Atmosferos taršos problemos, jų sprendimo būdai
• Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
• Žemutiniuose sluoksniuose svarbiausios atmosferos sudėtinės dalys yra azotas (78,1%), deguonis (20,9%), argonas (0,9%), anglies dioksidas (0,03%). Atmosferos cheminė sudėtis apatiniame 90-100 km sluoksnyje vienoda.
• Troposfera. Nuo žemės paviršiaus iki 8-17 km.
• Stratosfera. Nuo 8-17 iki 50-55 km (20-25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentracija).
• Mezosfera. Nuo 50-55 iki 80 km.
• Termosfera. Nuo 80 iki 800 km.
• Egzosfera. Aukščiau kaip 800 km.
• Atmosferos tarša labai padidėjo pramonės perversmo metu XVIII amžiuje, kai buvo išrastas garo variklis.
• Ir maždaug nuo 1950 metų, kai ypač sparčiai pradėjo augti automobilių, aviacijos ir laivų statybos pramonė.
Jei XX a. pradžioje pramonės gamyboje buvo panaudojami 19 cheminių elementų, amžiaus viduryje - apie 50, tai šiuo metu per 100 elementų. Tai sukėlė naują kokybinį atmosferos užterštumą labai nuodingais junginiais bei sunkiųjų ir retųjų metalų aerozoliais.
• Jei XX a. pradžioje pramonės gamyboje buvo panaudojami 19 cheminių elementų, amžiaus viduryje - apie 50, tai šiuo metu per 100 elementų. Tai sukėlė naują kokybinį atmosferos užterštumą labai nuodingais junginiais bei sunkiųjų ir retųjų metalų aerozoliais.
• Iš viso galima išskirti keturias svarbiausias cheminės taršos atmosferoje sukeltas problemas:
• Rūgštieji lietūs.
• Ozono skylės.
• Smogas.
• Globalinis atšilimas.
Rūgštieji lietūs
• Pirmą kartą rūgštieji lietūs buvo pastebėti XVIII amžiuje Mančesteryje, viename didžiausių Anglijos pramoninės revoliucijos centrų.
• 1852m. mokslininkas R. A. Smitas nustatė, kad juos įtakoja užterštumas ir 1872-aisiais pirmasis panaudojo rūgščiojo lietaus terminą.
• Susidaro rūgštusis lietus, kai sieros dioksidas (SO2) ir azoto oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka į atmosferą, ir susimaišę su vandeniu chemiškai pakinta. Iš šio vandens susidaro debesys ir vanduo patenka į žemę su lietumi ar sniegu.
• Stambūs pramoniniai rajonai, kaip ir transportas, yra pagrindiniai rūgščiojo lietaus sukėlėjai.
Rūgštieji lietūs:
• Kenkia įvairiai florai, daugiausia medžiams (visų pirma – spygliuočių medžių grupėms).
• Dėl rūgščiojo lietaus žiemos mėnesiais sniego paviršiuje susikaupia rūgštūs sieros junginiai, ir tirpstant sniegui stipriai ir netikėtai...
Šį darbą sudaro 1282 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!