Centrinė, keliamoji jėgos ir kosminių skrydžių pradmenys

Centrinė jėga tai yra tokia jėga, kurios dydis priklauso tik nuo skaliarinio atstumo iki veikiančiosios jėgos centro. Kadangi jėga priklauso tik nuo atstumo iki centro, jėgų laukas yra sferiškai simetrinis.
1. Sistemai galioja judesio kiekio momento tvermės dėsnis.
2. Sistemos energijai galioja energijos tvermės dėsnis.
3. Kadangi centrinės jėgos kryptis visada sutampa su kūno padėties vektoriaus kryptimi, centrinių jėgų sukeliamas jėgos momentas visada lygus nuliui, ir judėjimas vyksta plokštumoje, statmenoje judesio kiekio momentui.
Centrinė jėga lygi kūno masės ir linijinio greičio kvadrato sandaugai, padalytai iš trajektorijos spindulio:
Iš formulės matyti, kad centrinė jėga priklauso nuo kūno masės, greičio bei apskritimo, kuriuo juda kūnas, spindulio.
Kuo mažesnis apskritimo spindulys, esant tam pačiam greičiui, tuo didesnė centrinė jėga. Pavyzdžiui, kuo staigesnis kelio posūkis, tuo didesnė jėga turi veikti transporto priemonę posūkio centro kryptimi. Centrinės jėgos priklausomybė nuo kūno greičio ya kvadratinė: greičiui padidėjus dvigubai, centrinė jėga padidėja 4 kartus, greičiui šoktelėjus 3 kartus, centrinė jėga padidėja 9 kartus. Žodis „centrinė“ rodo ne tos jėgos prigimtį, o tik veikimo rezultatą. Centrinė gali būti bet kuri gamtoje pasireiškianti jėga : trinties, tamprumo, traukos, elektrinė, magnetinė.
Kūnui sukantis, reiškiasi dar viena jėga – išcentrinė jėga. Išcentrinė jėga yra atsakas į centrinės jėgos poveikį. Horizantalioje plokštumoje sukamą pasvarą veikia centrinė jėga, o pasvaras veikia virvutę išcentrinė jėga (1pav.).
1 pav.
Centrinė ir išcentrinė jėga visuomet atsiranda kartu. Išcentrinė jėga taikoma skalbimo mašinoje, džiovinant skalbinius.
2. Keliamoji jėga
Skysčiai ir dujos, veikiami įvairių jėgų, gali būti pusiausviri arba judėti. Kai skystis teka vamzdžiu nenutrūkstama srove, bet kuriuo jo skerspjūviu kiekvienu laiko momentu pereina vienodas skysčio kiekis. Toks skysčio judejimas vadinamas nuostoviuoju, arba stacionariniu. Taip teka vanduo vandentekio vamzdžiais ar upėm, kraujas kraujagyslėmis. Kai tėkmė stacionari, skysčio dalelių judėjimo greitis yra atvirkščiai proporcingas vamzdžio skerspjūvio plotui :
Danielius Bernulis suformulavo pagrindinį skysčių tekėjimo dėsnį: tekančio skysčio slėgis didesnis tuose vamzdžio pjūviuose, kuriuose jo greitis mažesnis ir, atvirkščiai, mažesnis tuose pjūviuose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!