Bio ir Savaro dėsnio taikymas matuojant Žemės magnetinio lauko horizontaliąją komponentę

Laboratorinis darbas Nr. 8 Bio ir Savaro dėsnio taikymas matuojant Žemės magnetinio lauko horizontaliąją komponentę Darbo užduotis. Ištirti apskritos srovės kuriamą magnetinį lauką ir išmatuoti žemės magnetinio lauko horizontaliąją komponentę. Teorinė dalis. Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika yra magnetinė indukcija B (vektorius). Jos modulis B skaitine verte lygus jėgai, kuria vienalytis magnetinis laukas veikia indukcijos linijoms statmeną vieno metro ilgio laido atkarpą, kai ja teka 1 A stiprio elektros srovė. Vektorius B (vektorius) nukreiptas taip, kaip jėga, kuria magnetinis laukas veikia magneto šiaurinį polių. Laidininku tekant elektros srovei, kiekvieno judančio krūvininko elektrinis laukas kinta laike ir dėl to kuriamas magnetinis laukas. Bio ir Savaras nustatė, kad srovės elementas Idl (l vektorius) nuo jo dydžiu r (vektorius) nutolusiame taške A kuria magnetinį lauką, kurio indukcijos modulis , čia μ0 = 4∙π∙10-7 H/m – magnetinė konstanta. Dydis μ nusako aplinkos magnetines savybes ir vadinamas magnetine skvarba. Kampas α – tai kampas tarp srovės tankio j vektoriaus ir dydžio r (vektorius). Kartais magnetinį lauką patogiau apibūdinti ne magnetine indukcija B (vektorius), o magnetinio lauko stipriu H (vektorius). Šie dydžiai susieti taip: H (vektorius) = B (vektorius) / (μ0 ∙ μ). Aparatūra ir darbo metodas. Darbe naudojamas prietaisas, kurį sudaro trumpa ritė, susidedanti iš spindulio R apskritų N vijų. Ją galima laisvai sukti apie vertikalią ašį. Jos centre ant vertikalios ašies užmauta magnetinė rodyklė. Toks prietaisas vadinamas tangentiniu galvanometru. Jis jungiamas į nuolatinės srovės šaltiniu maitinamą grandinę. Grandine tekančios srovės stiprį reguliuojame varžynu, matuojame miliampermetru, o jos kryptį pakeičiame komutatoriumi. Grandine netekant elektros srovei magnetinė rodyklė orientuojasi Žemės magnetinio lauko horizontaliosios komponentės Hh (vektorius) kryptimi. Išilgai šios krypties orientavę ritės plokštumą. Rite paleidžiame I stiprio elektros srovę. Ji ritės centre kuria stiprio Hc = N ∙ I / 2R magnetinį lauką.vektorius Hc (vektorius) statmenas ritės plokštumai ir vektoriui Hh (vektorius) .dabar magnetinė rodyklė orientuosis šių vektorių atstojamosios H (vektorius) = Hh (vektorius) + Hc (vektorius) kryptimi, t.y. atsilenks kampu β. Žemės magnetinio lauko horizontalioji komponentė apskaičiuojama pagal formulę Hh (vektorius) = N ∙ I / 2R∙tgβ. Darbo rezultatai. Nr. I, A β’ β’’ tg Hc, A/m Hh, A/m , A/m 1. 2 ∙ 10-3 50 40 4,50 0,079 1,5 18,98 14,16 2. 4 ∙ 10-3 100 120 110 0,194 3 15,46 3. 5 ∙ 10-3 160 180 170 0,306 3,75 12,25 4. 6 ∙ 10-3 200 200 200 0,364 4,5 12,36 5. 8 ∙ 10-3 260 280 270 0,510 6 11,76 Išvados. Naudodami aukščiau išvardytas formules išmatavome Žemės magnetinio lauko horizontaliąją komponentę. Gautos šiokios tokios paklaidos atsirado dėl magnetinės rodyklės nestabilumo. Literatūra. Tamašauskas A. Fizika 1. – Vilnius : Mokslas, 1987. Tamašauskas A., Tamulevičius S. Fizikos laboratoriniai darbai 1.- Vilnius,1998.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!