Asmens privataus gyvenimo neliečiamumas

• Privataus asmens gyvenimo neliečiamumą, būtų galima apibrėžti, kaip asmens apsaugą nuo galimo neteisėto kišimosi į jo asmeninę erdvę – į privatumą. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą – tai žmogaus laisvo apsisprendimo teisė nustatyti tik jam priklausančio asmeninio ir šeimyninio gyvenimo neskelbtinumo ribas, atskleisti tam tikras savo privataus gyvenimo detales. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumas nėra taikomas, jei, pavyzdžiui, tam tikra informacija yra renkama asmens sutikimu ar asmuo pats pasikviečia į savo būstą, kurio neliečiamumą taip pat saugo baudžiamasis įstatymas. Neliečiamumas baudžiamosios teisės prasme reiškia baudžiamojo įstatymo garantuotą apsaugą tam tikrai gyvenimo sričiai bei tam tikrų visuomeninių santykių grupei.
• Teisė į susirašinėjimo slaptumą.
• Nors Konvencija atskirai nenurodo kitų privataus gyvenimo aspektų, kurie yra tiesiogiai paminėti daugelio šalių nacionaliniuose įstatymuose: kaip neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas interpretuodamas Konvenciją tokius deliktus pripažįsta teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimais.
Konvencijos 8 straipsnio antrajame punkte yra aptariami teisės į privatų gyvenimą ribojimai. Joks privatus asmuo ar organizacija niekam negali apriboti teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, tai gali daryti tik valstybės institucijos ir tik tada, kai tokio apribojimo galimybė yra tiesiogiai nustatyta nacionaliniame įstatyme. Be to, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą valstybės institucijos gali riboti tik įsakmiai įstatyme išvardytais atvejais, kai yra būtina apsaugoti:
• Konvencijos 8 straipsnio antrajame punkte yra aptariami teisės į privatų gyvenimą ribojimai. Joks privatus asmuo ar organizacija niekam negali apriboti teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, tai gali daryti tik valstybės institucijos ir tik tada, kai tokio apribojimo galimybė yra tiesiogiai nustatyta nacionaliniame įstatyme. Be to, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą valstybės institucijos gali riboti tik įsakmiai įstatyme išvardytais atvejais, kai yra būtina apsaugoti:
• Valstybės ar visuomenės interesus, įskaitant ekonominės šalies gerovės interesus;
• Žmonių sveikatą;
• Visuomenės moralę;
• Kitų asmenų teises.
ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMO...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!