Atsinaujinanti energija

Energijos šaltinių išsekimo problema virto pertekliaus problema. Naftos ir anglių degimo produktų šiandien išmetama tiek daug, kad Žemė nebepajėgia savaime jų sugerti. Tačiau yra kitų energijos šaltinių: Saulė, vėjas, vanduo. Ši energija, skaičiuojant vidutiniškai, yra pigesnė ir labiau tausoja aplinką.
Kai amerikiečių ekonomistas Palmeris Putnamas XX a. šeštajame dešimtmetyje paskelbė pirmas mokslines prognozes dėl energijos vartojimo pasaulyje, jis ko gero nė neabejojo jų patikimumu. Putnamas apskaičiavo, kad pasaulio gyventojų, arba energijos vartotojų, skaičius ties XX – XXI a. slenksčiu padidės iki 3,5 milijardo, kad anglių kaina pasaulio rinkoje toliau augs ir, kad greitai mažėjant naftos ištekliams, kurių, kaip tuomet manyta, esą 85 milijardai tonų, kils visuotinis nerimas. Tačiau šis ekspertas visiškai apsigavo: iš tikrųjų mūsų planetoje šiandien gyvena gerokai virš 6 milijardų žmonių, anglys kainuoja ne brangiau negu prieš 50 metų, o minėtasis naftos išteklių kiekisjau seniai suvartotas. Tačiau, kad ir kaip keista, Žemės gelmėse yra dar 200 milijardų tonų naftos, kurią nesunku išsiurbti.
Bet ne tik Putnamo prognozės pasirodė klaidingos. Jau 1914 m. Jungtinių valstijų kasyklų biuras apskaičiavo, kad šalies naftos ištekliai bus išeikvoti per 10 metų. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje prieš pirmąją naftos krizę Romos klubas sukėlė sąmyšį paskelbdamas, kad žaliavų, pirmiausia anglių, naftos ir gamtinių dujų, tuoj po 2000 m. pradės stigti. Pagal to meto informacinius modelius žmonija turėjo pasiekti ,,plėtros ribas“ ir tiek maisto produktų gamybą, tiek pramonę visame pasaulyje turėjo ištikti didžiulė krizė. Bet iš tikrųjų ir maisto produktų ir pramonės prekių šiandien pagaminama daugiau nei kada nors ligi šiol.
Nuolatos grįžtanti baimė, kad energijos šaltiniai išseks, yra visai suprantama. Pramoninėje visuomenėje niekas negalėtų funkcionuoti be garantuoto aprūpinimo energija. Nafta iš esmės yra svarbiausia ir brangiausia prekė pasaulio mastu. Bet manantieji, kad žmonijai jau gresia energetikos krizė, pamiršta du esminius veiksnius.
Pirmiausia – tai beribis žmogaus išradingumas. Galybės inžinierių pastangomis pramoninės šalys išmoko taupiau naudoti energiją, t.y. suvartoti jos mažiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!