Baroko kostiumo istorija

Kostiumas – tai ryškiausia materialinio apvalkalo išraiška, po kuria glūdi žmogaus esmė. Tai ir „portatyvinė individualaus naudojimo architektūra“, ir žemiškos tuštybės mugės pasireiškimas su visais jos palikimais ir nuopuoliais, ir pagaliau kostiumas – tai prisipažinimas, o kartais – net išpažintis. Istorinis kostiumas – epochos išpažintis, perteikianti estetinį suvokimą, idealo ir skonio, estetiškumo ir meniškumo problemas.
Kostiumo istorija – tai idealų ir idėjų istorija, glaudžiai susijusi su bendriausiais kultūros, meno raidos dėsningumais. Visą komplektą seniausių rūbų tipų, pasiekusių mus iš XVI amžiaus prieš mūsų erą, sudaro: klubų juosta, marškiniai arba tunika, apsiaustas, charakteringa avalynė ir šukuosena su svarbiausia etninę priklausomybę rodančia detale – galvos apdangalu.
Baroko menas ambivalentiškas – jis siekia iškelti per pažeminimą, išryškinti, sustiprinti, pabrėžti kontrastą. Tuo jis artimas karnavalinei liaudies kūrybai, visuomet pasiruošusiai grotesliškai apversti bet kokias „aukštas tiesas“. XVII a. liaudies pasaulėjauta pasirodo giliai susijusi su tuometine oficialiąja estetika ir filosofija, ir iškilęs viešumon liaudies menas pradeda pastebimai veikti profesionaliąją dailę.
Barokas paradoksalus, jame pasireiškia ir tikras tikėjimo triumfas. Vyksta nuožmi kova, kai kontrreformacija ir inkvizicija kovoja su protestantizmu, absoliutizmo „valstybinės naudos“ideologija susikerta su individualizmu ir asmenybės laisvės principu, susipriešina racionalusis ir intuityvusis pradai.
Barokas, pradėjęs formuotis Italijoje dar XVI a. pabaigoje, XVII a. įsigali Prancūzijoje. Nuo XVII a. Prancūzija tampa mados diktatore: čia gaminama daug prabangos reikmenų, kurie eksportuojami svetur, nuo 1672 m. leidžiamas madų žurnalas Mercure Galante, nustatomos etikos normos.
Sparčiai vystantis kapitalizmui, keičiasi visuomenės struktūra, idealai, ir tai atsispindi kostiume. Per šimtmetį jis pakinta kelis kartus. Pradžioje vyro išvaizda panaši į XVI a. pabaigos vyro išvaizdą, o apie 1620 m. pasikeičia. Atskiros vyro kostiumo dalys pasidaro stambios, vyras atrodo vešlus: dvariškis – pirmiausia karys, pasiryžęs špaga tarnauti karaliui. Vyro švarkas trumpas, paaukštinta liemens linija, kuri priekyje smailėjanti ir pratęsta, nuo liemens – baskina iš atskirų dalių, rankovės plačios, prakirptos per visą ilgį. Kelnės laisvos, dengia kelius, užbaigiamos keliaraiščiais, apačioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!