Buvimas moterimi

Tradiciškai mąstantys mano, kad moterų paskirtis - reikštis privačioje namų ir šeimos gyvenimo, o vyrų- viešojoje gyvenimo sferoje. Moteris ugdoma orientuojantis į namus, vyras - į tarnybą ar darbą. Taip formuojami vyro ir moters tapatumo skirtumai. Šiuolaikiniame gyvenime mote­rims susidarė sąlygos ir/ar pasidarė būtina dalyvauti viešojoje sferoje, todėl abi - privačiojo ir viešojo - gyvenimo sferos dažniausiai susipina.
Viešajame gyvenime dalyvaujančiai moteriai būdingas lankstumas, nes jai tenka mažų mažiausiai dvi funkcijos, t. y. dukters-žmonos-motinos, ir darbuotojos, vadovės-pavaldinės.
Tradicinėse Vidurio ir Rytų Europos šalių visuomenėse neteigiama, jog moteris yra antrarūšė pilietė, nes socializmo laikotarpiu moterų ir vyrų lygiateisiškumas bu­vo oficiali valstybinė ideologija. Tačiau praktiškai lygios moters ir vyro galimybės dažnai būdavo ribojamos, tariamai dėl tradicinės kultūros, t. y. prigimtinių moters ir vyro teisių bei pareigų skirtumo. Moters galimybės ir ypač jos profesiniai laimėjimai dažnai buvo ir lieka vertinami per jos santykį su vyru, kas jis bebūtų - sutuoktinis, tėvas, brolis.
Bandymai išsaugoti patriarchalinę visuomenę pagrįsti tradiciniu moters įvaizdžio saugojimu, skiriant moteriai šeimos ir kartu visuomenės saugotojos bei gelbėtojos vaid­menį. Moterys, kaip visuomeninių elgesio taisyklių saugotojos, dažnai verčia viena kitą imtis tradicinio moters vaidmens. Jų nepakantumas toms, kurios sulaužo tai­sykles, dažniausiai grindžiamas baime, kad vyrai, stebintys netradicinio elgesio nau­jojo tipo moteris,, pripažins, jog jos patrauklesnės. Tai nenaudinga tradicinio tipo moteriai.
Moterys, bijodamos viešosios nuomonės, labai retai išdrįsta save tapatinti su femi­nistėmis. Negatyvus požiūris į feministes liudija moterų „dvigubos moralės" gaju­mą. Dažnai jos priešinasi feminizmui tik simboliškai, sąmoningai ar nesąmoningai, tarsi norėdamos sulaukti iš vyrų ir vyresniojo amžiaus moterų pritarimo.
Beje, vyrai puikiai jaučiasi kaip ekspertai, rodydami savo labai įvairius interesus. Jie tvirtai reiškia savo nuomonę dėl reiškinių, apie kuriuos moterys paprastai kalba mažiau pasitikėdamos savimi.
Mergina, kuri Lietuviškoje sąmonėje atrodė „pusėtinai prašmatni", dažnai pasijunta „per jauna, per pilka, per kvaila": apsivilkusi iš uniformos persiūta suknele, gražiausiu savo rūbu. Vyro ir moters ryšys - pirmiausia sielų bendrystė. Ši samprata,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!