Blogis – akistata su savimi. Vilijamas Goldingas .„Musių valdovas“. Kaip užgimsta žiaurumas?

Žiaurumas-tai jausmas, žmogaus psichologinė būsena, negatyvus, kitą skaudinantis elgesys, kurio pasekmės dažnai nepatenkina daugumos.
Kaip užgimsta daugumos žiaurumas atskleidžia W. Goldingo romanas „Musių valdovas“. Iš pradžių naujieji salos gyventojai, besidžiaugdami įgyta laisve bei salos grožio pakerėti, aikčioja iš susižavėjimo. Juos jungia draugystė, bendri troškimai. Jie išsirenka vadą, nusistato gyvenimo taisykles, tačiau netrukus, po pirmųjų nesėkmių – būstų statybos, laužo kūrenimo, įsižiebia tarpusavio nesutarimai. Nesijausdami saugiai vaikai pradeda bijoti paslaptingo žvėries, kuris visus baugina naktį ir neleidžia miegoti. Dalis jaunuolių atsiskiria ir tampa medžiokliais – pasismailinę medines ietis jie pradeda ne tik medžioti šernus, bet ir tykoti žvėries, kurį žada negailestingai nudobti. Pirmas pralietas kraujo lašas tarytum riba tarp žmogiškumo ir jo išnykimo. Neilgai trukus sumušamas Kriuksis, Ralfas praranda savo valdžią. Visi nuseka paskui didžiausias pagundas – skanesnį maistą, didesnes linksmybes – žadantį lyderį. Neprisijungia tik tie, kurie „turi kiek proto“ ir supranta, jog tik blaivus mąstymas gali jiems padėti nenužmogėti. Tokiu būdu saloje žiaurumas ir jėga pradeda užvaldyti vaikų protus, o problemos sprendžiamos į visa tai žvelgiant ne per išlikimo ir racionalaus mąstymo prizmę, bet per vis labiau įsivyraujantį jėgos kultą – stipresni nustato taisykles, kurioms silpnesnieji net negali prieštarauti.
Kaip užgimsta žiaurumas atskiro žmogaus dvasioje parodo Džeko paveikslas. Tapęs medžiokliu berniukas atskleidžia protėvių instinktus, laukinišką pirmykštę prigimtį. Jo suburta vaikų medžiotojų grupelė teisina jo grobuoniškumą užpulti silpnesnįjį ir jį žudyti kaip galimybę visiems gauti maisto. Džekui tai galimybė tapti trokštamu lyderiu, nors demokratišku būdu buvo išrinktas Ralfas. Šitas troškimas ir noras įsitvirtinti pamažu Džeko charakteryje augina žiaurumą. Taip jis praranda žmogiškumą, tampa nutrūktgalviškai ir nesvariai mąstančia būtybe – laukiniu, kuris net nesudvejodamas pakelia ginklą prieš motinystės palaimos pilną šernę, taip paniekindamas pačią motinystę, švenčiausią prigimtinę gyvųjų pasaulio vertybę. Džekas pradeda maištauti ir prieš demokratiškai išrinktą vadą Ralfą, neklauso jo nurodymų, atsiskiria nuo jo, užverbuodamas vis daugiau laikinų salos gyventojų. Toliau rutuliojantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!