Bendrasis vidaus produktas ir jo nustatymo būdai

Ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo. Pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be to, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio.
Bet kokios valstybės ekonominę situaciją, kurią gali atspindėti keletas rodiklių – eksporto – importo situacija, įsiskolinimas (vidinis ar išorinis) ir pan. Tačiau vis dėl to pagrindiniu rodikliu lieka būtent bendrasis vidaus produktas.
1. NACIONALINIŲ PAJAMŲ APSKAITA
Pradedant analizuoti makroekonomikos teoriją, siekiančią paaiškinti ekonomikos elgseną, vykstančius ekonominius procesus, patvirtinančius arba netgi prieštaraujančius šioms teorijoms, būtina išsiaiškinti keletą svarbių sąvokų bei dėsningumų. Pirma, suvokti nacionalinių pajamų, nacionalinio produkto sąvokas, jų nustatymo metodus, būdus bei sąryšius. Antra, didelės prekių bei paslaugų įvairovės vertės nustatymo problema verčia naudoti bendrą jų matavimo vienetą – kainą.
1.1. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS
Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.
Trumpiau tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas).
Iš esmės bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.
BVP galima užrašyti kaip:
BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + eksportas – importas
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.
Atviros ekonomikos sąlygomis dalis pajamų cirkuliuoja iš vienos valstybės į kitą, sudarydamos vadinamuosius gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautus.
Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas (grynųjų nuosavybės pajamų srautas – NIF) – tai gamybos veiksnių pajamų, gautų už šalies gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas, ir užsienio gamybos veiksnių, teikiamų paslaugų šalies ekonomikai, pajamų skirtumas.
Grynosios gamybos veiksnių pajamos apskaičiuojamos kaip šalies piliečių gaunamų užsienyje gamybos veiksnių pajamos sumos ir užsieniečių gamybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!