Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame aukštasis mokslas vis labiau ir vis akivaizdžiau tampa masiniu reiškiniu, darosi akivaizdu, kad aukštosios mokyklos susiduria su didėjančiu ir nuolatiniu finansų trūkumu. Tai susiję su augančiu studentų skaičiumi, dažniausiai augančia studijų savikaina, ir nepakankamu valstybės finansavimu aukštajam mokslui. Esant ribotiems ištekliams esminis klausimas yra kaip juos paskirstyti taip, kad jie geriausiai padėtų pasiekti keliamus tikslus.
Valstybinis finansavimas užtikrina papildomus išteklius aukštajam mokslui. Šis argumentas, be abejo, būtų absoliučiai teisingas, jei šios papildomos lėšos atsirastų iš niekur ir niekieno kito sąskaita. Tačiau kalbant apie aukštojo mokslo finansavimą galima būtų išskirti tris papildomų lėšų šaltinius: valstybė (visi mokesčių mokėtojai), studijuojančiųjų tėvai ir patys studentai.
Valstybinis finansavimas reiškia, kad kaštai tenka visiems mokesčių mokėtojams (turtingiems ir neturtingiems), o didžiausia nauda – prestižas, aukštesnis atlyginimas – tenka paslaugos vartotojui, t.y. studentui. Pastarasis, kaip rodo statistika, gerokai dažniau yra kilęs iš turtingesnės nei neturtingesnės šeimos. Taigi papildomų lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai, įskaičiuojant ir vargingesnius, turi mokėti už turtingesnių šeimų vaikų gaunamas paslaugas ir su tuo susijusią naudą.
Valstybė, norėdama pritraukti papildomų pinigų į aukštojo mokslo sistemą, mano gerokai padidinus dabartines įmokas, pasieks norimų rezultatų. Tačiau įmokų didinimas nepertvarkius paskolų sistemos reikštų, kad už studijas turi mokėti studijuojančiųjų tėvai, o tai iš principo užkirstų neturtingesniųjų tėvų vaikams kelią į aukštąjį mokslą. Tad prieš didinant įmokas manau reikėtų pertvarkyti paskolų sistemą taip, kad paskolą reikėtų atiduoti tik tada, kai buvusio studento pajamų lygis pasiekia tam tikrą ribą. Tai reikštų, kad didžiąją studijų kainos dalį sumoka pats studentas, bet tik tuomet, kai jo investicija į aukštąjį mokslą duoda apčiuopiamą naudą darbo rinkoje.
Aukštos studijų įmokos ir gerai veikianti paskolų sistema būtų ne tik teisingesnė (už paslaugą moka jos vartotojas), bet kartu turėtų ir kitų svarbių privalumų: išaugtų studentų suinteresuotumas kokybiškesnėmis studijomis, universitetai būtų priversti „pasitempti“ dėl didesnių pajamų ir pan.
Apie aukštojo mokslo finansavimą,...
Šį darbą sudaro 6119 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!