Vilnius 2008 m.
Šiuo metu žemėje suvartojamos energijos galia siekia apie 11 TW, o galios prieaugis sudaro 2 % per metus. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse energijos vienam žmogui suvartojama maždaug 10 kartų daugiau negu besivystančiose šalyse, kur gyvena daugiau kaip trys ketvirtadaliai visos žmonijos.
Energija yra žmonijos ekonominės plėtros pagrindas. Be energijos negalima pagerinti nei atskiro žmogaus, nei visuomenės gyvenimo. Todėl, siekiant pažangos, pirmiausia besivystančiose šalyse numatoma, kad iki 2020 m. energijos pasaulyje, palyginti su 9-ojo dešimtmečio pradžia, bus suvartojama dvigubai daugiau.
Intensyvus organinio kuro vartojimas ir neribota priklausomybė nuo išgaunamų iš žemės energijos išteklių (naftos, dujų ir anglių) šių dienų visuomenei kelia daug vis didėjančių sudėtingų ir sunkiai sprendžiamų uždavinių.
Viena didžiausių problemų ta, kad organinio kuro atsargos yra baigtinės ir nepaliaujamai senka. Esamų jų atsargų užteks vos keliems dešimtmečiams. Europos Sąjungoje vidinių energijos išteklių dabar užtenka patenkinti jau ti, pusei jos poreikių. Negana to, jie taip pat pastebimai senka, o energijos suvartojama kaskart daugiau.
Tokia situacija sukuria ekonominę priklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų – juos eksportuojančių šalių, ypač tokių kaip Rusija, eksportuojančios dujas, ir Viduriniųjų Rytai, eksportuojančių naftą. Ši priklausomybė daro ES pažeidžiamą. Jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių padėčiai pagerinti, per artimiausius 20-30 metų ES priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių išaugs iki 70 %, o priklausomybė nuo naftos produktų – iki 90 %.
Geopolitiniai suvaržymai vis labiau ir labiau veikia energijos sektorių. Nuolat augančios naftos ir dujų kainos daro įtaką šalių ekonomikai, įmonėms, milijonams žmonių. Jei energijos rinka taps nekontroliuojama, neišvengiamai kils socialinių neramumų rizika. Europos pažeidžiamumas dėl galimų tiekimo apribojimų ir energijos kainų kilimo ypač padidės, kilus tarptautinėms krizėms.
Antroji ne mažiau svarbi ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulinė problema – vis didėjantis aplinkos teršimas deginant organinį kurą ir jo sąlygota globalinė klimato kaita. Dėl to kasmet dažnėja ir stiprėja gamtos stichijų siautėjimas, daugėja nuostolių ir sugriovimų. Prognozuojamas globalinia energijos vartojimo padidėjimas reiškia, kad...
Šį darbą sudaro 6948 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!