Ar žmogus palikęs tėvynę, gali būti laimingas?

Paradoksalu, tačiau šiandien mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios. Platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mūsų namai didesni, bet mažesnės šeimos. Perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau. Mes išmokome, kaip pragyventi, bet ne gyventi. Daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Išmokome skubėti, bet nebemokame palaukti. Visa tai - šių dienų pasaulis. Dažniausiai mes nebemokame vertinti savęs, artimųjų, tačiau mes nevertiname ir aplinkos bei kartais ir savo gimtosios tėvynės. Tokių pavyzdžių, kurie pasakoja apie žmogų ir jo tėvynę bei žmogaus ryšį su tėvyne, galime rasti ne tik mūsų gyvenime, bet tokių pavyzdžių galime rasti ir literatūros kūriniuose.
Ne savo noru gimtuosius namus palikęs žmogus patiria didelę kančią ir ilgesį. Tokius išgyvenimus teko patirti ir mūsų protėviams. Lietuviai seniau daug kovojo ginant savo šalį, kartais buvo net tremiami iš savo gimtosios tėvynės. Tokį likimą teko patirti ir XIXa. pirmosios pusės lietuvių ir lenkų poetui Adomui Mickevičiui. Lietuvą laikęs savo Tėvyne, labai skaudžiai išgyveno jos ilgesį. Poetas už priklausymą Filomatų ir Filaretų draugijoms caro įsakymu buvo ištremtas iš Lietuvos be teisės sugrįžti. Gyvendamas Rusijoje jis sukūrė „Krymo sonetus“. Vienas iš jų – „Akermano stepės“. Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu: jis plaukia stepe tarsi per sausą okeaną, žavisi žydinčiais raudonais bužanais (rytų slavų genčių junginys), bet šis grožis nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. Žmogus stebi žvaigždes, įsiklauso į tylą – norėtų išgirsti balsus iš Lietuvos. Bet su liūdesiu taria: „Važiuokim, nieks nešaukia.“ A.Mickevičiui taip ir neteko daugiau jos pamatyti, bet meilę Lietuvai išsaugojo savo širdyje. Poemoje „Ponas Tadas“ skaitome giliu patriotizmu ir kančia persmelktas eilutes: „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!/Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,/Kas jau tavęs neteko .“ Tokius išgyvenimus, manau, patyrė lietuviai ir Sibiro tremtyje. Būdami amžino įšalo žemėje, ilgėjosi Lietuvos sukilimų dalyviai, knygnešiai, XX amžiuje sovietų ištremti lietuviai. Tremtinių kūryba, tai skaudus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!