• Audiniai – tai istoriškai susidariusios ląstelių ir neląstelinių struktūrų sistemos, kurios turi bendrą sandarą ir atlieka tam tikrą funkciją.
• Dengia visą žmogaus kūną, iškloja tuščiavidurius organus, serozines kūno ertmes, sudaro liaukas.
• Susidaro iš glaudžiai išsidėsčiusių ląstelių – epiteliocitų, o tarpląstelinės medžiagos turi labai nedaug. Neturi kraujagyslių. Gerai regeneruoja.
• Epiteliocitai guli ant jungiamojo audinio, nuo kurio juos skiria plonas tarpląstelinės medžiagos sluoksnis – pamatinė membrana.
Apsauginė – skiria organizmą nuo išorės (saugo nuo mechaninių, terminių, cheminių ir biologinių veiksnių).
Paviršiaus pernaša – kvėpavimo takų gleivinės ląstelės turi plaukelius, kurie juda ir neša ant jų nusėdusias dulkes ar kitus svetimkūnius.
Medžiagų apykaita tarp organizmo ir aplinkos – vandens, druskų, šilumos, iš dalies dujų apykaita su supančia aplinka.
Sekrecinė – kai kurios ląstelės išskiria tam tikrą medžiagą – liaukinės ląstelės. Pavienės ląstelės ar jų grupės sudaro – liaukas.
Jutiminė – tam tikros ląstelės yra prisitaikiusios atlikti jutiminę (recepsijos) funkciją
Rezorbcinė (absorbcinė) – virškinamojo kanalo epitelinis audinys.
I. Epitelinio audinio klasifikacija
• Atsižvelgiant į epitelinio audinio vietą ir funkciją, skiriamas:
Dengiamasis (paviršinis) epitelis:
Vienasluoksnis: • Vienaeilis (plokščiasis, kubinis ir stulpinis) • Daugiaeilis
Daugiasluoksnis
Pereinamasis
Liaukinis epitelis
1.1. Dengiamasis (paviršinis) epitelis
Dengia odą, gleivines ir kūno ertmes.
1.1.1. Vienasluoksnis vienaeilis epitelis - sudaro vienas sluoksnis vienodo aukščio ląstelių.
• Plokščiasis. Iškloja serozines ertmes (mezotelis), kraujagysles ir limfagysles (endotelis), plaučių alveoles (kvėpuojamasis epitelis).
• Kubinis. Prisitaikęs atlikti specialias funkcijas: liaukų epitelis – sekrecinę, smulkiųjų bronchų su virpamaisiais plaukeliais – apsauginę, kitų organų – tik dengiamąją.
• Stulpinis. Iškloja daugumą tuščiavidurių virškinimo, kvėpavimo, šlapimo organų. Ląstelės turi specializuotas struktūras: mikrogaurelius, virpamuosius plaukelius.
• Vienasluoksnį daugiaeilį epitelį sudaro įvairaus aukščio ir formos ląstelės, pagrindinės - stulpinės. Svarbiausia funkcija – apsauginė. Iškloja kvėpavimo takų organus - turi virpamuosius plaukelius bei taurines ląsteles, kurios išskiria gleivėtą sekretą.
1.1.2. Daugiasluoksnis epitelis - sudaro įvairios formos ląstelės, išsidėsčiusios keliais sluoksniais. Jis sudaro paviršinį odos sluoksnį (epidermį), iškloja burnos ertmę, nosies prieangį, makštį ir kt.
Skiriamas:
• Ragėjantis epitelis (epidermis)
• Neragėjantis epitelis
1.1.3. Pereinamasis epitelis...
Šį darbą sudaro 2134 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!