Būtinybė rinktis – amžina žmogiškosios būties problema

„Didelius ar mažus pasirinkimus tenka daryti kiekvieną minutę. Tokia gyvenimo ironija – mes keliaujame tik į vieną pusę. Negalime sugrįžti, negalime lyginti, bandydami vieną kelią po kito“,- taip teigia kinų amerikiečių filosofas Deng Ming-Dao. Ir iš tiesų, gyvenimas susideda iš žmogaus pasirinkimų, iš kurių kiekvienas daro įtaką žmogaus ateičiai. Žmogus neretai patenka į situaciją, kuomet rinktis yra būtina, tačiau iškilusi dilema priverčia bet kuriuo pasirinkimo atveju ką nors paaukoti ir ne visiems gali pavykti tinkamai susidėlioti prioritetus.
Žmogui gali iškilti pasirinkimo problema tarp pareigos ir asmeninės laimės. Kiekvienas asmuo trokšta būti laimingas, tačiau kai kurie suvokia savo pareigą kaip aukščiausią gyvenimo vertybę, dėl kurios verta paaukoti savo asmenines ambicijas. Kaip pavyzdį galima paminėti Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“ veikėją Martyną Mažvydą. Martynas Mažvydas - pirmosios lietuviškos knygos autorius, kuris, gyvendamas Lietuvoje, skleidė protestantizmo idėjas. Lietuvoje jo gyvenimas vienuolių dėka apkarto ir Martynas Mažvydas gavo Prūsijos kunigaikščio kvietimą gyventi Prūsijoje. Kvietimą Mažvydas priima, nes tiki, jog Prūsijoje galės užsiimti savo pareiga saugoti lietuvybę ir lietuvišką žodį nuo vokiečių įtakos. Jis išleidžia lietuvišką giesmyną, stengiasi, kad pamaldų metu būtų išsaugota lietuviška kalba ir, atrodytų, Mažvydas gyvena pilnavertį gyvenimą, tačiau jis nesijaučia laimingas. Pareiga Mažvydui yra aukščiausia vertybė, tačiau mintis, jog jį nuo Lietuvos skiria tik Nemunas, o nuvykti į Lietuvą jis neturi galimybės, Mažvydą neramina ir kankina. Įvykiai poemoje pasiekia viršūnę, kai iš Nemuno yra ištraukiamas vaikinas iš Lietuvos - Kasparas. Paaiškėja, jog šis vaikinas yra Mažvydo ir Marijos, mylimos moters, kurią Mažvydas paliko Lietuvoje, sūnus. Vėliau Kasparas yra apkaltinamas žmogžudyste ir sulaikomas, o Mažvydas išgyvena didžia kančią - tik prieš kelias dienas sužinojo, kad turi sūnų ir vėl jo netenka. Jo vidiniai monologai yra persmelkti skausmo dėl sūnaus ir Lietuvos netekties, Mažvydas prisipažįsta, jog jo gyvenimas bespalvis, jis nejaučia laimės. Ši asmenybė yra puikus altruizmo pavyzdys – Mažvydas tiki, jog pats neturėdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!