Bendroji informacija apie makroekonomiką

Makroekonominis AD – AS modelis yra laikomas pagrindiniu, tiriant gamybos apimties ir kainų lygio bendrus svyravimus, pasikeitimų priežastis ir pasekmes. Jį galima panaudoti norint apibūdinti įvairius valstybės ekonominės politikos variantus.
Atskirų prekių paklausos ir pasiūlos modeliai ypač naudingi, norint suprasti prekių gamybos apimties ir kainų skirtumus. Jie taip pat paaiškina, kodėl atskirų prekių pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis skiriasi įvairiais laikotarpiais. Tačiau mikroekonomikos modeliai neatsako į daugelį kitokio lygio klausimų: kodėl apskritai kainos svyruoja, kodėl bendras kainų lygis vienu metu beveik nekinta, o kitu kinta labai greitai, kas lemia bendrą pusiausvyros gamybos kiekį vidaus rinkoje, kodėl tas kiekis kinta ir daugelį kitų klausimų. Norint į juos atsakyti, reikia apjungti (agreguoti ) visas prekių rinkas į vieną bendrą nacionalinę rinką, daugelį kainų apjungti į vieną vidutinę kainą, visas atskiras pusiausvyros gamybos apimtis sujungti į vieną bendrą rodiklį - realią nacionalinio produkto apimtį.
Todėl AD ir AS grafikuose ordinačių ašyje (vertikalioje) – ne atskiros prekės kaina, o kainų lygis (indeksas), abscisių ašyje – ne atskiros prekės gamybos apimtis, bet realusis BNP.
BNP apimtį ir jos kitimą lemia tiek AD, tiek AS. Įvairios autorių grupės atsakyti į iškylančius klausimus mėgina akcentuodamos tai vieną, tai kitą.
Pirmasis AD teoriją ketvirtame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje sukūrė Džonas Meinardas Keinsas. (1883 – 1946m.) Pagrindinis jo veikalas – knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“. Jis siekė išaiškinti, kodėl esant mažai gamybos apimčiai kartu yra masinis nedarbas. Tai pirmas teorinis žingsnis aiškinantis, kaip būtų galima išvengti didžiulių ekonomikos nuosmukių.
Antra kryptis – dvidešimtojo amžiaus šeštasis-septintasis dešimtmečiai – monetarizmas, kurio lyderis buvo Miltonas Fridmenas – Čikagos universiteto profesorius. Monetaristai aiškino, kad Keinso teorija tinka tik krizių paaiškinimui, bet netinka infliacijos sąlygomis. Svarbiausia jų idėja – pinigų pasiūlos reguliavimas – pasiūlos teorija.
Trečia kryptis – neoklasikinė racionalių lūkesčių teorija. Pagrindinai atstovai – Čikagos universiteto profesorius Robertas Lukas ir Minesotos bei Stanfordo universitetų profesorius Tomas Sardžentas. Jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!