ATR valdovai

• Šaltiniai 14
ATR Apibrėžimas ir susikūrimas
Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego ) – federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., sudaryta iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir gyvavusi iki paskutiniojo šios valstybės padalinimo 1795 m.
Valstybė pratęsė 1386 m. sudarytą Lietuvos ir Lenkijos Krėvos uniją ir gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje.
Abiejų tautų respublikos politinė sistema unikalitai buvo modernios demokratijos bei federacijos pradmenys, o valstybės konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė konstitucija pasaulyje.
Valstybės susikūrimas
Valstybių susijungimas įvyko 1569 metais pasirašius Liublino uniją. Lietuvos istorikų Liublino unija dažnai vertinta neigiamai, nes kartu su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri perduota Lenkijos karalystei.
„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimas.
Valstybės raida XVI–XVII amžiuje
1572 m. Mirė Žygimantas Augustas. Po jo mirties buvo padaryti svarbūs valstybės valdymo sistemos pakeitimai, įteisinę daugiau galių bajorams (šlėktoms) bei įtvirtinę renkamąją monarchiją. Elekciniame seime galėjo dalyvauti kiekvienas bajoras.
XVII amžius lenkų laikomas „aukso amžiumi“. Tuo metu Seimas tvirtai valdė šalį, išvengė bereikalingų karinių konfliktų, atlaikė rusų ir švedų invaziją, o vienu metu net perėmė Maskvos kunigaikštystės valdymą.
Tuo pačiu XVII amžiuje įsivyravo anarchija, išryškėjo daug vidinių problemų, šalis tapo mažiau atspari išorinei įtakai. Svarbiausi valstybės sprendimai galėjo būti priimami tik tam pritarus iš didikų ir bajorų atstovų sudarytame seime. Seimo sprendimai buvo priimami tik visiems atstovams pritarus, dėl to Seimų sesijos užtrukdavo labai ilgai, kartais ilgiau negu parą. Karalius taip stengdavosi nuvarginti atstovus ir taip priimti sau naudingus sprendimus. Teoriškai kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ir išėjęs iš posėdžių salės. Ši bajorų teisė vadinta liberum veto, kuria pirmą kartą pasinaudota valdant Steponui Batorui. Faktiškai taip pasielgti galėjo tik kurio nors didiko paramą turintis bajoras, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!