Bendruomenės slaugytojų problemos bei galimi jų sprendimo būdai

Įvadas Darbo aktualumas. Stresas yra viena didžiausių šiuolaikinės civilizacijos problemų. Nuo 1980 m. stresui darbe, kaip ypač aktualiai profesinės sveikatos problemai, užsienio Šalyse skiriamas ypatingas dėmesys. Ši problema aktuali ir Lietuvoje (Pajarskienė, 2000). Streso darbe problemos aktualumą patvirtina, nuo 1994 m. Higienos instituto Darbo medicinos centre, atliekami streso darbe moksliniai tyrimai. Slaugytojas šiandien tampa vis didesnę atsakomybę prisiimantis, labai svarbi sveikatos sistemos sudedamoji dalis. Dirbant paslaugų srityje, tenka susidurti su tam tikromis bendruomenės lygio problemomis - socialinėmis, psichologinėmis, sveikatos. Slaugytojams labai dažnai tenka susidurti su kitų skausmu, kančiomis, mirtimi, vadinasi, jiems labai dažnai tenka patirti tiek emocinį, tiek fizinį stresą ir psichologinę įtampą (Lemon 10 d., 1998). Darbo objektas – bendruomenės slaugytojų problemos bei galimi jų sprendimo būdai. Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendruomenės slaugytojų problemas bei galimi jų sprendimo būdus. Darbo uždaviniai: 1.pateikti slaugytojo streso samprata; 2. nustatyti veiksnius sukeliančius stresą slaugytojų darbe. 3. atsakyti į klausimą bendruomenės slaugytojų ugdymo proceso, rengiant slaugytojus, ko­kius asmenines vertybes tikslinga ugdyti būsimosioms slaugytojoms pro­fesinių studijų metu, siekiant slaugos praktinės veiklos kokybės; 4. identifikuoti slaugytojų stresą sukeliančius veiksnius. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog slaugytojų konstatuotos patiriamo streso priežastys sietinos, su darbe vyraujančiu neigiamu mikroklimatu; taip pat didžiausią stresą darbe patiria slaugytojos dirbančios intensyvios terapijos skyriuje. Todėl svarbu gebėti sumažinti streso darbe riziką ir išmokti valdyti stresą sukeliančias situacijas. Tyrimo problemą sudaro vienas klausimas: kokie veiksniai sukelia stresą slaugytojų darbe? Tyrimo tikslas: identifikuoti slaugytojų stresą sukeliančius veiksnius. Darbo metodai. Pasirinkti tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu. Siekiant nurodyto tikslo, naudoti teorinės ana­lizės, profesinio rengimo dokumentų analizės, stebėji­mo, pokalbio, ekspertinio vertinimo, anketinės apklau­sos ir statistinės rezultatų analizės metodai. 1.Bendruomenės slaugytojų problemų teoriniai aspektai 1.1. Bendruomenės slaugytojų patiriamų problemų samprata Kalfoss (1992) teigimu, stresas - apibrėžiamas kaip būsenos, kurias asmuo laiko sunkiomis ar peržengiančiomis jo galimybes ir grėsmingomis jo gerovei. Streso studijose(www.kompirsveikata.lt/ 6-skyrius, 2003), stresas darbe apibrėžiamas, kaip emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis - prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos; arba - subjektyvus reiškinys - asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbe keliamų reikalavimų (Pajarskienė, Jankauskas, 2001). Stresą gali sukelti fizinė ar psichinė trauma, liga. Išskiriamos šios streso rūšys (Medicinos enciklopedija, 2 d. 1994, p. 229): • Fiziologinis stresas - reiškiasi širdies, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais. • Psichologinis stresas - emocinė įtampa, baimė, frustracija. Psichologinis stresas dar skirstomas į emocinį - susijusį su laukimu, pavojumi ir informacinį -susijusį su sudėtingu sprendimu. • Elgesio stresas, gali reikštis nesusivaldymu, neveiklumu ir panašiai. Stresas skirstomas ir į naudingą bei žalingą. Riba tarp streso, kuris žmogui naudingas (eustresas) -trumpas, pozityvus stresas, mobilizuojantis psichines ir fizines galias bei padeda nugalėti sunkumus, ir tarp žalingo streso - distreso nenustatyta. Todėl kartais net keletas stresinių psichosocialinių darbo veiksnių gali nesukelti jokių pakitimų, o kartais ir vienas veiksnys gali turėti neigiamų pasekmių. Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Kaltės ausmas taip pat gali sukelti stresą t.y. Jei slaugytojas daro veiksmus prieš savo valią toks elgesys į slegia. Galima teigti, jog stresas subjektyvus reiškinys, todėl jo psichologinės, fiziologinės ar socialinės pasekmės .priklauso nuo individualių asmens jautrumo ir atsparumo stresui savybių, kitaip sakant nuo asmens savybių. Skirtinguose, įvairių autorių pateikiamuose streso sąvokos apibrėžimuose, išskirtini trys bendri komponentai, kurie tinka ir slaugytojų patiriamam stresui identifikuoti (Pajarskienė, Jankauskas, 2001): 1. Veiksnys, kuris sukelia stresą arba stresorius; 2. Asmuo patiriantis šį poveikį; 3. Stresinė situacija arba atsakas į poveikį. 1.2.Slaugytojų patiriamos problemos ir juos sukeliantys veiksniai Streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio neįmanoma visai išvengti (Stanikas, 2001). Tikėtina, jog slaugytojai, kaip tam tikra žmonių grupė, realizuojanti savo veiklą nuolat kontaktuodami su kitais asmenimis, taip pat neišvengia streso. Niekas negali apsisaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų - toks jau yra gyvenimas. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina (Glinskienė, 2003). Pasak Pajarskienės, Jankausko (2001), pagrindinė streso priežastis - konfliktas tarp žmogaus poreikių bei vilčių ir realybės. Veiksniai - kurie, mums nepalankus, pavyzdžiui, perkėlimas dirbti į kitą skyrių, aplinkos temperatūros pokyčiai, vadinami stresoriais, stimulais, streso šaltiniais ir t.t. Slauga tradiciškai grindžiama rūpinimusi kitais, pavyzdžiui pagalba moteriai gimdymo metu, tačiau slauga, kaip profesija dažnai buvo ir yra nepakankamai įvertinama. Kai kada papildomų stresų sukelta ir mūsų vidinis nusiteikimas. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų dirbančių prie konvejerio, slaugytojų, vairuotojų, stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas - sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Slaugytojas, kasdieninėje kalboje stresu vadina viską, kas nemalonu, kas gadina jos dvasinę ir fizinę savijautą. Pats stresas dažnai kaltinamas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko. Slauga pati savaime kelia stresą, ir jei kas dieną patiriamas stresas ir yra didžiulis darbo krūvis, aišku, slaugytojo darbas ima nebeatitikti jo įsivaizduojamų idealų (Lemon 10 d., 1998). Ūmus stresas slaugytojui sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai (www.kompirsveika.lt/ 6-skyrius, 2003). Medikų (tame tarpe ir slaugytojų), darbas kelia ypač daug streso. Nuolat tenka bendrauti su kenčiančiais žmonėmis, matyti skausmą ir mirtį. Svarbus faktas, jog medikai dirbdami labai sunkų ir atsakingą darbą, gauna labai mažai teigiamo atgalinio ryšio ir pasitenkinimo, pavyzdžiui, operacinėje dirbantis slaugytojas (Lažinskienė, 2002). Kasdieninės problemos, personalo trūkumas, žemas atlyginimas, viršvalandžiai, pacientų mirtys, neįprastos procedūros: veiksmai, galintys slaugytoją išvesti iš pusiausvyros ir emociškai jį išsekinti. Emocinis išsekimas dažnai tapatinamas su stresu, bet tai kur kas sunkesnė būklė. Tai daugiau nei fizinis, emocinis ir protinis nuovargis, požymiai - paprastai lydintys stresą. Jaučiamas nuolatinis nuovargis, prarandamas gyvenimo tikslas, nėra entuziazmo, žmogus jaučiasi visiškai praradęs jėgas. Emocinis išsekimas, tai būklė, kuri gali išsivystyti žmogui, nuolat patiriant ir vis didėjant stresui (lemon 6 d., 1998). Dėl emocinės įtampos vystosi pokyčiai visame organizme: • Nervingumas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti - tai pradiniai visiems mums pažįstami streso simptomai. • Daugeliui yra tekę pajusti šių sutrikimų nemalonius fiziologinius pojūčius - širdies plakimą, jėgų susilpnėjimą, nerimą, miego sutrikimus, dažnai varginančius galvos skausmus, ūžimą ausyse, gausų prakaitavimą. Kartais pasireiškia baimės priepuoliai, nesugebėjimas sutelkti minčių, klausytis, atsipalaiduoti. • Dėl pasikartojančių stresinių situacijų vystosi įvairūs susirgimai; hipertoninė liga, vegetodistonijos, išeminė širdies liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, neurozės bei depresijos. Kiekvieno slaugytojo, kaip vienintelės, nepakartojamos, būtybės organizmas pasižymi unikaliomis prisitaikymo galimybėmis, tačiau nagrinėjant stresą, pastebimas nepakankamas prisitaikymas prie nuolat kintančio pasaulio įvairovės. Galiausiai, stresinės situacijos, išsekina organizmo rezervus, priverčia organus funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis, ant galimybių išsekimo ribos. Nuolat patiriant stresines situacijas, kurios tęsiasi ilgą laiką, organizmo rezervai yra išnaudojami. Sukeliami įvairūs susirgimai. Kasdien patiriami sukrėtimai ir stresas, yra tarsi „prieskoniai", darantys žmogaus gyvenimą įvairesniu ir įdomesniu. Šia prasme, stresas yra būtina gyvenimo dalis, tačiau daugelis, kartu ir slaugytojai, linkę stresą laikyti neigiamu reiškiniu. Slaugytojus streso veiksniai, gali veikti ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Panagrinėkime vieną pavyzdį, kuris akivaizdžiai patvirtina šį teiginį. Slaugytojai dažnai sutinka sunkiai sergantį pacientą ir jo artimuosius. Pirmiausia jie sukelia įvairius vidinius ir išorinius reikalavimus. Slaugytojui primenamas jo paties mirtingumas, bei sukeliama baimė, paties slaugytojo mirties baimė. Jausmai susiduria su dvipusiu konfliktu: slaugytojas nesąmoningai neigia ir tuo pat metu sutinka sąmoningai, kad ir jis vėliau ar anksčiau mirs. Kad įveiktų situaciją, slaugytojas priverstas griebtis kelių kovos ir pabėgimo strategijų. Jis gali „gelbėtis" neigdamas situaciją, bėgdamas nuo jos, arba griebtis aktyvių veiksmų: pokštauti, šnekėti niekus, kad tik nukreiptų dėmesį nuo esamos situacijos. Tai keli, iš nedaugelio įmanomų pabėgimų mechanizmų, naudojamų praktikoje. Šioje situacijoje svarbiausia, jog slaugytojas suvoktų, kad neigti mirtį - žmogiškas ir būtinas reiškinys, tai sumažintų o stresorių - mirties baimę. Streso veiksniai savaime veikia esamų aplinkybių suvokimą, reagavimo būdą, vertinimą ir t.t. Slaugytojų streso priežastis ne tokia akivaizdi, t.y. Reikalauja ne tiek fizinių, kiek psichinių pastangų situacijai išspręsti, nors įsitempiame ir fiziškai ir psichiškai. Be to, vienu metu sprendžiame keletą situacijų, nemokame atsirinkti, forsuojame jas (kairaitis, 1999). Sunkesniais atvejais, jaučiamas spaudimas, tai ypač žalingas reiškinys sveikatai. Slaugytojai patenka į savo paties pasispęstas pinkles. Manoma, jog daugelis sąlygų - socialinių, asmeninių, etinių ir profesinių - daro poveikį slaugytojui ir gali veikti kaip streso veiksniai (kalfoss, 1999). Kairaičio (1999) teigimu, visus stresą sukeliančius veiksnius įvardinti sunku, tačiau galime išskirti 4 grupes: 1. Aplinkos poveikis: triukšmas, oro užterštumas, karštis, šaltis ir kt. ; 2. Kasdieniniai dirgikliai ir konfliktai (nemalonumai darbe, buityje, neapibrėžtumas, ir kt.); 3. Kritinės gyvenimo situacijos (dideli sukrėtimai, artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas, darbo praradimas); 4. Vidinės pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams. Streso šaltinius galima apibūdinti kaip vidinius ir išorinius stimulus, veikiančius žmogų kognityviai, fiziologiškai, per jausmus, dvasiškai ir elgesį. Veiksnius, sukeliančius stresą darbe, Pajarskienės, Jankausko (2001) teigimu, galima jungti į devynias grupes: 1. Darbo uždavinių sąlygoti veiksniai (skubus monotoniškas darbas, fragmentiškas, įvairovės stoka, menkas sugebėjimų realizavimas, nekūrybiškas darbas, atsakomybė už kitus žmones ar materialines vertybes); 2. Darbo turinio sąlygoti veiksniai (negalėjimas pačiam priimti sprendimus, biurokratinis ir autokratinis vadovavimas).Labai svarbi individuali asmens įtaka darbui, t. y. galimybė nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo; 3. Vaidmens darbe sąlygoti veiksniai (dviprasmiškos ar neapibrėžtos pareigos, priklausomybė ar nuolatinis kontaktas su kitais žmonėmis). Kiekvienas dirbantis asmuo tuo pat metu vieniems yra vadovas, kitiems - pavaldinys; 4. Karjeros ir darbo statuso sąlygoti veiksniai (karjeros galimybės, menkai vertinamas ir nesaugus darbas, mažas atlyginimas). Neaiški ar dviprasmiška ateities perspektyva ar jos nebuvimas - dažna streso darbe priežastis. 5. Nepatogaus darbo laiko sąlygoti veiksniai (darbas pamainomis, ypač naktimis, viršvalandžiai, neplaninis darbas). Nepatogus darbo laikas gali sukelti konfliktines situacijas šeimose; 6. Žmonių tarpusavio santykių sąlygoti veiksniai (socialinė ar fizinė izoliaciją socialinės paramos stoka, konfliktai ir smurtas, blogi santykiai su vadovais). Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais Žmonėmis, aptarti iškylančias problemas. 7. Darbo/namų problemą sąlygoti veiksniai (nepakankama praktinė ar socialinė namiškių parama, durbe ir namuose keliami prieštaringi reikalavimai, „dvigubos karjeros" problemos). Dėl tarnybinių pareigų gali kilti sunkumą, pavyzdžiui, kai reikia pasirūpinti sergančiais tėvais ar vaikais. Jei tokios stresinės situacijos kartojasi dažnai, tenka apsispręsti, ypač moterims, ką rinktis - karjerą darbe ar ramybę namuose? 8. Žalingi darbo aplinkos veiksniai (triukšmas, oro tarša, blogas apšvietimas, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trukumai). Triukšmas gali sukelti papildomą stresą kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių. Oro tarša taip pat turi įtakos ir priklauso nuo darbuotojo žinių apie galimą cheminių medžiagų poveikį sveikatai. Šio poveikio baimė stresą dar labiau gali sustiprinti. 9. Nepastovaus darbo ar nedarbo sąlygoti veiksniai. Žmogus, praradęs darbą ar neužtikrintas, kad jį turės ateityje, patiria nuolatinį nerimą jam gėda ir baisu, jog bus atstumtas visuomenės. Tai stresinių situacijų sukėlėjai, ir tik nuo žmogaus, nuo jo būsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį jie stresą sukelia - teigiamą ar neigiamą. Streso poveikis gali būti teigiamas ta prasme, kad stimulas - veiksnys, verčia žmogų asmeniškai mokytis, tobulėti ar net keistis. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurie atsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia slaugytojos organizmą ir emocijas. Kiekvieno organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius dirgiklius. Stipriausias stresorius yra baimė. Slaugytojas kaip ir daugelis žmonių jaučiasi nepažeidžiamas, tačiau susidūrus su konkrečia situacija baimė „įgauna" bruožus. Ji gali skatinti mus veikti, gali suteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Stresą sukelia baimė dėl gyvybės, dėl išlikimo, baimė kylanti dėl aplinkinio pasaulio grėsmės, sąžinės baimė. Tai reiškia, og jei baimės nėra per daug, ji skatina mus siekti geresnių laimėjimų, mobilizuoja vidinius mūsų rezervus. Šis reiškinys vadinamas teigiamu stresu. Apibendrinant galima teigti, jog stresas - gyvenimo dalis, skatinanti asmenybę mokytis, tobulėti, keistis, tačiau stresas gali veikti ir neigiamai. Kai iškyla per daug stresorių, peržengiamos pakantumo ribos, tada asmuo netenka jėgų, patiria didelę baimę arba net „perdega". Šiuolaikinių slaugytojų atveju streso priežastis ne tokia akivaizdi, reikalauja ne tiek fizinių, kiek psichinių pastangų situacijai išspręsti, nors įsitempiame ir fiziškai ir psichiškai. 1.3.Bendruomenės slaugytojų veikiantys naštos aspektai Senėjant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, demencija sergančių žmonių daugėja. Ši liga diagnozuojama tada, kai susilpnėja ne tik žmogaus atmintis, bet ir intelektas, pasikeičia elgesys bei poreikiai. Ligai būdingi neuropsichiatriniai sutrikimai neigiamai veikia pacientus ir juos globojančius asmenis. Šio tyrimo objektas - našta, veikianti neformalių slaugytojų/globėjų sveikatą, slaugant demencija sergančius asmenis. Tyrimo tikslas - atskleisti neformalių slaugytojų/globėjų, slaugančių demencija sergančius asmenis, sveikatą veikiančius naštos aspektus. Neformalių slaugytojų/globėjų, slaugančių demencija sergančius asmenis, sveikatą j veikiantys naštos aspektai - yra nauja iki šiol Lietuvoje nenagrinėta tema, todėl labai aktuali \ moksline ir praktine prasme. Po daugiau nei du dešimtmečius užsienyje trukusių darbų apie šeimos priežiūrą buvo i nustatyta, kad pirminiai ilgalaikės slaugos tiekėjai yra neformalūs slaugytojai - šeimos nariai. į (Montgomery R. J. V., Kari D. Kosloski, 2001). 1999 metais National Family Caregivers Association, the National Alliance of Caregivers, and the Alzheimer's Association atlikti tyrimai išryškina tokias neformalių slaugytojų, prižiūrinčių pagyvenusį neįgalų žmogų, charakteristikas: • dauguma jų artimai pažinojo slaugantįjį ilgą laiką; • dauguma yra sutuoktiniai ar vaikai; • didžioji dauguma - moterys (70-80%); • viena antroji jų gyvena kartu su slaugomuoju; • vidutiniškas slaugančiųjų amžius - apie 45 metus, tačiau jų amžiaus vidurkis linkęs didėti, kadangi vyksta populiacijos senėjimas; • viena ketvirtoji jų ištekėjusios/vedę ir turi gyvenančių kartu vaikų iki 18 metų; • pusė - (jaunesni nei 65 metų) dirbantys, iš kurių 71% dirba daugiau nei 31 val./sav.; • viena ketvirtoji slaugančiųjų skiria slaugymui daugiau nei 40 val./sav. ir 40% slaugo nuolatos. Demencija sergančio žmogaus slaugymas yra vienas sunkiausių išbandymų, su kuriuo susiduria slaugantieji. Dažniausiai neformalios priežiūros tiekimas atitenka sutuoktiniams ir moterims. Jei vienas iš tėvų yra našlys, juo rūpinasi suaugę vaikai, daugumoje atvejų -dukros, nepaisant to, kad žmogus turi ir sūnų. Jei pagyvenęs žmogus turi vien sūnus, priežiūrą dažniausiai teikia ne jie, o jų žmonos. Taigi moterų ir vyrų dalyvavimas slaugyme yra nevienodas. Priežiūros tiekimas demencija sergančiam asmeniui yra ypatingai įtemptas procesas. Streso rezultatai veikia slaugančiuosius įvairiais būdais. Daugelio slaugančiųjų atakuojama fizinė ir psichikos sveikata. Nerimas, depresija, susiaurėjęs socialinis gyvenimas, savigarbos praradimas ir darbingumo sumažėjimas yra kelios iš visų problemų, su kuriomis tenka susidurti asmeniui, slaugančiam demencija sergantį žmogų. Jeigu slaugantysis nesugeba susitvarkyti su šiais sunkumais, atsiranda įtampa, kurios pasėkoje žmogui, sergančiam demencija, ar jo slaugančiajam grėstų pavojus susirgti ar slaugymo sėkmė atsidurtų pavojuje. Oyebode J. (2003) išskyrė pagrindinius slaugančiųjų įtampą keliančius faktorius: 1 lentelė. Faktoriai, susiję su padidėjusiu stresu ar pablogėjusia slaugančiųjų savijauta o Slaugomo asmens neramus elgesys o Slaugomo asmens klaidžiojimas o Buvimas žmona, o ne vyru o Buvimas dukra, o ne sutuoktiniu o Prieštaringų vaidmenų ir įsipareigojimų turėjimas o Pagalbos iš partnerio pusės negavimas o Socialinės pagalbos negavimas o Susitvarkymo su sunkumais strategijos neturėjimas o Nesinaudojimas aktyviomis, į problemų sprendimą orientuotomis strategijomis o Prasti tarpusavio santykiai o Teigiamų slaugymo pusių nematymas Patiriami išgyvenimai turi reikšmės slaugančiųjų fizinei sveikatai, trikdo psichologinę pusiausvyrą - globėjai jaučia nuolatinę įtampą, nuovargį, nerimą, vienišumo, izoliacijos, kaltės jausmą dėl susiklosčiusios situacijos ir nesugebėjimo tinkamai suteikti pagalbą, jie sunkiai randa laiko savo pačių sveikatos priežiūrai ar gydytojų konsultacijoms. Taigi „slaugančiųjų našta" yra jų daugiamatis atsakas į atsirandančius poreikius ir permainas, kai gyvenime tenka susidurti su šia liga sergančiųjų slaugymu. Atliktu tyrimu nustatyta, jog demencija sergančio žmogaus slaugymas labai apsunkina slaugančiųjų gyvenimą. Nepaisant to, kad yra ir teikiančių pasitenkinimą slaugymo aspektų, beveik visi tyrimai byloja apie nuolatinį stresą kuris neigiamai veikia slaugančiųjų emocinę ir fizinę sveikatą. Kiekvienas jų pasipiktinimas slaugomu asmeniu papildomai gali būti apsunkintas kaltės jausmo dėl patiriamo pykčio, buvusių klaidų, mažų apgavysčių ar paciento norų nepaisymo. Nuolat veikiant pirminiams ir antriniams dirgikliams, kyla emocinė įtampa, kuri galiausiai, jei nesiimama jokių veiksmų, virsta nepakeliama našta. Sis slaugymo padarinys tiesiogiai veikia demencija sergančio asmens artimųjų sveikatą. Be to, tyrimo rezultatų analizė parodė, jog žmonės, slaugydami šia liga sergančius, patiria didelę ar vidutinio laipsnio naštą, kas verčia susimąstyti apie neigiamų slaugymo pasekmių sušvelninimo programų kūrimą. 2. Bendruomenės slaugytojų problemų sprendimo galimybių analizė 2.1. Bendrųjų gebėjimų ugdymas rengiant slaugytojus, kaip slaugos veiklos efektyvumo veiksniai Stiprėjant ekonomikos globalizavimo, tarptautinės kon­kurencijos tendencijoms bei Europos pastangoms su­derinti atskirų valstybių veiklą profesinio rengimo politi­ka vis labiau tampa visuomenės uždaviniu. Aukštesnio­sioms mokykloms tenka teorinio ir praktinio mokymo bei profesinio kvalifikavimo funkcijos. Šioms institucijoms vis aktualesnis yra klausimas: "Kokio kvalifikacijos standarto reikia siekti -ar tokio, kuris būtų suformuotas nepriklau­somai nuo veiklos sistemos keliamųreikalavimų, t.y. būtų skirtas "atsargai", ar tokio, kuriame būtų orientuojamasi į praktiką bei konkrečią darbo vietą?" Atsiradus bendrųjų gebėjimų (bendrųjų kvalifikaci­jų) koncepcijai, prasiplėtė kvalifikacijos sąvokos reikš­mė ir ji tapo esmine profesinės edukologijos tiksline kategorija, apimančia ne tik įprastinius, bet ir "ypatin­gus" funkcinius sugebėjimus, ir pasireiškiančia veik­los, socialine bei savimonės kompetencija. Taigi kva­lifikacijos vieta - lavinimosi ir veiklos sandūroje. Problema. Vis dar nėra vieningos bendrųjų gebėji­mų (toliau - BG) sampratos bei nevykdomas jų ugdy­mo procesas, kuriame turi dalyvauti pedagogai, be­simokantieji ir atitinkamos profesinio rengimo institu­cijos administracija. Problemos aktualumas. Spartėjant mokslo ir technologijų pažangai, didėja prieštaravimas tarp išsilavi­nimo, kuris reikalingas žmonėms, siekiantiems prisi­taikyti prie veiklos pasaulio pokyčių, ir išsilavinimo, kurį jie gauna profesinių studijų institucijose. Pokyčiai įtakoja asmens profesinės veiklos raidą kuri vis la­biau "grindžiama ne siaura profesine specializacija, bet bendrųjų gebėjimų,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!