Danijos aprašymas

Valstybinė kalba: Danų
Geografinė padėtis
Danija yra Europos Šiaurės vakaruose, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir salose: Danijos salyne (~500 salų, iš kurių gyvenama 86-iose; didžiausios jų: Zelandija (7,000 km2) ir Fiūnas (3,000 km2)), Š.Fryzų salose, Bornholme. Danija – jūrų valstybė. Vienintele sausumos siena Danija ribojasi su Vokietija šalies pietuose (sienos ilgis 68 km). Pakrantės ilgis 7314 km. Kategato ir Eresūno sąsiauriai skiria nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala - Grenlandija, 7 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių. O taip pat Farerų salos. Abi šios šalys turi autonomines teises.
RELJEFAS. Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje - kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio).
KLIMATAS. Vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 - 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą. Žiemą būna labai mažai sniego ir jis greit ištirpsta.
VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) - Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų, kurių didžiausias – Aresė (37 km2).
DIRVOŽEMIAI. Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose - miškų rusvieji, žemose pakrantėse - pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.
AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km2) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.
Istorinė praeitis
Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Senieji gyventojai vertėsi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!