Česlovas Milošas. Skaidrės

Česlovas Milošas

Biografija

Česlovas Milošas – žymus rašytojas, eseistas, prozininkas, intelektualas, Nobelio premijos laureatas.

• Gimė savo senelių dvare prie Nevėžio, netoli Kėdainių.
• Žmonėms, paveldėjusiems istorinę Lietuvos bajorų tapatybę, kurioje lenkų kultūros ir lietuviškojo patriotizmo sluoksniai klojosi vienas ant kito, XX a. pradžioje teko rinktis: arba – arba.
• Milošui teko pereiti daugybę XX a. vidurio išbandymų, ideologinių pinklių, emigracijos sunkumų, patirti nepritapimą ir vienišumą, kol jo paties sąmonėje išryškėjo paveldėtas tapatybės branduolys: „Aš pats save laikau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogumi; mielai apibūdinčiau save taip, kaip mano profesorius Sukiennickis, kuris sakosi esąs lenkiškai kalbantis lietuvis.“
• Milošo tėvas Aleksandras buvo inžinierius, dirbo tolimose Rusijos imperijos gubernijose, todėl dvimetis Česlovas su motina turėjo išvažiuoti paskui tėvą į tolimus Rusijos rytus.

Biografija

Česlovas Milošas – žymus rašytojas, eseistas, prozininkas, intelektualas, Nobelio premijos laureatas.

• 1921-1937 m. Milošas gyveno Vilniuje, ten baigė Žygimanto Augusto gimnaziją, studijavo teisę Stepono Batoro universitete.
• Česlovas Milošas jautė meilę Vilniui, bet kartu ir pyktį dėl jo, eilinio Lenkijos miesto, provincialumo. Laiške Tomui Venclovai Milošas rašė: „Vilniaus provincialumas. Labai jis mane slėgė ir ilgėjausi ištrūkti į pasaulį.“
• Vokiečių okupacijos metais gyveno Varšuvoje, kur buvo įsitraukęs į pogrindinę antinacistinę veiklą. Milošas buvo viena iš įtakingiausių „Solidarumo“ (judėjimas lėmęs esminius demokratinius pokyčius komunistinėse Europos šalyse) judėjimo asmenybių.

„Campo di Fiori“

Šiame eilėraštyje prabylama apie visuomenės abejingumą holokaustui kaip apie sąžinės pralaimėjimą. Kalbama apie nerūpestingą linksminimąsi karuselėje, pastatytoje prie pat Varšuvos geto sienos, už kurios 1943 m. pavasarį vyko didvyriškas žydų sukilimas, žiauriai numalšintas nacių – visas getas buvo sudegintas.

„Juodus vainiklapius gaudė / Žmonės prie geto sienų. / Plaikstė rūbus mergaitėms / Tas vėjas iš degančių gatvių, / Linksmos minios klegėjo / Šventišką Varšuvos dieną.“

Nors ir eilėraštis tiesiogiai reagavo į holokaustą, tačiau atskleidė ir iš to iškilusias problemas, kurios yra aktualios iki šiol – kolektyvinės kaltės ir atsakomybės trūkumą.

Šis Varšuvos žydų geto gaisro ir žmonių abejingumo vaizdas yra sulyginamas su italų vienuolio, filosofo Giordano Bruno sudeginimu XVI amžiuje Romoje. Taip tarsi parodoma, jog istorija kartojasi, o žmonių ydos per šimtmečius išlieka tos pačios.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!