Mykolaitis-Putinas
Škėma
Vydūnas yra teigęs, kad „nėra likimo, kurs už arba šalia žmogaus stovėtų. Pačiame žmoguje randasi kaip jo gyvybės, taip ir jo gyvenimo, ir jo likimo priežastys. “ Žmogui sunku suvokti, kas yra likimas. Kartais gali atrodyti, jog tai nematoma stipri jėga, tarsi vėjas, bloškiantis žmogų tai į vieną, tai į kitą pusę, o žmogus, kad ir kaip besistengtų, tam pasipriešinti negali. Kita vertus, likimą gali kurti pats žmogus, savo veiksmais, darbais ir idėjomis kurdamas savo gyvenimo kelią. Žmogaus likimą taip pat gali lemti jo gyvenimo situacija – socialinė ar finansinė padėtis, ar istorinis laikotarpis. Tačiau dažniausiai žmogus pats nusprendžia, kokiu keliu jis eis. Lietuvių literatūroje dažnai sutinkame veikėjus, kurie atsidūrę vienoje ar kitoje situacijoje susiduria su lemtimi ir sudėtingais išgyvenimais – jie arba valdo savo likimą, arba likimas valdo juos. Savo kalbėjime ketinu aptarti žmogaus likimą Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių Šešėly“, Antano Škėmos romane „Balta Drobulė“ ir Vinco Krėvės dramoje “Skirgaila”.
Visų pirma, Vincas Mykolaitis-Putinas pirmajame lietuviškame psichologiniame romane „Altorių Šešėly“ vaizduoja likimui bandančią nepasiduoti jautrią ir menišką asmenybę. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra Liudas Vasaris, uždaro ir drovaus būdo jaunuolis. Pirmoje romano dalyje yra vaizduojama XX a. pradžios Lietuvai būdinga situacija - matome Liudą Vasarį besidomintį tautiškumu, lietuvybe ir Maironio kūryba. Po 1905 metų revoliucijos kultūrinė Lietuvos padėtis pagerėjo – draudimas spausdinti knygas lietuvių kalba buvo panaikintas, todėl lietuvybės ir nacionalizmo idėjos galėjo daug lengviau plisti tuometinėje visuomenėje. Jau mokykloje Liudas Vasaris pradeda kurti pirmuosius patriotinius eilėraščius. Pagrindinio veikėjo likimą nulemia tuometinė kultūrinė ir socialinė visuomenės padėtis – Lietuvos valstietija išliko labai agrariška ir konservatyvi, o pati prestižiškiausia profesija jos manymu buvo kunigystė. Tuo metu kunigų luomas buvo labai gerbiamas, be to, buvo labai didelė garbė išleisti savo vaiką į seminariją. Liudo Vasario tėvai yra iš anksto numatę šį kelią savo sūnui. Todėl Liudas Vasaris, paveiktas socialinės aplinkos ir Maironio pavyzdžiu,...
Šį darbą sudaro 1527 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!