D. Melanogaster elgsenos genetika

Elgsenos genetika, tai mokslo šaka, tyrinėjanti ryšius tarp gyvo organizmo elgsenos ir jo genotipo. Kitaip tariant, ši šaka tyrinėja skirtumus tarp individų, bandant išsiaiškinti ar jie yra atsiradę dėl genetinių, ar dėl juos veikiančių aplinkos veiksnių. Mokslininkų siekis suprasti ryšį tarp genų ir individo elgsenos paskatino atsirasti daugybę mokslinių tyrimų, kurie teikė daug informacijos. Pirmieji, aprašę genų mutacijas, kurios paveikia gyvūnų elgseną, buvo Ron Konopka ir Seymour Benzer. 1961 metais išleistame leidinyje angl. „Clock mutants of Drosophila melanogaster“, kaip tyrimų objektą autoriai pasirinko vaisinę muselę, lot. pav. Drosophila melanogaster.
Dėl savo gebėjimo sparčiai daugintis bei greito subrendimo, šios muselės buvo tinkamas objektas genetiniams tyrinėjimams. Vėliau, atsirado daugybė Drosophilos melanogaster genų tyrimų, tokių kaip genų įtaka maitinimosi tipui, paros ritmui, piršimuisi ir t.t.
Daugiausiai duomenų apie biologinio laikrodžio molekulinį veikimą gauta iš tyrimų naudojant D. melanogaster museles. Vaisinės muselės turi du pagrindinius biologinio laikrodžio etapus. Tai yra: išsiritimas iš lėliukės ir aktyvumo – ramybės ciklas. Kai kurie genai lemiantys biologinio laikrodžio funkcijas turi įtakos abiems šiems etapams, o kiti tik vienam iš jų.
Periodo genas (angl. „period gene“), žymimas per, atrastas Ron Konopka ir Seymour Benzer 1971 metais. Tai buvo pirmasis atrastas biologinio laikrodžio genas. Jame galimos trys mutacijos, kurios sukelia ritmo periodo pailgėjimą (angl. „lengthening“) perl, sutrumpėjimą (angl. „shortening“) pers, aritmiškumą (angl. „arrythmicity“) per0. Ištyrus, kad šio geno mutacijos gali pakeisti elgseną, susijusią su paros ritmu, paskatino tolimesnį molekulinį biologinio laikrodžio tyrinėjimą. Buvo nustatyta, kad mutacijos antrame su biologiniu laikrodžiu susijusiame gene „timeless“ (liet. „nepriklausantis nuo laiko, amžinas“), žymimas tim, yra susiję su stiprios elgsenos fenotipu ir turi įtakos geno per ekspresijai.
Vaisinių muselių seksualinė elgsena yra pakankamai sudėtinga. Kaip pavyzdys, D. Melanogaster piršimosi ritualas susideda iš tam tikrų stadijų. Pirmoji – patinėlis, susiradęs jam tinkamą patelę apeina jai iš šono ir atlikdamas specifinius judėsius, primenančius šokį ar trepsenimą, tuo pat metu vis liečia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!