Biologinė tarša. Pilietinės gynybos samprata

Biologinis aplinkos užteršimas galimas tada, kai biologinių veiksnių (mikroorganizmų, augalų, vabzdžių, gyvūnų) tam tikroje vietoje susikaupia daugiau negu įprasta ir tokiu būdu pažeidžiama šimtmečiais nusistovėjusi pusiausvyra. Taip atsitikti gali staiga pasikeitus klimatui, įvykus netikėtoms, gaivališkoms nelaimėms — tuomet gali prasidėti užkrečiamų ligų epidemijos. Biologinis aplinkos užteršimas galimas ir tada, kai neatsakingas ar nepatyręs žmogus padaro avariją arba kai jis sąmoningai kenkia kitiems žmonėms ir aplinkai (biologinio ginklo panaudojimas karo metu, terorizmas, diversijos ir pan.).
Norint rasti ar sukurti veiksmingą gynybos būdą, ypač tinkamą mažiems kraštams, reikia nuodugniau ištirti visuomenės jėgos šaltinius. Tokie šaltiniai yra žmonių meilė savo tėvynei, jos nepriklausomybei ir laisvei. Jie remiasi ir žmonių gebėjimu panaudoti psichologinę, socialinę, ekonominę ir politinę visuomenės galią priešintis visokiems prispaudėjams ir juos ignoruojant.
Mano tikslas šiame referate — aprašyti biologinę taršą, jos šaltinius, sukeltas pasekmes. Taip pat aprašyti pilietinės gynybos sampratą, jos būdus, esmę.
4. Aprašyti nesmurtinių gynybos būdų strategijas.
Biologinį gamtos užteršimą galima skirstyti taip:
1) užteršimas, panaudojus biologinį ginklą (karo atveju). Tai būtų tyčia sukeltas specialių mikroorganizmų poveikis žmonėms, gyvuliams, augalams;
2) užteršimas, naudojant biologines medžiagas specialiems tikslams (naftos teršalų naikinimas, kova su augalų ligomis bei kenkėjais ir pan.);
3) užteršimas, įvykus avarijoms, teroro aktams, diversijoms;
4) užteršimas, kilus užkrečiamųjų ligų epidemijoms ir pan.
Dažniausiai aplinką užteršia bei įvairias ligas sukelia mikroorganizmai: virusai, bakterijos, riketsijos, grybeliai pirmuonys. Taip pat yra ir makroorganimzų, kurie teršia aplinką ir platina įvairias ligas. Prie jų galima priskirti augalus, vabzdžius, gyvūnus. Makroorganizmai gali būti trijų rūšių:
• gamtiniai;
• dirbtiniai (fizikinių bei cheminiu būdu sukurti organizmai, turintys tam tikrų savybių);
• genoinžineriniai (sukurti genų inžinerijos metodais; pasižymintys specifinėmis savybėmis, naudojami, pvz., interferono, insulino gamybai ir pan.).
Mažiausiai pavojingi aplinkai ir žmogui — gamtiniai organizmai, nes žmonės, gyvūnai, augalai yra prie jų prisitaikę.
Daug pavojingesni yra dirbtiniai organizmai, gaunami kryptingos atrankos būdu (naudojant mutagenus ir kitas priemones).
Patys pavojingiausi žmogui ir aplinkai — genoinžineriniais metodais sukurti organizmai, neturintys panašių į save...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!