Č. Darvino gamtinės atrankos teorija

Č. Darvinas, apibendrinęs savo stebėjimų ir tyrimų rezultatus, pirmasis paskelbė gamtinės atrankos teoriją.
• per ilgą laikotarpį dėl gamtinės atrankos keičiasi rūšys, išnyksta neprisitaikiusios arba susidaro naujos, kurių požymiai padėjo prisitaikyti prie konkrečių sąlygų.
Gamtinė atranka – procesas, kurio metu išlieka organizmai, turintys konkrečiomis sąlygomis naudingų paveldimųjų pokyčių ir galintys juos perduoti palikuonims.
• biotiniai veiksniai – veiksniai, kuriais individą veikia kiti organizmai. Tai vidurūšinė kova dėl būvio (kai tos pačios rūšies individai kovoja dėl teritorijos, maisto išteklių, partnerių) ir tarprūšinė kova dėl būvio (ypač atkakli, kai skirtingoms rūšims reikia panašių sąlygų). Pavyzdžiui, organizmai, priklausantys tam pačiam mitybos lygmeniui: žolėdžiai varžosi su žolėdžiais, augalai su kitais augalais. Dažnai konkurencija būna tokia stipri, kad viena rūšis išnyksta. Pavyzdžiui, kai kuriose Galapagų salose visiškai išnyko milžiniški vėžliai, nes žmonių atvežtos ožkos nuėdė visus augalus, kuriais vėžliai maitinosi. Tarprūšiniuose santykiuose vienos rūšys visiškai panaudoja kitas, pavyzdžiui, plėšrūnas nužudo kitą organizmą maistui, kiti organizmai, pavyzdžiui, parazitai, panaudoja auką savo reikmėms. Kai kurios skirtingos rūšys siekdamos išgyventi prisitaikė bendradarbiauti, pavyzdžiui, žiediniai augalai su vabzdžiais, paukščiais ar žinduoliais.
Gamtinės atrankos efektyvumas priklauso nuo populiacijos individų požymių įvairovės gausos ir nuo individų skaičiaus populiacijoje.
Kovoje dėl būvio pirmiausia žūna seni, ligoti, turintys nenaudingų požymių, atsiradusių dėl paveldimojo kintamumo, o išlieka stipriausi, kurių pakitimai sustiprina jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų. Vienos populiacijos individai kovoje dėl būvio kinta įvairiomis kryptimis ir jų paveldimi pakitimai tomis pačiomis aplinkos sąlygomis gali būti labai įvairūs. Kuo pakitimų įvairovė didesnė, tuo efektyvesnė gamtinė atranka. Ji vyksta ir šiandien, pavyzdžiui, aptinkama vabzdžių, erkių populiacijų, atsparių insekticidams, nuo kurių anksčiau jie žūdavo. Dėl įvairių prisitaikymo būdų nuodai individus veikia skirtingai, kai kuriuos jie veikia mažiau, todėl gyvūnai išlieka. Išgyvenusiems individams kryžminantis, šios mutacijos plinta populiacijoje, o gamtinė atranka jas išsaugo ir susidaro nauja populiacija, atspari konkrečioms nuodingoms medžiagoms.
Lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmė evoliucijai bei selekcijai
Lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmė evoliucijai
Lytinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!