fi­cien­tas (pa­ro­do kiek pra­ras­ta die­nų dėl trau­ma­tiz­mo 1000 dar­buo­to­jų), ku­ris yra daž­nu­mo ir sun­ku­mo ko­e­fi­cien­tų san­dau­ga: Ke(r)=Kd*Ks. 2.1. Me­te­re­o­log. sąl. įta­ka žmo­gui ir nor­mav. Techn. ir org-ės priem. są­ly­goms ge­rin­ti. Dar­bo ap­lin­ką apspr. 5 pa­ra­metr.: 1. tem­pe­ra­tū­ra; 2. oro ju­dė­ji­mo grei­tis; 3. san­ty­ki­nė drėg­mė; 4. ši­lu­mi­nis spin­du­lia­vi­mas; 5. slė­gis. Darb. kate­go­ri­jos: 1. leng­vas - 150 kcal/h. 2. vid. sun­ku­mo 150-250 kcal/h; 3. sun­kus 250 kcal/h. Žm. ge­rai jau­čia­si ir bū­na dar­bin­gas, kai T1322C. Skers­vė­jai su­ke­lia ne­ma­lo­nų poj., truk­do dirb­ti, su­da­ro sąl. per­si­šal­dy­ti, o esant maž. vė­jo jud. grei­čiui - pa­tal­pos blo­gai vė­di­na­mos. Kuo di­des­nis oro ju­dė­ji­mo grei­tis, tuo di­des­nis ši­lu­mos ati­da­vi­mas. Žm. org. pa­lank. oro jud. gr. 0,1-0,2 m/s. Jud. oro sro­vės, ku­rių temp. iki 40 C, gai­vi­na, jei vir­šy­ja - žm. ne­ten­ka jė­gų, su­glen­ba. Vėj. ge­ri­tis mat. spar­nel. ir kau­še­li­niais ane­mo­met­rais. Žm. org-ui oro drėg­mės poj. su­ke­lia sant. drėg­mė ir iš­reišk. san­ty­kiu: R=Dabs/Dmax, (g/m³). Dabs–dr. kiek. ore prie esa­mos T. Dmax–­max. dr. kiek. ku­ris ga­li iš­si­lai­ky­ti ore. D-pa­ro­do van­dens ga­rų svo­rio san­ty­kį , esan­tį duo­ta­me oro tū­ry­je, su max. pri­so­tin­to oro van­dens ga­rų svo­riu ati­tink. temp. Mat. psi­cho­met­rais, hig­ro­met­rais, hig­rog­ra­fais. Norm., kai R5060. Kai ku­rios darb. vie­tos: ter­mi­nės kros­nys-ši­lu­mą spind. kon­vekc. bū­du ir ra­diac., t.y. ši­lum. energ. spin­du­liav. Šis pov. su­trik­do žm. org. ter­mo­re­gu­liac. proc. Org. pra­ran­da daug van­dens. Išpra­kai­tuo­tas 1l van­dens su­ma­ži­na darb. na­šu­mą 2,5. Esant >30C dar­bin­gum. su­da­ro tik 50. Slė­gis mat. ba­ro­met­ru. Nor­ma­lus slė­gis yra 760 mmHg, ar­ba 101300 Pa. Tai pri­lygs­ta 1atm. Di­de­li oro sl. ki­ti­mai žm. su­ke­lia įvai­rius pa­to­lo­gi­nius org. pa­ki­ti­mus. (sil­pnu­mą, gal­vos svai­gi­mą, py­ki­ni­mą). Iš­va­da: T.b. įreng­tas pa­tal­pų vė­di­ni­mas (pa­duo­da­mo­ji ir iš­trau­kia­mo­ji ven­ti­lia­ci­ja -ža­lin­gos medž., ga­rai pa­šal. kar­tu su oru. Ka­lo­ri­fe­riai, kon­di­cio­nie­riai (pa­šil­do orą iki reik temp. ir drėg­mės), pa­tal­pos san­da­ri­na­mos, kad ne­bū­tų skers­vė­jų, oras tiek. ati­tink. grei­čio, su­ma­žin­ti ši­lu­mi­nį spin­du­lia­vi­mą įren­gus ši­lum. izo­lia­ci­ją, me­cha­ni­zuo­ti at­ski­ras darb. ope­ra­ci­jas, pa­nau­do­ti spec rū­bus, darb. su­da­ry­ti ge­ras dar­bo, po­il­sio ir hi­gie­ni­nes są­ly­gas. Lei­džia­mos dar­bo vie­to­je tem­pe­ra­tū­ros, san­tyk. dr. ir oro jud. gr. prikl. nuo ga­myb. pa­talp. po­bū­džio, dar­bo sun­ku­mo, lau­ko oro tem. Ga­li­mos ir pa­gei­dau­ti­nos ge­res­nės už lei­džia­mas dar­bo sąl. vad. op­ti­ma­lio­mis. Op­ti­ma­lios ir lei­džia­mos darb. sąl. pa­teik­tos sa­ni­ta­ri­nė­se nor­mo­se. 2.2. Ga­myb. dul­kės, jų są­vy­bės ir nor­mav. Dul­kė­tu­mo ma­ži­ni­mo bū­dai. Daug dul­kių iš­si­ski­ria dėl to, kad tech­no­log. proc. nė­ra to­bu­las, blo­gai her­me­ti­zuo­ti tech­no­log įren­gi­niai, trūks­ta vie­ti­nių nu­siur­bė­jų, va­ly­mo įreng. ir bendr. ven­ti­lia­ci­jos. Pa­gal at­si­ra­di­mo pro­ežas­tį dul­kės skir­to­mos į at­mo­sfe­rines ir ga­my­bi­nes. Dul­kės pa­gal kil­mę skirst: or­ga­ni­nės dulk. - 1. au­ga­li­nės kil­mės (me­die­nos, med­vil­nės) ir gy­vu­li­nės kil­mės (vil­nų, plau­kų); 2. ne­or­gan. kilm. dul­kės - me­ta­lo ir mi­ne­ra­li­nės; 3. miš­rios dul­kės - pir­mos ir antr. gr. miš. Gam­ti­nės ir ga­myb. dul­kės - įvai­raus dy­džio da­le­lių mi­ši­nys. Kiek ir ko­kių da­le­lių yra miš. ma­ty­ti iš dul­kių dis­per­si­nės su­dė­ties. Pa­gal dal. dy­dį dulk. skirst. į 5 kla­ses. 1- l. stamb.dis­per­sės - virš 40mkm, 2- stamb.dis­per. 20-40 mkm, 3-vid.dis­per. 10-20 mkm, 4-smulk.dis­per. 5-10mkm, 5-l.smulk­kia­dis­per­sės iki 5 mkm. Smul­kia­dis­per­sės dulk. vad. ae­ro­zo­liais, o tos, ku­rios nu­sė­da - ae­ro­ge­liais. Ko­a­gu­lia­ci­ja - dulk. da­le­lių są­vy­bė su­kib­ti ju­dan­čia­me oro srau­te, vei­kiant išor. veiks­niams. Taip di­dė­ja jų ga­ba­ri­tai. L. svar­bi dul­kių są­vy­bė - įsi­mag­ne­ti­ni­mas. Ne­me­ta­li­nės - tei­gia­mai, me­ta­li­nės - nei­gia­mai. Pa­gal nuo­din­gu­mą: 1. Iner­ti­nės (suo­džiai, jos ag­re­sy­vios) 2. nuo­din­gos (sie­ros). Dul­kių da­le­lės, ku­rios ga­li ok­si­duo­tis ore, su­da­ro su oru ar kt. medž. spro­gius mi­ši­nius. Jei že­mu­ti­nė ri­bi­nė dal. konc. maž. kaip 65 g/m³, ga­li kil­ti spro­gi­mas, jei di­des­nė kaip 65 g/m³ -gais­ras. Žem. rib. konc. - maž. de­gios medž. kie­kis, ku­ris su oru su­da­ro spro­gų mi­ši­nį. Pa­vo­jin­giau­sios - di­de­lio dis­per. or­gan. ar mi­ne­ral. kil. dulk. nes jos leng­vai ok­si­duo­ja­si. Kvė­puo­jant dul­kė­mis su­ser­ga­ma si­li­ko­ze. Ašt­rios dul­kės pa­žei­džia akis. Dulk. tu­ri įta­ką bron­chų ir plau­čių li­goms. Kenks. medž. kie­kis dar­bo zo­no­je ne­tu­ri vir­šy­ti ri­bi­nių leidž. konc. Dulk. konc. nu­sta­to sa­ni­ta­ri­nės nor­mos. Lau­ko dulk. konc. yra de­šim­tis ir šim­tus kar­tų ma­žes­nė ne­gu pa­tal­pų ore. Ri­bi­nė leidž. kenks. medž. konc. dar­bo zo­nos ore yra to­kia, ku­ri ne­su­ke­lia pro­fe­si­nių su­sir­gi­mų ar pa­to­lo­gi­nių pa­ki­ti­mų. Dul­kių konc. reišk. mg/m³ Efek­tyv. dul­kėt. maž. bū­das - dulk. su­rin­ki­mas jų su­si­da­ri­mo ži­di­ny­je. Tam bū­ti­na to­bu­lin­ti darb. proc. her­me­ti­zuo­ti tech­no­log. įren­gi­nius, me­cha­ni­zuo­ti proc. su­ke­lian­čius daug dul­kių. Jei to ne­pa­kan­ka, įren­gia­ma išt­rauk. ar­ba iš­trauk.-tie­kia­mo­ji ben­dro­ji ir iš­trauk. vie­ti­nė me­cha­ni­nė ven­ti­lia­ci­ja. Svarb. dulk. val. įren­gi­nių prin­ci­pai yra šie: 1. gra­vi­ta­ci­nis - dul­kės sės­di­na­mos iš lė­tai ju­dan­čio srau­to. Pa­ša­li­na­ma iki 60 proc. dul­kių. 2. iner­ci­nis - iner­ci­nės j. at­ski­ria dul­kes iš oro srau­to. Nu­sės­di­na 85-95 proc. dul­kių. 3. fil­tra­vi­mo - dul­kė­tas oras ko­šia­mas per au­di­nį, van­dens, te­pa­lo, smė­lio sl. Fil­trai tai­ko­mi smul­kiam va­ly­mui. Efek­ty­vu­mas 98 proc. 4. elek­tri­nis - dulk. su­teik. elektr. krū­vis. Jo­ni­zuo­tas dulk. pri­trauk. prie­šin­go elektr. krū­vio elek­tro­dai. Esant di­de­liai dulk. konc. ir įva­riam dis­per­siš­ku­mui, naud dvie­jų laips­nių val. įreng. Gru­bus ir smul­kus va­ly­mas. Iš pra­džių sės­di­ni­mo ka­me­ros, cik­lo­nai su­ren­ka stam­bia­dis­per­si­nes dulk., vė­liau fil­trai su­ren­ka smul­kias. Esant 6 ba­lų vė­jui (12 m/s ir daug.) dar­bai lau­ke, ku­rie ke­lia dul­kes t.b. nu­trauk­ti. 2.3. Pro­fes. ap­si­nuo­di­ji­mai ir pro­fi­lak­ti­ka. Ga­myb. nuo­dai - po­li­me­ri­niai da­žai, bi­tu­mo ga­rai, CO, NO2, SO2. Su­kel­da­mos ašt­rius (ūmi­nius) chro­niš­kus ap­si­nuo­di­ji­mus. Chro­niš­ki ap­si­nuo­di­ji­mai su­ke­lia pro­fe­si­nes li­gas. Nuo­din­gos me­džia­gos į or­ga­niz­mą pa­ten­ka per virš­ki­ni­mo trak­tą, kvė­pa­vi­mo ta­kus ir odą. Nuo­din­gos medž. skirs­to­mos į dvi gru­pes pa­gal fi­zi­nį bū­vį. 1. Kie­ti nuo­dai (švi­nas, ar­se­nas, kai ku­rie da­žai). 2. Du­ji­niai ir skys­tos me­džia­gos (smal­kės, ben­zi­nas, ete­ris, spi­ri­tas). Pa­gal nuo­din­gu­mo po­bū­dį: 1) ar­dan­tie­ji odą ir glei­vi­nis (šar­mai ir rūgš­tys) 2. Ar­dan­tie­ji kvė­pa­vi­mo ta­kus (NO2, SO2, CL2). 3. Vei­kian­tys krau­ją (CO). 4. Veik. ner­vų sis­te­mą (spi­ri­tas, ete­ris, nar­ko­ti­kai). SN245-71 re­gu­liuo­ja nuo­din­gų me­džia­gų kon­cen­tra­ci­ją dar­bo vie­to­je. Ap­si­sau­go­ji­mas: keis­ti nuo­din­gas medž. į ma­žiau nuo­din­gą. Apa­ra­tū­ra, ku­ria per­dir­ba­ma nuo­din­gas medž. t.b. izo­liuo­ja­ma, tal­pi­na­ma va­ku­u­me ar val­do­ma per at­stu­mą. T.b. iš­trau­kia­mo­ji ven­ti­lia­ci­ja. Jei dir­ba­ma nuo­din­go­je ap­lin­ko­je, iš­duo­da­mi spec. rū­bai, in­di­vi­du­a­lios ap­sau­gos prie­mo­nės: pirš­ti­nės, pri­juos­tės, kau­kės, šal­mai, her­me­ti­niai aki­niai, du­jo­kau­kės. Bū­ti­na pra­ves­ti in­struk­ta­žą, iš­anks­ti­nes ir pe­ri­odi­nes med. ap­žiū­rą. Darb. dirb. kenks­min­go­mis sąl. ski­ria­mas spec. mai­ti­ni­mas, su­trum­pin­ta dar­bo die­na, pail­gi­na­mos atos­to­gos. 2.4. Ra­dia­ci­nis pa­vo­jus ir pro­fi­lak­ti­ka. Yra na­tū­ra­lus ra­dia­ci­nis fo­nas (su­ku­ria ­sau­lė) ir dirb­ti­nis (su­ku­ria žm.). Da­bar stat. medž. pram. pla­čiai naud. ra­dio­ak­ty­vios medž.: elektr. su­vir. ko­ky­bei kontr., grun­to ir bet. tan­kiui, drėg­nu­mui nu­sta­ty­ti ir t.t. Jo­ni­zuo­jan­čių spin­du­lių rū­šys: Al­fa spind., Be­ta spind., Ga­ma spind., Neut­ro­nų srau­tas, Rent­ge­no spin­du­liai. Jo­ni­za­ci­ja su­ar­do gy­vo au­di­nio mo­le­kul. ry­šius ir pa­kei­čia įvai­rių jung. che­mi­nę struk­tū­rą, dėl ko žū­va ląs­te­lės. Su­ar­dy­tas au­di­nio van­duo sky­la į H ir OH jung., ku­rie to­liau jung­da­mie­si su­da­ro to­kius chem. jung., ku­rių sa­vai­me au­di­ny­je nė­ra. Jo­ni­zuo­jan­tis spin­du­lia­vi­mas ga­li su­kel­ti krau­jo ga­my­bos or­ga­nų su­tri­ki­mus, pa­žeis­ti nor­ma­lų krau­jo kre­šė­ji­mą, su­sil­pnin­ti krau­jo in­dus, su­trik­dy­ti skran­džio bei žar­ny­no veik­lą, iš­se­kin­ti vi­są or­ga­niz­mą ir t.t. Ap­švi­ti­ni­mas g.b. iš­ori­nis ir vi­di­nis. Esant di­de­lioms ap­švi­ti­ni­mo do­zėms, at­si­ran­da spin­du­li­nės li­gos po­žy­miai, ku­rios iš­ski­ria­mos 3 sta­di­jos: 1- gal­vos skaus­mas, sil­pnu­mas, mie­go ir ape­ti­to su­tri­ki­mai; 2 - medž. apy­kai­tos su­tri­ki­mai - šir­dies pa­ki­ti­mai, krau­ja­vi­mas; 3 - ly­ti­nių liau­kų veik­los pa­žei­di­mas, cen­tri­nės ner­vų sis­te­mos pa­ki­ti­mai, krau­jo­plūdžiai. Dir­ban­čių­jų su ra­dio­ak­ty­vio­mis medž. sau­gu­mui už­tik­rin­ti yra nu­sta­to­mos ri­bi­nės ap­švi­ti­ni­mo do­zės. Yra nu­ma­ty­ta daug tech­ni­nių, sa­ni­ta­ri­nių-hi­gie­ni­nių ir gy­dy­mo-pro­fi­lak­ti­nių prie­mo­nių. Pa­tal­pos ati­tin­ka­mai pa­ruoš­tos - lu­bos, sie­nos ly­gios, be ply­šių, įreng­tas oro šil­dy­mas, įreng­ta iš­trau­kia­mo­ji ir pa­duo­da­mo­ji pen­kia­kar­to­ti­nė ven­ti­lia­ci­ja. Dir­bant su ra­dio­ak­tyv. medž. t.b. spe­cia­lios trau­kos spin­tos su vie­ti­niu oro siur­bi­mu, su ap­sau­gi­niu švi­ni­nio stik­lo lan­ge­liu. Taip pat naud. ek­ra­nai at­spin­din­čius ir su­ge­rian­čius rad. spind. Ekr. sie­ne­lių sto­ris pa­ren­ka­mas nuo ek­ra­no nuo­to­lio nuo spind. šal­ti­nio, jo in­ten­sy­vu­mo. 2.5. Triukš­mo šal­ti­niai ir prie­mo­nės jam ma­žin­ti. Vir­pe­siai ir triukš­mas su­ke­lia pro­fe­si­nes li­gas, ma­ži­na dar­bo na­šu­mą, to­dėl l.svar­bu ži­no­ti triukš­mo įta­ką žm. or­ga­niz­mui. Žm. Ga­li gir­dė­ti nuo 16 iki 20000Hz. daž­nio vir­pe­sius. Pa­sto­viai di­di­nant gar­so ener­gi­ją, au­sy­se jau­čia­ma ne gar­so jė­ga, o skaus­mas au­sy­se. Gar­so jė­ga iš­reiš­kia­ma gar­so energ. kie­kiu per 1s per­ei­nan­čią per 1cm² pa­vir­šiaus, stat­me­no ban­gos kryp­čiai. Prie triukš­min­giau­sių pa­tal­pų pri­ski­ria­mi g/b k-jų ga­myk­lų ce­chai ir jo­se įreng­tos vib­ro­aikš­te­lės, bet. klo­tu­vai, bet. mai­šy­tu­vai., su­vi­ri­ni­mo apa­ra­tai. Me­džio ap­dir­bi­mo ce­chuo­se - fre­za­vi­mo, me­džio ap­dir­bi­mo stak­lės, įren­gi­mai dul­kėms pa­ša­lin­ti, kal­vių ce­chuo­se - plak­tai, kai­ti­ni­mo kros­nys, ven­ti­lia­to­riai, kom­pre­so­ri­nė­se - kom­pre­so­riai. Veik. il­ga­laik. triukš­mo su­ma­žė­ja žm. klau­sos or­ga­nų jaut­ru­mas, pa­si­reiš­kia šie su­sir­gi­mų simp­to­mai: gal­vos skaus­mai, ūži­mas au­sy­se, pu­siau­svy­ros su­tri­ki­mas, py­ki­ni­mas. Triukš­mas ska­ti­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, ma­ži­na dė­me­sį, grei­ti­na nuo­var­gį, trik­do medž. apy­kai­tą. Yra nu­sta­ty­ta, kad triukš­min­guo­se mies­tuo­se žm. am­žius su­trum­pė­ja 8-10m. Triukš­mas su­ke­lia neu­ro­zę, ku­ri reiš­kia­si chro­niš­ku nuo­var­giu, žm. tam­pa ir­zlus. Tai g.b. vie­na iš psi­chi­nės li­gos prie­žas­čių. Triukš­mui ma­žin­ti yra naud. šie bū­dai: 1) triukš­mo ma­ži­ni­mas pa­čia­me šal­ti­ny­je; to­bu­li­na­mas maš. me­cha­nizm., k-jos, triukš­min­gos, me­ta­li­nės da­lys; 2) gar­so ab­sor­ba­vi­mas; čia ab­sor­buo­ja­mo­mis medž. iš­klo­ja­mos triukš­min­gų pa­tal­pų sie­nos ir lu­bos. 3) gar­so izo­lia­vi­mas. Tai­ko­mi įvai­rūs bū­dai: a) triukšm. įreng. sta­to­mas at­ski­ro­je izo­liuo­to­je pa­tal­po­je; b)tarp triukš­mo įren­gi­nio ir dar­bo vie­tos stat. triukš­mą izol. ek­ra­nas. Sta­tant įren­gi­nius l. svar­bu, kad vir­pe­sių šal­ti­nis ne­per­duo­tų jų stat. k-joms ir dar­buo­to­jams. Vir­pe­sių izol prie­mo­nės: amor­ti­za­to­riai, vir­pan­čio įren­gi­nio pam. izol. akus­ti­ne siū­le. T.p. yra naud. in­di­vi­du­a­lios ap­saug. nuo triukš­mo prie­mo­nės, kai ne­ga­li­ma su­ma­žin­ti triukš­mo iki sa­ni­tar. norm. rei­ka­lav.: an­ti­fo­nai, įsta­to­mi į au­sį; au­si­nės, den­gian­čios vi­są au­sį; šal­mai, de­da­mi ant gal­vos, o pa­pras­čiau­sia naud. va­tą, įki­šant ją į au­sis. 2.6. Vib­ra­ci­ja ir vib­rac. li­ga. Vib­ra­ci­nės li­gos pro­fi­lak­ti­ka. Vir­pe­siai ken­kia žm. or­ga­niz­mui. Dėl to žm. su­ser­ga kau­lų ir rau­me­nų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, ner­vų sis­te­mos ir kt. li­go­mis. Il­gą lai­ką dir­bant su vir­pe­sius su­ke­lian­čiais įren­gi­mais su­ser­ga­ma pro­fe­si­ne li­ga - vir­pe­sių li­ga. Or­ga­niz­me at­si­ran­da ne­grįž­ta­mų pa­ki­ti­mų, o žm. ga­li tap­ti in­va­li­du. Vib­ra­ci­ja tai ma­te­ria­lių taš­kų ar­ba kū­nų svy­ra­vi­mai apie pu­siau­svy­ros pa­dė­tį. Vir­pe­siai ma­tuo­ja­mi 4-iais pa­ra­met­rais. 1) grei­čiu; 2) pa­grei­čiu; 3) am­pli­tu­de; 4) daž­nu­mu. Vir­pe­sių ma­to vie­ne­tas - "Pal". Leis­ti­nas vir­pe­sių in­ter­va­las - 0,570 Pal. Vib­ra­ci­ja g.b. vie­ti­nė, dir­bant be­tar­piš­kai su ran­ki­niais įran­kiais ir ben­dro­ji, kai dir­ban­ty­sis ap­tar­nau­ja įren­gi­nius. Žm. or­ga­niz­mas vir­pe­sius pri­ima per ran­kas ir ko­jas, to­liau vir­pe­siai per­ei­na į sme­ge­nis, kur gau­na­mas su­ža­di­ni­mo ži­di­nys. Ko pse­ko­je žm. ne­jau­čia at­stu­mo, ka­muo­ja ne­mi­ga, gal­vos skaus­mai. Dir­bant su vib­roinst­ru­men­tais rei­kia da­ry­ti per­trau­kas, su­trum­pin­ti dar­bo lai­ką iki 6 val. 3 pagr. vib­ra­ci­nės li­gos sta­di­jos: 1) leng­vi jaut­ru­mo or­ga­nų ir krau­ja­gys­lių bū­vio po­ky­čiai. 2. pa­ste­bi­ma krau­ja­gys­lių ir mi­ty­bos su­tri­ki­mų, per­ėji­mas nuo funk­cio­na­li­nių po­ky­čių į or­ga­ni­nius. 3. or­ga­ni­niai pa­ki­ti­mai vir­šy­ja or­ga­ni­nius pa­ki­ti­mus. Ap­si­sau­gi­ji­mo prie­mo­nės: Pa­sy­vio­ji vib­roi­zo­lia­ci­ja. Avė­ti amor­ti­zuo­jan­čius ba­tus, mū­vė­ti pirš­ti­nes su vir­pe­sius slo­pi­nan­čiais ap­siu­vais ar įdėk­lais. Ak­ty­vio­ji - vi­sos ma­ši­nos t.b. mon­tuo­ja­mos ant spec. pa­ma­tų (vir­pe­sių izo­lia­vi­mas, slo­pi­ni­mas. 2.7. Ap­švie­ti­mo są­vo­kos ir vie­ne­tai. Na­tū­ra­lus ir dirb­ti­nis ap­švie­ti­mas. Ra­cio­na­lus ga­myb. pa­tal­pų, dar­bo vie­tų ir stat. aikš­te­lių ap­švie­ti­mas - vie­nas svar­biau­sių dar­bo ap­sau­gos klau­si­mų. Ge­ras ap­švie­ti­mas su­da­ro ge­ras dar­bo są­ly­gas, pa­de­da iš­sau­go­ti nor­ma­lią dir­ban­čio­jo re­gą, už­tik­ri­na darb. ko­ky­bės ge­ri­ni­mą ir dar­bo na­šu­mo au­gi­mą. Dėl ne­pa­kan­ka­mo ap­švie­ti­mo di­dė­ja ne­lai­mi­ngų at­si­ti­ki­mų, pro­duk­ci­jos bro­ko, var­gi­na dir­ban­čiuo­sius, ken­kia akims. Ap­švie­ti­mas t.b. taip su­re­gu­liuo­tas, kad ne­bū­tų še­šė­lių, bliz­gė­ji­mų, ne­akin­tų dir­ban­čių­jų, švie­ti­mo sis­te­mos t.b. op­ti­ma­lios eko­no­miškai. Žm. re­gos or­ga­nai švie­sos po­jū­tį su­ke­lia įkai­tin­ti dau­giau kaip 500C kū­nai, ku­rie sklei­džia elek­tro­mag­ne­ti­nes 0,40,8 mik­ro­no bangas. Švie­sos srau­tas F (lm - liu­mi­nas) - pa­grin­di­nis švie­sos dy­dis. Švie­sos srau­to tan­kis bet ku­ria­me pa­vir­šiu­je va­di­na­mas ap­švies­tu­mu (E) E=F/S (lx). Tai 1m² pa­vir­šiaus ap­švies­tu­mas 1 lm srau­tu, vie­no­dai pa­si­skirs­čiu­sia­me pa­vir­šiuje. Ga­myb. pa­tal­pos ap­švie­čia­mos na­tū­ra­liai ir dirb­ti­nai. Pa­gal dar­bo hi­gie­nos są­ly­gas, dar­bo vie­tos, jei tik įma­no­ma t.b. ap­švies­tos na­tū­ra­lia švie­sa. Na­tū­ral. ap­švie­ti­mas g.b. įreng­tas: 1) pro stog­lan­gius; 2) pro lan­gus; 3) kom­bi­nuo­tai. Ga­myb. pa­tal­pų ap­švie­ti­mo in­ten­sy­vu­mas (ap­švies­tu­mas) nu­sta­to­mas na­tū­ra­laus ap­švies­tu­mo ko­e­fi­cien­tu e. e=Evid/Eiš•100%. Čia Evid - ho­ri­zon­ta­lus ap­švies­tu­mo dy­dis pa­tal­pos vi­du­je; Eiš - ho­ri­zon­ta­lus ap­švies­tu­mas lau­ke. Na­tū­ra­laus ap­švies­tu­mo ko­ef. yra nor­muo­ja­mas. Ga­myb. pa­tal­poms ir stat. aikš­te­lėms ap­švies­ti naud. dar­bo ir spec. ap­švie­ti­mas. Dar­bo vie­to­je yra 5 ti­pų. 1)Ben­dras ap­švie­ti­mas su­da­ro bendr. šv. fo­ną, pa­ša­li­na še­šė­lius. Ka­bi­na­mi vie­no­do ti­po ir ga­lin­gu­mo švies­tu­vai. 2) Lo­ka­li­zuo­tas apšv. įreng. kon­trol. punk­tuo­se ir prie su­dė­tin­gų ga­myb. ope­ra­ci­jų. 3) Vie­ti­nis apšv. re­a­li­zuo­ja­mas pa­vie­nė­mis lem­po­mis. 4) Kom­bi­nuo­tas apšv. tai ben­dras ir vie­ti­nis apšv. su są­ly­ga, kad ben­dras ap­švie­ti­mas­ne ma­žiau kaip 10%. 5) Spe­cia­lus:a) sig­na­li­nis įren­gia­mas prie įė­ji­mų; b)ava­ri­nis, kai pa­mai­no­je dir­ba >50 dar­bi­nin­kų. Jie mai­ti­na­mi at­ski­rais elek­tros ka­be­liais. Dirb­ti­niam apšv. naud. kait­ri­nės ir du­jų iš­ly­džio lem­pos. Du­jų iš­ly­džio: 1) liu­mi­nis­cen­ci­nės (že­mo slė­gio) ir 2) lan­ki­nio (aukš­to slė­gio). Da­bar naud. ir nat­rio lem­pos. Jų nk žy­miai aukš­tes­nis. Nor­ma­lio­se pa­tal­po­se naud. liu­mi­nis­cen­ci­nės lem­pos. Kenks­min­go­se są­ly­go­se naud. švies­tu­vai su her­me­ti­niu iš­pil­dy­mu. Lem­pų ga­lin­gu­mas: 15-1500W. Tar­nau­ja apie 1000h. Įtam­pa 12, 36, 127, 220 V. Ap­švies­tu­mas:Stat. te­ri­to­ri­jos - 2lx; že­mės dar­bai, šalt­kal­viai - 100lx; ko­ri­do­riai - 15lx. Jei ap­švie­ti­mo plo­tas >5000m², naud. pro­žek­toriai. 3.1.Saugio darbo sąlygos vykdant pakrovimo ir iškrovimo, montavimo darbus Pa­kro­vi­mo – iš­kro­vi­mo dar­bai pa­pras­tai at­lie­ka­mi me­cha­ni­zuo­tai, va­do­vau­jan­tis kra­nų eks­plo­a­ta­ci­jos rei­ka­la­vi­mais ir Valst. stan­dar­tų. Aikš­te­lė, ku­rio­je vyk­do­mi pakr – iškr dar­bai, tu­ri bū­ti ly­gi, su ne di­des­niu kaip 5ŗ nuo­li­džiu.Rei­ka­lin­go­se vie­to­se tu­ri bū­ti už­ra­šai : įva­žia­vi­mas, iš­va­žia­vi­mas, ap­si­su­ki­mas ir kt. Pakr – iškr aikš­te­lė­se tu­ri bū­ti pa­žy­mė­tos rie­tu­vių ir pra­va­žia­vi­mų bei pra­ėji­mų tarp jų ri­bos. Pra­va­žia­vi­mus ir pra­ėji­mus už­krau­ti drau­džia­ma. Pa­kro­vi­mo iš­kro­vi­mo dar­bams var­to­ja­mi kro­vi­nių kė­li­mo me­cha­niz­mai, įran­ga ir kon­tei­ne­riai tu­ri bū­ti ati­tik­ti valst stan­dar­tų ir tech­ni­nių są­ly­gų rei­ka­la­vi­mus. Per­ke­liant kro­vi­nius, rei­kia sau­go­ti juos nuo su­tren­ki­mų. Į trans­por­to prie­mo­nes kro­vi­nius rei­kia su­dė­ti taip, kad per­ve­žant jie ne­si­slan­kio­tu ir ne­nu­kris­tų. Pa­krau­nant ir iš­krau­nant vie­ne­ti­nes me­džia­gas ir ga­mi­nius, nau­do­ja­mi kon­tei­ne­riai. Dul­kių­jų me­džia­gų pa­kro­vi­mas tu­ri bū­ti me­cha­ni­zuo­tas. Prieš g/b ga­mi­nių pakr ir iš­kro­vi­mą rei­kia pa­tik­rin­ti už­ka­bi­ni­mo kil­pas. Sta­ty­bo­se pla­čiai tai­ko­mos k-jos iš su­ren­ka­mų­jų ele­men­tų. Jų ma­sė pa­pras­tai yra di­de­lė, to­dėl ele­men­tams mon­tuo­ti nau­do­ja­mi di­de­lio pa­jė­gu­mo kra­nai bei pa­ka­bi­ni­mo įran­ga. Nuo mon­tuo­ja­mų su­ren­ka­mų ele­men­tų pur­vas ir le­das nu­va­lo­mas prieš juos pa­ke­liant. Drau­džia­ma kel­ti su­renk g/b k-jas ne­tu­rin­čias mon­ta­vi­mo kil­pų ar­ba žen­klų, be ku­rių ne­ga­li­ma tin­ka­mai k-jas pa­ka­bin­ti ir mon­tuo­ti. Mon­tuo­ja­mus ele­men­tus rei­kia už­ka­bin­ti in­ven­to­ri­nė­mis pa­ka­bo­mis, tra­ver­so­mis ar­ba ki­ta krū­vių kė­li­mo įran­ga, pa­ga­min­ta pa­gal pa­tvir­tin­tus pro­jek­tus. Kro­vi­niai tu­ri bū­ti pa­ka­bin­ti taip, kad jie ne­ga­lė­tų slys­ti ar­ba kris­ti. Mon­ta­vi­mo aikš­te­lės, ko­pė­čios, pa­ka­bi­na­mie­ji lop­šiai ir kė­li­mo įtai­sai tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ti ant mon­tuo­ja­mų­jų k-jų prieš jas pa­ke­liant. Il­ges­nės kaip 5m me­ta­li­nės ko­pė­čios tu­ri tu­rė­ti įran­gą ap­sau­gi­niam dir­žui pri­tvir­tin­ti. Ko­pė­čias bū­ti­na pa­ti­ki­mai pri­tvir­tin­ti prie k-jų ar­ba įren­gi­mų. Dar­bi­nin­kams lip­ti pa­ka­bi­na­mo­mis ko­pė­čio­mis aukš­čiau kaip 10m ga­li­ma ta­da, kai ant ko­pė­čių ne re­čiau kaip 10m įreng­tos po­il­sio aikš­te­lės. Mon­ta­vi­mo aikš­te­lė­je tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta su­ta­ri­nių sig­na­lų per­da­vi­mo sis­te­ma tarp va­do­vau­jan­čio kė­li­mui as­mens ir kra­ni­nin­ko. Kad per­ke­lia­mos k-jos ir ele­men­tai ne­siū­buo­tų ir ne­si­suk­tų, jos tu­ri bū­ti pri­lai­ko­mos ato­tam­po­mis. Per­ke­liant k-jas, jų at­stu­mas nuo aukš­čiau su­mon­tuo­tų k-jų ho­ri­zon­ta­lia kryp­ti­mi tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 1m, o ver­ti­ka­lia – 0.5m. Ele­men­tų ir k-jų lai­ki­no įtvir­ti­ni­mo ato­tam­pos tu­ri bų­ti pri­tvir­tin­tos prie pa­tva­rių at­ra­mų. Į pro­lek­ti­nę pa­dė­tį pa­sta­ty­ti k-jų ele­men­tai taip įtvir­ti­na­mi, kad bū­tų ga­ran­tuo­tas jų sta­bi­lu­mas ir mat­me­nų ne­kin­ta­a­mu­mas. Nuo kra­no kab­lio ga­li­ma at­ka­bin­ti tik po pa­sto­vaus ar­ba pa­ti­ki­mo lai­ki­no įtvir­ti­ni­mo. Mon­tuo­to­jams per­ei­ti nuo vie­nos k-jos ant ki­tos tu­ri bū­ti var­to­ja­mos in­ven­to­ri­nės ko­pė­čios, ap­tver­ti per­ėji­mo til­te­liai ir li­py­nės. Mon­tuo­to­jai mon­ta­vi­mo me­tu tu­ri bū­ti ant anks­čiau su­mon­tuo­tų ir pa­ti­ki­mai įtvir­tin­tų k-jų ar­ba pa­aukš­ti­ni­mų. Žmo­nėms bū­ti ant ke­lia­mų, per­ne­ša­mų ir sta­to­mų k-jų drau­džia­ma. Ba­ruo­se, ku­riuo­se mon­tuo­ja­mos k-jos, at­lik­ti ki­tus dar­bus ar­ba bū­ti pa­ša­li­niams as­me­nims drau­džia­ma. Drau­džia­ma mon­tuo­ti kai žmo­nės bū­na mon­tuo­ja­mo pa­sta­to da­lių aukš­tuo­se, virš ku­rių per­ke­lia­mos,sta­to­mos ar lai­ki­nai tvir­ti­na­mo k-jos. Mon­tuo­ti di­de­liuo­se aukš­čiuo­se per li­jun­drą, per­kū­ni­ją, rū­ką ar esant stip­res­niam kaip 15m/s vė­jui drau­džia­ma. 3.9. elektros traumos priežastis, elektros srovės poveikis organizmui. Svar­biau­sios pa­vo­jin­gų si­tu­a­ci­jų ir el. trau­mų pri­žas­tys: 1.blo­gai izo­liuo­ja­mi elek­tros įren­gi­nių lai­dai 2.ne­už­den­gia­mos įtam­pą tu­rin­čios el įren­gi­nių da­lys 3.ne­tin­ka­mai įže­mi­na­mi ar­be vi­sai ne­įže­mi­na­mi įren­gi­niai 4.ne­si­lai­ko­ma dar­bo su el įren­gi­niai sau­gu­mo tai­syk­lų 5.dir­ba­ma su ne­pa­tik­rin­tais ar su­ga­din­tais el įren­gi­niais,įran­kiais ir t.t. 6.var­to­ja­ma dar­bo są­ly­gų ne­ati­tin­kan­ti el sro­vės įtam­pa 7.dir­ba­ma be in­di­vi­du­a­lių ap­sau­gos prie­mo­nių 8.dir­ba­ma su sta­ty­bos ma­ši­no­mis ar­ti el tie­ki­mo li­ni­jų, ne­si­lai­kant sau­gu­mo tech­ni­kos rei­ka­la­vi­mų 9.ne­tei­sin­gai or­ga­ni­zuo­ja­mi dar­bai 10.nė­ra žai­bo­lai­džių. Dau­giau­sia pa­vo­jin­gų si­tu­a­ci­jų sta­ty­bos ob­jek­tuo­se ky­la dėl to, kad ne­su­tvar­ky­ta el lai­dų sis­te­ma ir na­si­lai­ko­ma dar­bo sau­gos tai­syk­lių. Po­vei­kis. Žmo­gaus kū­nas yra el sro­vės lai­di­nin­kas. Te­kė­da­ma kū­nu, el sro­vė su­ke­lia or­ga­niz­me su­dė­tin­gų re­flek­si­nių po­ky­čių: žmo­gus ne­ten­ka są­mo­nės, pa­ra­li­žuo­ja­ma šir­dis ir kvė­pa­vi­mo or­ga­nai, pa­krin­ka ner­vų sis­te­ma ir t.t. Pagl el sro­vės po­vei­kį or­ga­niz­mui el trau­mos skirs­to­mos į: vi­di­nius or­ga­niz­mo su­ža­lo­ji­mus, va­di­na­mus el smū­giais,ir iš­ori­nius – nu­de­gi­mas, el žy­mės, odos elek­tro­me­ta­li­za­ci­ja ir me­cha­ni­nės el trau­mos. El sro­vės po­vei­kis žmo­gaus or­ga­niz­mui pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių: įtam­pos, lie­ti­mo­si prie el lai­di­nin­ko bū­do ir truk­mės, el sro­vės te­kė­ji­mo žmo­gaus kū­nu ke­lio, žmo­gaus var­žos ir svei­ka­tos būk­lės, sro­vės dy­džio, rū­šies ir daž­nio, dar­bo są­ly­gų bei ki­tų ap­lin­ky­bių. Žings­ni­nė įtam­pa. Jei­gu žmo­gus at­si­du­ria sro­vės nu­te­kė­ji­mo zo­no­je ir jo ko­jų lie­ti­mo­si su že­me vie­to­se po­ten­cia­lai yra ne vie­no­di, tai jį vei­kia žings­ni­nė įtam­pa, ly­gi įtam­pų to­se že­mės vie­to­se skir­tu­mui. Žmo­gaus ko­jos už­da­ro el gran­di­nę, ir kū­nu ima te­kė­ti srro­vė. Kuo di­des­nė že­mės pa­vir­šiaus spe­ci­fi­nė var­ža, tuo ma­žes­nė sro­vė te­ka žmo­gu­mi, ku­rį ve­kia žings­ni­nė įtam­pa. Žings­ni­nė įtam­pa bus tuo ma­že­nė, kuo trum­pes­nis žings­nis. Jei­gu žmo­gus sto­vi ant ek­vi­po­ten­cia­li­nės (vie­no po­ten­cia­lo) li­ni­jos, tai žings­ni­nės įtam­pos nė­ra. 3.8.Gamybinuų patalpų klasifikacija pagal elektros srovės pavojingumą. Kla­sif-ja: 1.Pa­vo­jin­gos pa­tal­pos, ku­rio­se yra nors vie­na iš šių pa­vo­jin­gų są­ly­gų: a) il­ga­lai­kė san­ty­ki­nė drėg­mė (di­des­nė kaip 75% )ar­ba el sro­vei lai­džių dul­kių; b) lai­džios sro­vei grin­dys (me­ta­li­nės, grun­ti­nės, g/b ir pan. ) c) il­ga­lai­kė aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra (>30ŗ ); d) ga­li­my­bė žmo­gui tuo pa­čiu me­tu pri­slies­ti prie pa­sta­tų ir tech­no­lo­gi­nių įren­gi­nių me­ta­li­nių k-jų, tu­rin­čių kon­tak­tą su že­me, ar el įren­gi­nių su me­ta­li­niais kor­pu­sais. 2.Ypač pa­vo­jin­gos pa­tal­pos, ku­rio­se yra vie­na ar ke­lios ypač pa­vo­jin­gos są­ly­gos: a) la­bai di­de­lė san­ty­ki­nė drėg­mė ( ar­ti­ma 100% ); b) che­miš­kai ak­ty­vi ap­lin­ka, ar­dan­ti lai­dus ar jų izo­lia­ci­ją; c) yra dvi ar dau­giau pa­di­dė­ju­sio pa­vo­jaus są­ly­gų. 3. Ne­pa­vo­jin­gos pa­tal­pos. Lau­ko są­ly­gos pri­ly­gi­na­mos ypač pa­vo­jin­goms pa­tal­poms. Pir­mo­ji pa­gal­ba. Nu­ken­tė­ju­siems nuo el smū­gio tu­ri bū­ti su­teik­ta sku­bi pir­mo­ji pa­gal­ba. Pir­miau­sia nu­ken­tė­ju­sį­jį rei­kia iš­lais­vin­ti nuo el sro­vės po­vei­kio, t.y. kiek ga­li­ma grei­čiau iš­jung­ti įtam­pą: ga­li­ma iš­jung­ti jun­gik­lius, išm­ti sau­gik­lius, nu­kirs­ti lai­dus, pa­da­ry­ti trum­pą jun­gi­mą, t.y. už­mes­ti ant lai­dų vie­lą. Ati­trau­kus nuo lai­dų su el sro­ve, nu­ken­tė­ju­sia­jam tuo­jau pat rei­kia su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą. Rei­kia įsi­ti­kin­ti, ar nė­ra rim­tų me­cha­ni­nių su­ža­lo­ji­mų, lū­ži­mų. Po to rei­kia pa­tik­rin­ti kvė­pa­vi­mą ir pul­są. Jei­gu nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­ro­do gy­vy­bės po­žy­mių: ne­kvė­puo­ja, nė­ra pul­so, ne­re­a­guo­ja į dir­gik­lius, tai, va­di­na­si, jį iš­ti­ko kli­ni­ki­nė mir­tis ir kuo sku­biau­siai rei­kia pra­dė­ti da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą ir ma­sa­žuo­ti šir­dį. At­gai­vin­ta nu­ken­tė­ju­sį­jį rei­kia ati­duo­ti gy­dy­to­jų prie­žiū­rai. 3.2. Sau­gūs že­mės dar­bai. Pries pra­de­dant ze­mes dar­bus bu­ti­na su­de­rin­ti ka­si­ne­ji­mo dar­bus su ko­mu­ni­ka­ci­jas eks­plo­tuo­jan­cio­mis imo­ne­mis. Prie auks­to sle­gio du­jo­tie­ki ka­si­ne­ji­mo dar­bai lei­dzia­mi ne ar­ciau 15m. Tu­rint lei­di­mus bu­ti­na ap­tvrti te­ri­to­ri­ja ir ja ap­svies­ti. Tran­se­jos ka­sa­mos su ir be it­vir­ti­ni­mu. Ne­su­tvir­tin­tos tran­se­jos su sta­ciais slai­tais:1)prie­sme­lio ir sme­lio grun­tuo­se ka­si­mo gy­lis lki 1m; 2)prie­mo­lis iki 1.25m; 3)mo­lis iki 1.5m. Tran­se­jos su it­vir­ti­ni­mais: -len­tos ne plo­nes­nes 5cm, is spyg­liuo­ciu me­die­nos; virs grun­to pa­vir­siaus rams­ciai tu­ri bu­ti 15cm; spy­riai sta­to­mi kas met­ra ir skai­ciuo­ja­mas ju dia­met­ras; tu­ri bu­ti pa­lik­tas pra­eji­mas 0.5m. Kai is­ka­sa gi­les­ne kaip 5m ir ka­sa­ma su slai­tais tu­ri bu­ti skai­ciuo­ja­mas slai­tu sta­tu­mas. La­bai pa­vo­jin­ga kai slai­tai imir­ke po lie­taus. Dar­bu vyk­dy­to­jas kas­dien­pri­va­lo pa­tik­rin­ti slai­tu pa­sto­vu­ma. Dau­zant su­sa­lu­si grun­ta 5m at­stu­mu drau­dzia­ma sto­ve­ti. Sau­gus mu­ro dar­bai. Kel­ti ply­tas lei­dzia­ma tik kon­tei­ne­riais ar­ba pa­ke­tuo­se ant pa­dek­lu ir pu­siau ar­ba au­to­ma­ti­niais grieb­tu­vais. Jei pa­sta­tas >7m, vi­su pe­ri­met­ru iren­gia­mi ap­sau­gi­niai sto­ge­liai: 1.5m plo­cio, 20laips­niu nuo­ly­dziu, tu­ri at­lai­ky­ti 160kg ap­kro­vas. Pir­mas sto­ge­lis iren­gia­mas 6m auks­ty­je, su is­ti­si­niu len­tu pa­klo­tu, ant­ras 6-7m nuo pir­mo­jo, pa­klo­tas ga­li bu­ti tin­kli­nis 50x50mm. Ant sto­ge­liu drau­dzia­ma vaiks­cio­ti ir san­de­liuo­ti me­dzia­gas. Pra­de­dant mu­ry­ti sie­nos ly­gis tu­ri bu­ti auks­tes­nis uz grin­du pa­klo­ta tai yra pa­de­je per­dan­ga is pra­dziu mu­ri­ja pri­si­se­ge sau­gos dir­zais iki 0.7 m. kai sie­nos sto­ris dau­giau kaip0.79m tai mu­ri­nin­kas ga­li mu­ry­ti sto­ve­da­mas ant sie­nos bet pri­si­ri­ses. Mu­ri­jant dum­trau­kius esant per­ku­ni­jai ir pu­ciant ve­jui dau­giau nei 15m/s dar­bai nu­trau­kia­mi. Mu­ry­ti uz­sal­dant ga­li­ma tik esant su­da­ry­tam DVP. Rei­kia nuo­lat ste­be­ti mu­ro sto­vi. 3.10. Sleginių indų eks­plo­a­tavimas. Tai ga­ro ka­ti­lai, kom­pre­so­riai, re­sy­ve­riai (san­de­lia­vi­mas su­spaus­tam orui), du­ju ba­lio­nai du­ju ir ga­ro li­ni­jos. Siu in­du ek­plo­a­ta­ci­ja, t.y. prie­ziu­ra ir tec­ni­ne prie­ziu­ra at­lie­ka dar­bu sau­gu­mo tech­ni­nes prie­ziu­ros tar­ny­ba (prie ukio mi­nis­te­ri­jos). Jei sle­gi­niu in­du sle­gi­mas dau­giau nei 0.7at­mo­sfe­ros ar PxV>200(P-ka­ti­lo sle­gis,V-ka­ti­lo tu­ris). Pri­ziu­ra vyk­do ad­mi­nist­ra­ci­jos tech­ni­ne tar­ny­ba. Ga­ro ka­ti­lo spro­gi­ma su­ke­lia per­kait­nto H20 ener­gi­jos stai­gus is­si­ver­zi­mas. Uz­da­ra­me in­de ga­ras su­ke­lia spau­di­ma i van­dens pa­vir­siu ir vi­ri­mas su­sto­ja kad H20to­liau vir­tu, ji rei­kia kai­tin­ti iki tem­pe­ra­tu­ros, ku­ri ati­tik­tu ga­ro sle­gi. Kren­tant sle­giui nuo max iki at­mo­sfe­rinio ivy­kus spro­gi­mui per­kai­tin­tas H20 virs­ta ga­ru. Ga­ro ka­ti­lai sprogs­ta: 1)kai virs­ja­mas skai­ciu­ja­ma­sis sle­gis; 2)H20 ly­gio su­ma­ze­ji­mas ka­ti­le; 3)vie­ti­niai ka­ti­lo su­sil­pne­ji­mai; 4)tech­ni­niu sa­ly­gu pa­zei­di­mai ir ze­mes­nio ap­tar­nau­jan­cio per­so­na­lo kva­li­fi­ka­ci­ja. Ga­ro ka­ti­las ap­ziu­ri­mas is iso­res kas 12 me­tu, o is vi­daus kas 4m. Ka­ti­lui at­lie­ka­mas hid­rau­li­nis ban­dy­mas-sir­bliais pa­ke­lia­mas sle­gi 1.5-2 kar­tus di­des­nis uz skai­ciuo­ja­ma­ji, sis ban­dy­mas at­lie­ka­mas kas 8 me­tus. Vi­si sie ban­dy­mu re­zu­la­tai su­ra­so­mi i ka­ti­lo pa­sa. Oro kom­pre­so­riai: pa­ki­lus sle­giui ga­li sprog­ti dar­bo ci­lin­drai, vamz­dy­nai ar re­sy­ve­ris. Spro­gi­mas ga­li ivyk­ti ir del blo­go te­pa­lo, del dul­kiu isiur­bi­mo su te­pa­luir del sta­ti­nio elek­tros kru­vio is­ly­dzio. Kad ne­ivyk­tu spro­gi­mas:sa­va­lai­kis nuo­se­du ir pri­de­gi­mu pa­sa­li­ni­mas; sis­te­ma tu­ri bu­ti sal­do­ma; kom­pre­so­ri­ne sis­te­ma tu­ri bu­ti ize­min­ta. Du­ju ba­lo­nu spro­gi­ma is­sau­kia:esant smu­giams prie auks­tu ir ze­mu tem­pe­ra­tu­ru; isi­lus du­joms ba­lo­ne; ba­lo­no me­ta­lo de­fek­tai; kai ba­lo­nas per­pil­dy­tas du­jo­mis. Ba­lo­no ne­ga­li­ma su­nau­do­ti iki ga­lo, tu­ri lik­ti 0.5atm, kad ne­it­rauk­tu dul­kiu, te­pa­lo.ne­ga­li­ma ba­lo­nu uz­pil­dy­ti ki­to­mis du­jo­mis, del to ba­lo­nai tu­ri spal­vi­nius zy­me­ji­mus. Drau­dzia­ma ba­lio­nus san­de­liuo­ti ar­ciau kaip 1.5m, o nuo at­vi­ros ug­nies dau­giau kaip 5m. Trans­por­tuo­ja­mi ver­ti­ka­liai kon­tei­ne­riu­se po ke­tu­ris, ant kiek­vie­no tu­ri bu­ti uz­de­tas gu­mi­nis zie­das ir uz­de­tas gaub­tas. Trans­por­tu­ti ga­li tik as­muo tu­rin­tis pa­zy­me­ji­ma. Ba­lio­nai san­de­liuo­ja­mi vie­na­au­kis­te­se ne­de­gio­se pa­tal­po­se, be pa­sto­giu bei ru­siu. Sto­gas iren­gia­mas is leng­vu kon­struk­ci­ju, elek­tros pri­ve­di­mas tu­ri bu­ti ka­be­liu, is­jun­ge­jas lau­ko pu­se­je, o svies­tu­vai her­me­ti­niai. Lai­dai su­li­tuo­ja­mi. San­de­liu pa­tal­pos sta­to­mos 20-30m nuo ga­my­bi­niu pa­sta­tu ir 50 nuo gy­ve­na­mu­ju. 4.1.De­gi­mo sis­te­mos ir pro­ce­sai. De­gi­mu va­di­na­me su­dė­tin­gą fi­zi­nį-che­mi­nį pro­ce­są, ku­rio me­tu vyks­ta grei­ta me­džia­gų ok­si­da­ci­jos re­ak­ci­ja, iš­sir­da­ma švie­są ir ši­lu­mą. D­g. pro­ce­se ok­si­da­to­rius yra de­guo­nis. Ta­čiau de­gi­mas ga­li vyk­ti chlo­ro, bro­mo ir ki­tų ok­si­da­to­rių ter­pė­je. D­g. pro­ce­sui rei­ka­lin­ga de­gi me­džia­ga, ok­si­da­to­rius ir už­de­gi­mo šal­ti­nis. Jei­gu vie­no iš jų ne­bus, de­gi­mo pro­ce­so ne­bus. Dg me­tu kie­tos ar­ba skys­tos de­gios me­džia­gos per­ei­na į du­ji­nę bū­se­ną, su de­guo­ni­mi pa­siek­da­ma tam tik­rą kon­cen­tra­ci­ją. Ore yra apie 21% O2. Kai O2 kon­cen­tra­ci­ja ora su­ma­žė­ja iki 15%, de­gi­mas už­gęs­ta. Už­de­gi­mo šal­ti­nis- tai bet ku­ris kū­nas, tu­rin­tis tem­pe­ra­tū­ros ir ši­lu­mos at­sar­gą, ku­rios pa­kan­ka de­gios sis­te­mos tam tik­ram tū­riui įkai­tin­ti, kad įvyk­tų de­gi­mas. Už­de­gi­mo šal­ti­niai ga­li bū­ti ši­lu­mos (lieps­na, ki­birkš­tis) ar­ba ši­lu­mos pa­si­reiš­ki­mas ki­ta ener­gi­ja: che­mi­ne (eg­zo­ter­mi­ne re­ak­ci­ja), me­cha­ni­ne (trin­tis, smū­gis), elek­tri­ne ir kt. D­g. ga­li bū­ti ho­mo­ge­ni­nis ir he­te­ro­ge­ni­nis. Ho­mo­ge­niš­kai de­gant de­gio­ji me­džia­ga ir oras yra su­si­mai­šę, ir de­ga tik du­ji­nės me­džia­gos. He­te­ro­ge­niš­kai de­gant re­ak­ci­ja vyks­ta tarp skir­tin­gos ag­re­ga­ti­nės bū­se­nos me­džia­gų: kie­tos ir du­jų, skys­tos ir du­jų. De­gi me­džia­ga ir oras ne­su­si­mai­šę. De­gi­mo pro­ce­sai. Re­mian­tis aka­de­mi­ko N.Se­mio­no­vo te­ori­ja, ok­si­da­ci­jos pro­ce­so me­tu iš­si­ski­ria ši­lu­ma ir, esant tam tik­roms są­ly­goms, ši­lu­ma iš­si­ski­ria vis grei­čiau. Šis ok­si­da­ci­jos re­ak­ci­jos pro­ce­so grei­tė­ji­mas ir per­ėji­mas į de­gi­mą va­di­na­mas sa­vai­mi­niu už­si­lieps­no­ji­mu. Už­si­lieps­no­ji­mas ga­li bū­ti ši­lu­mi­nis ir gran­di­ni­nis. Pir­muo­ju at­vė­ju vyks­tant che­mi­nei re­ak­ci­jai me­džia­ga sa­vai­me už­si­lieps­no­ja, kai ši­lu­mos iš­si­sky­ri­mo grei­tis de­gi­mo sis­te­mo­je di­des­nis už ši­lu­mos iš­si­sklai­dy­mo grei­tį į ap­lin­ką. Esant gran­di­ni­niam sa­vai­mi­niam už­si­lieps­no­ji­mui re­ak­ci­jos grei­tė­ji­mo prie­žas­tis yra ta, kad gran­di­nių iš­si­ša­ko­ji­mo grei­tis di­des­nis už jų nu­trū­ki­mo grei­tį. Sa­vai­mi­nis už­si­de­gi­mas. Kai ku­rios me­džia­gos, dau­giau­sia or­ga­ni­nės kil­mės, už­si­lieps­no­ja esant at­mo­sfe­ros slė­giui ir tam tik­rai t-rai. Tai dur­pės, pju­ve­nos, kai ku­rių rū­šių an­glis, te­pa­luo­ti sku­du­rai ir ki­tos me­džia­gos. Šios me­džia­gos tu­ri daug po­rų, dėl to jų ok­si­da­ci­jos pa­vir­šius yra di­de­lis. Jei ne­si­lai­ko­ma san­dė­lia­vi­mo tai­syk­lių (blo­ga pa­tal­pų ven­ti­lia­ci­ja, san­dė­lio­ja­ma krū­vo­se), jo­se pra­si­de­da fi­zi­niai-che­mi­niai ar­ba bio­che­mi­niai pro­ce­sai, dėl ku­rių iš­si­ski­ria ši­lu­ma ir me­džia­ga sa­vai­me įkais­ta. Jei­gu iš­si­ski­rian­ti ši­lu­ma neiš­si­sklai­do į ap­lin­ką, o kau­pia­si, tai ok­si­da­ci­jos re­ak­ci­ja la­bai pa­grei­tė­ja ir me­džia­ga sa­vai­me už­si­de­ga. Me­džia­gos, ku­rių sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo t-ra že­mes­nė kaip 500C, va­di­na­mos sa­vai­me už­si­de­gan­čio­mis. Kuo že­mes­nė me­džia­gos už­si­de­gi­mo t-ra, tuo me­džia­ga pa­vo­jin­ges­nė. Už­si­lieps­no­ji­mas. Me­džia­gos už­si­lieps­no­ji­mas- tai de­gi­mo pro­ce­sas, kai ne­di­de­lė da­lis de­gios me­džia­gos tū­rio šil­do­ma už­de­gi­mo šal­ti­niu. Iki sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo t-ros, o ki­ta da­lis yra šal­ta. Kai de­gios me­džia­gos ne­di­de­li da­lis už­si­lieps­no­ja, ši­lu­ma nuo įkai­tu­sių de­gi­mo pro­duk­tų plis į dar ne­už­si­lieps­no­ju­sios da­lies pu­sę. Fi­zi­ki­nė už­si­lieps­no­ji­mo pro­ce­so es­mė ta pa­ti, kaip ir sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo. Pa­grin­di­nis skir­tu­mas tai, kad už­si­lieps­no­ji­mo pro­ce­sas erd­vės at­žvil­giu yra de­gio­sios me­džia­gos ri­bo­to tū­rio, tuo tar­pu sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo pro­ce­sas ap­ima vi­są me­džia­gos tū­rį. Už­si­lieps­no­ji­mo t-ra­pap­ras­tai tru­pu­tį aukš­tes­nė už sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo t-rą. Tai pri­klau­so nuo už­si­lieps­no­ji­mo šal­ti­nio dy­džio ir jo vei­ki­mo lai­ko. At­me­tus šių veiks­nių įta­ką, už­si­lieps­no­ji­mo t-ra yra ly­gi sa­vai­mi­nio už­si­lieps­no­ji­mo t-rai. Pliūps­nio tem­pe­ra­tū­ra. Pliūps­nis- tai grei­tas ge­gio­jo mi­ši­nio su­de­gi­mas, ku­riuo me­tu ne­su­si­da­ro su­slėg­tų­jų du­jų. Pliūps­nio t-ra- pa­ti že­miau­sia de­gios me­džia­gos t-ra, kai jos pa­vir­šiu­je su­si­da­ro ga­rai ar­ba du­jos, ku­rie pliūp­te­li esant už­de­gi­mo im­pul­sui, bet jų su­si­da­ry­mo grei­tis per ma­žas, kad įsi­lieps­no­tų. Skys­čiai pa­gal PS skirs­to­mi į de­guo­sius ir leng­vai už­si­lieps­no­jan­čius. De­gie­ji skys­čiai de­ga ir ta­da, kai pa­ša­li­na­mas už­de­gi­mo šal­ti­nis. Jų PS yra di­des­nė kaip 610C. Pvz., ace­to­no-200C. Leng­vai už­si­lieps­no­jan­čių skys­čių PS la­bai ma­ža (1…50C), ski­ria­si nuo už­si­lieps­no­ji­mo t-ros. De­gių­jų du­jų, ga­rų, ir oro mi­ši­nių spro­gi­mas. Spro­gi­mas- tai trum­pa­lai­kis, spar­tus me­džia­gos de­gi­mo ar ski­li­mo pro­ce­sas, ku­rio me­tu iš­si­ski­ria la­bai daug įkai­tu­sių ir iš­si­ple­čian­čių du­jų ar ga­rų, ku­rie di­de­lio slė­gio smū­gio ban­ga vei­kia ap­lin­ką. De­gių­jų du­jų, ga­rų ir oro mi­ši­niai grei­tai sprogs­ta tik esant tam tik­roms kon­cen­tra­ci­joms. Ma­žiau­sia de­gių­jų du­jų ar ga­rų kon­cen­tra­ci­ja ore, kai mi­ši­nys dar ga­li už­si­lieps­no­ti ir sprog­ti, va­di­na­ma že­mu­ti­ne ri­bi­ne kon­cen­tra­ci­ja. De­gių­jų du­jų ir ga­rų kon­cen­tra­ci­ja, ku­rią vir­ši­jus spro­gi­mas ne­įvyks­ta, va­di­na­ma aukš­tu­ti­ne ri­bi­ne kon­cen­tra­ci­ja. Kuo di­des­nis ri­bi­nių kon­cen­tra­ci­jų dia­pa­zo­nas, tuo de­gio­ji me­džia­ga spro­ges­nė. Ri­bi­nės sprogs­ta­mu­mo kon­cen­tra­ci­jos iš­reiš­kia­mos pro­cen­tais tū­rio at­žvil­giu. Pvz., pro­pa­no- že­mu­ti­nė 2.10%, aukš­tu­ti­nė 9.50%. De­gių­jų mi­ši­nių ri­bi­niai sprogs­ta­mu­mo kon­cen­tra­ci­jų dy­džiai pri­klau­so nuo už­de­gi­mo im­pul­so ga­lios, iner­ti­nių du­jų ir ga­rų prie­mai­šos, t-ros ir slė­gio. Pa­di­dė­jus už­de­gi­mo um­pul­so ga­liai ir slė­giui ar­ba pa­ke­lus t-rą, sprogs­ta­mu­mo ri­bų dia­pa­zo­nas pa­si­da­ro la­bai pla­tus: su­ma­žė­ja že­mu­ti­nė ir pa­di­dė­ja aukš­tu­ti­nė spro­gi­mo kon­cen­tra­ci­ja. Su­ma­ži­nus de­gio­jo mi­ši­nio slė­gį ar­ba įlei­dus iner­ti­nių du­jų, sprogs­ta­mu­mo ri­bų dia­pa­zo­nas siau­rė­ja, ie esant tam tik­ram slė­giui mi­ši­nys ne­sprogs­ta. Spro­gio­se pa­tal­po­se ne­tu­ti bū­ti spro­gi­mo im­pul­sų. Rei­kia at­sar­giai elg­tis su at­vi­ra lieps­na, veng­ti smū­gių, elek­tros įren­gi­mai ne­tu­ri ki­birkš­čiuo­ti. Įren­gi­mai ir vamz­dy­nai tu­ri bū­ti ge­rai įže­min­ti. De­gan­čios du­jos mai­šo­mos su oru de­gi­mo pro­ce­se, ta­da jos de­ga ne­sprogs­ta­mos. Toks de­gi­mas vyks­ta as­falt­be­to­nio mai­šyk­lių du­jų de­gik­liuo­se. 4.2.Ga­my­bi­nių pro­ce­sų gais­ri­nė kla­si­fi­ka­ci­ja. Pa­gal ga­my­bi­nį po­bū­dį, nau­do­ja­mų ir san­dė­liuo­ja­mų me­džia­gų de­gi­mo bei spro­gu­mo sa­vy­bės vi­vi ga­my­bos pro­ce­sai skirs­to­mi į 5 ka­te­go­ri­jas-A, B, C, D, E. Pa­sta­tai ir pa­tal­pos, ku­riuo­se vyks­ta A ir B ka­te­go­ri­jos ga­my­bos pro­ce­sai- spro­gūs ir pa­vo­jin­gi gais­ro at­žvil­giu, C- pa­vo­jin­gi gais­rui. A ka­te­go­ri­ja- de­gio­sios du­jos ir leng­vai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai, ku­rių ga­rų pliūps­nio t-ra yra iki 280C, jei­gu nau­do­ja­ma jų tiek, kad už­si­de­gus sprogs­tan­čiam ga­rų ar du­jų ir oro mi­ši­niui, pa­tal­po­je su­si­da­ro di­des­nis kaip 5kPa spro­gi­mo mo­men­ti­nis slė­gis (ben­zi­no ap­do­ro­ji­mo ce­chai); B ka­te­go­ri­ja: de­gios dul­kės ar­ba pluoš­tas, leng­vai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai, ku­rių ga­rų pliūps­nio t-ra yra aukš­tes­nė kaip 280C, o taip pat de­gie­ji skys­čiai, įkai­tin­ti iki pliūps­nio ir aukš­tes­nės t-ros, de­gie­ji skys­čiai, ku­rie ava­ri­jos at­vė­ju ga­li su­da­ry­ti spro­gius ae­ro­zo­lius (skys­to kū­ro san­dė­liai); C ka­te­go­ri­ja: de­gie­ji ir sun­kiai de­gūs skys­čiai, de­gio­sios ir sun­kiai de­gios kie­to­sios me­džia­gos, ku­rios są­vei­kiau­da­mos su van­de­niu, oro de­guo­ni­mi ar­ba vie­na su ki­ta ga­li tik­tai deg­ti (sta­lių ce­chai); D ka­te­go­ri­ja: karš­tos, įkai­tin­tos ir iš­ly­dy­tos ne­de­gio­sios me­džia­gos, nes jas ap­do­ro­jant spin­du­liuo­ja ši­lu­ma, su­si­da­ro ki­birkš­tys ir lieps­na; kie­tos, skys­tos ir du­ji­nės me­džia­gos, ku­rios de­gi­na­mos ir uti­li­zuo­ja­mos kaip ku­ras (su­vi­ri­ni­mo pa­tal­pos); E ka­te­go­ri­ja: ne­de­gio­sios me­džia­gos, ap­do­ro­ja­mos šal­tai (me­cha­ni­niai ce­chai). Re­mian­tis šia kla­si­fi­ka­ci­ja nu­sta­to­mi ben­drie­ji gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mai kiek­vie­nai ga­my­bos pro­ce­so ka­te­go­ri­jai. Pa­tal­pų ka­te­go­ri­ja nu­sta­to­ma ben­dra vi­sai pa­sta­to da­liai, ku­ri yra at­skir­ta gais­ra­sie­nė­mis, per­tva­ro­mis ir per­dan­go­mis. Tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so ir pa­tal­pos ka­te­go­ri­ja nu­sta­to­ma va­do­vau­jan­tis tech­no­lo­gi­nio pro­jek­ta­vi­mo nor­mo­mis. 4.3.Sta­ty­bi­nių me­džia­gų ir kon­struk­ci­jų de­gu­mas. Sta­ty­bi­nės me­džia­gos ir kon­struk­ci­jos skir­tin­gai re­a­guo­ja į lieps­nos vei­ki­mą: vie­nos grei­tai su­de­ga, ki­tos il­gam iš­lai­ko lai­ko­mą­ją ga­lią. Dėl to vi­sos sta­ty­bi­nės ir kon­struk­ci­jos, at­si­žvel­giant į jų de­gu­mą, skirs­to­mos į tris gru­pes: a.) ne­de­gios me­džia­gos ir kon­struk­ci­jos aukš­to­je t-ro­je ar­ba ug­ny­je nor­ma­lio­mis at­mo­sfe­ros ir oro są­ly­go­mis ne­už­si­lieps­no­ja, ne­de­ga, ne­ru­se­na ir ne­an­glė­ja. Tai vi­sos gam­ti­nės ir dirb­ti­nės ne­or­ga­ni­nės me­džia­gos: ak­me­nys, ply­tos, me­ta­lai; b.) sun­kiai de­gios me­džia­gos ir kon­struk­ci­jos aukš­to­je t-ro­je ar­ba ug­ny­je už­si­lieps­no­ja, ru­se­na ar­ba an­glė­ja ir de­ga ar­ba ru­se­na vei­kainr ug­nies šal­ti­niui, o pa­ša­li­nus ug­nies šal­ti­nį de­gi­mas ir ru­se­ni­mas bai­gia­si. Šių me­džia­gų ir kon­struk­ci­jų su­dė­ty­je yra ne­de­gių ir de­gių­jų me­džia­gų (as­falt­be­to­nis); c.) de­gio­sios me­džia­gos ir kon­struk­ci­jos ug­ny­je de­ga ir ru­se­na net ir ta­da, kai pa­ša­li­na­mas ug­nies šal­ti­nis. Tai vi­sos or­ga­ni­nės me­džia­gos: me­die­na, ru­be­roi­das, to­lis ir t.t. 4.4.Sta­ty­bi­nių kon­struk­ci­jų at­spa­ru­mas ug­niai, jų at­spa­ru­mo ug­niai pa­di­di­ni­mas. Pa­sta­tų at­spa­ru­mo ug­niai laips­nis. Pa­sta­tų ir sta­ti­nių gais­ri­nį sau­gu­mą le­mia jų at­spa­ru­mas ug­niai, ku­ris pri­klau­so nuo pa­grin­di­nių kon­struk­ci­nių ele­men­tų de­gu­no ir at­spa­ru­mo ug­niai. Sta­ty­bi­nių kon­struk­ci­jų at­spa­ru­mas ug­niai yra jų su­ge­bė­ji­mas gais­ro me­tu ne­pra­ras­ti ug­nies ati­tva­ri­nių bei lai­ko­mo­sios ga­lios sa­vy­bių. Ug­nies ati­tva­ri­nių sa­vy­bių pra­ra­di­mas- tai kon­struk­ci­jos įkai­ti­ni­mas iki to­kios t-ros, ku­rią vir­ši­jus ga­li už­si­lieps­no­ti daik­tai, esan­tys gre­ti­mo­se pa­tal­po­se, ar­ba at­si­ras­ti ply­šiai, pro ku­riuos ga­li pra­si­skverb­ti de­gi­mo pro­duk­tai. Lai­ko­mo­sios ga­lios pra­ra­di­mas- tai stat­bi­nių kon­struk­ci­jų griu­vi­mas. Lai­ko­mo­sios ga­lios pra­ra­di­mas, ypač su­dė­tin­gų sta­ti­nių,- tai de­for­ma­ci­jų at­si­ra­di­mas kon­struk­ci­jo­se, ku­rių dy­dis ne­lei­džia to­liau eks­pla­tuo­ti sta­ti­nio. Sta­ty­bi­nių kon­struk­ci­jų at­spa­ru­mas ug­niai api­bū­di­na­mas at­spa­ru­mo ug­niai ri­ba. Tai lai­kas, ku­riam pra­ėjus kon­struk­ci­ja pra­ran­da ati­tva­ri­nę ar­ba lai­ko­mą­ją ga­lią ir am­tuo­ja­ma va­lan­do­mis nuo gais­ro ar­ba kon­struk­ci­jos ban­dy­mo at­spa­ru­mo ug­niai pra­džios, iki kon­struk­ci­jo­je at­si­ras vie­nas iš šių po­žy­mių: ply­šiai ar­ba sky­lės, pro ku­rias ga­li pra­si­skverb­ti de­gi­mo pro­duk­tai ar­ba lieps­na; kon­struk­ci­ja su­iro ar­ba de­for­ma­vo­si; gais­ro vei­kai­mos kon­struk­ci­jos ki­tos pu­sės t-ra vi­du­ti­niš­kai pa­ki­lo dau­giau kaip 1400C. Pa­grin­di­nys veiks­nys, gais­ro me­tu ar­dan­tis kon­struk­ci­jas, yra aukš­ta t-ra. T-ra, ku­rio­je kon­struk­ci­ja pa­sie­kia at­spa­ru­mo ug­niai ri­bą, va­di­na­me kri­ti­ne t-ra tkr. Vi­si pa­sta­tai ir sta­ti­niai skirs­to­mi pa­gal at­spa­ru­mo ug­niai laips­nius į 8 gru­pes. Pa­sta­tų ir sta­ti­nių at­spa­ru­mo ug­niai laips­nį nu­sa­ko šių kon­struk­ci­jų me­džia­gų de­gu­mo gru­pė ir jų da­lių at­spa­ru­mo ug­niai ri­ba. Sa­ty­bi­nių me­džia­gų ir kon­struk­ci­jų at­spa­ru­mas ug­niai di­di­na­mas įvai­riais bū­dais: de­gios me­džia­gos pri­so­ti­na­mos ne­de­gių­jų me­džia­gų ar­ba pa­den­gia­mos ne­de­gio­mis me­džia­go­mis. 4.5. Žmo­nių eva­ku­a­ci­ja iš pa­sta­tų. Žmo­nių srau­tai. Pri­vers­ti­nės eva­ku­a­ci­jos pa­grin­di­nis ypa­tu­mas tas, kad ki­lus gais­rui jau pra­di­nė­je jo sta­di­jo­je žmo­gui gre­sia pa­vo­jus. De­gan­čios medž. ir konsrt. Iš­ski­ria ši­lu­mą ir nuo­din­gas medž., ku­rios pa­vo­jin­gos svei­ka­tai. Dėl to eva­ku­a­ci­jos pro­ce­sas tu­ri bū­ti sau­gus ir baig­tis per nor­mi­nį lai­ką. Dėl gre­sian­čio pa­vo­jaus žmo­nių ju­dė­ji­mas pra­si­de­da vie­nu me­tu ir ta pa­čia kryp­ti­mi- iš­ėji­mo link. Pra­ėji­muo­se tuoj pat su­si­da­ro tam tik­ro tan­kio žmo­nių srau­tai. Di­dė­jant srau­to tan­kiui, žmo­nių ju­dė­ji­mo grei­tis ma­žė­ja. Eva­ku­a­ci­jos pro­ce­sas iš pa­sta­tų api­bū­di­na­mas pa­ra­met­rais: tan­kiu D, žmo­nių srau­to ju­dė­ji­mo grei­čiu v, eva­ku­a­ci­nių ke­lių (iš­ėji­mų) lai­du­mu Q ir ju­dė­ji­mo in­ten­sy­vu­mu q. Eva­ku­a­ci­nių ke­lių il­gis l ir plo­tis b. D=N/A, čia N- žmo­nės, A=b·l- eva­ku­a­ci­nio ke­lio ruo­žo plo­tas, m2. Jei­gu f- žmo­gaus ho­ri­zon­ta­lio­sios pro­jek­ci­jos plo­tas, tai D=N·f/A. Jei rei­kia tan­kį įver­tin­ti žm/m2, ap­skai­čiuo­tą tan­kį D da­li­ja­me iš f. Kai D>0.15 m2/m2, žmo­nės ju­da kar­tu, lyg vien­ti­sa ma­sė. Pro­jek­tuo­jant ap­si­ri­buo­jam 500m2), re­ko­men­duo­ja­ma įreng­ti elek­tri­nes gais­ro sig­na­li­za­ci­jos sis­te­mas. Au­to­ma­ti­nės gais­ro sig­na­li­za­ci­jos yra 3 ti­pų: ši­lu­mos, dū­mų, ul­tra­gar­so ir kom­bi­nuo­to­sios. Be to, au­to­ma­ti­niai gais­ro sig­na­li­za­to­riai skirs­to­mi į mak­si­ma­lius, di­fe­ren­ci­nius ir mak­si­ma­lius di­fe­ren­ci­nius. Dū­mų sig­na­li­za­to­riai re­a­guo­ja į dū­mus dviem pa­grin­di­niais prin­ci­pais: fo­to­elek­tri­niu ir ra­dio­izo­to­pi­niu. Fo­to­elek­tri­nis dū­mų sig­na­li­za­to­rius at­spin­džio švie­są nuo du­mų da­le­lių re­gist­ruo­ja fo­to­ele­men­tu. Ra­dio­izo­to­pi­nia­me dū­mų sig­na­li­za­to­riu­je yra jo­ni­za­ci­jos ka­me­ra su α da­le­lių šal­ti­niais. Švie­sos ŃČ- 1 ti­po gais­ro sig­na­li­za­to­riai vei­kia lieps­nos ul­tra­vio­le­ti­nio spin­du­lia­vi­mo prin­ci­pu. Ten pri­tai­ki­tas- fo­to­nų skai­tik­lis. Pas­ku­ti­nio me­tu pra­dė­ti nau­do­ti ul­tra­gar­so sig­na­li­za­to­riai. Jie at­lie­ka ap­sau­gos ir gais­ri­nes funk­ci­jas. Bet ku­rios au­to­ma­ti­nės elek­tri­nės gais­ro sig­na­li­za­ci­jos sis­te­mos pa­grin­di­niai ele­men­tai yra: sig­na­li­za­to­riai- da­vik­liai, sig­na­lų pri­ima­mo­ji sto­tis ir lai­dai, jun­gian­tys sig­na­li­za­to­rius su pi­ir­ma­mą­ja sto­ti­mi. Sta­tyb­vie­tė­je bū­ti­na įreng­ti gar­so sig­na­li­za­ci­ją pa­vo­jui skelb­ti. Prie įren­gi­nio rei­kia pa­ka­bin­ti už­ra­šą “Gais­ri­nis sig­na­las”.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!