Ar valstybė lemia žmogaus ateitį, ar žmogus lemia valstybės ateitį?

Ar valstybė lemia žmogaus ateitį, ar žmogus lemia valstybės ateitį? Pagrįsti literatūros pavyzdžiais.

Liutauras Degėsis yra teigęs: „Ir atrodo, kad valdžios ir vėl to nesupranta. Kad valstybė ir visuomenė yra žmogaus galvoje. Kad žmonių negali priversti arba kad gali visus priversti trumpam, arba dalį - ilgam, bet negali priversti visų visam laikui. kad jėga ir prievarta nesukursi visuomenės. kad tik vidinė prievarta, tik vidinis įsipareigojimas sau pačiam gali sukurti bendriją.- Valstybė – tai tam tikra teritorija, turinti ir teisiniais aspektais apibrėžta šalis, kuri turi savo nepriklausomybę ir rūpinasi žmonių gerove joje. Valstybė dažnai yra suvokiama kaip tautinė valstybė, kuri stengiasi dėl savo tautos gerovės. Kai kurie žmonės teigia, jog žmogus kuria valstybę, tačiau kiti žmonės su tuo nesutinka ir mano, jog valstybė sukuria žmogų. Savo kalbėjime nagrinėsiu mintį, ar valstybė lemia žmogaus ateitį, ar žmogus lemia valstybės ateitį?

Žmogus gali sunkiai dirbti dėl šalies ateities ir gerovės. Kai kada žmogus nusprendžia sunkiai dirbti dėl šalies ateities ir gerovės, kas dažnai reiškia ir auką dėl valstybės ateities. Tai atskleidžiama Vinco Krėvės-Mickevičiaus istorinėje dramoje „Skirgaila-. Kūrinio siužete vaizduojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurioje yra ką tik įdiegiama krikščionybė. Tai yra svarbus ir didelis pokytis Lietuvos valstybėje, nes tauta turi priimti naują religiją ir naują tikėjimą, kuris keis šalies gyvenimą ir ateitį. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra kunigaikštis Skirgaila, kuris turi sunkiai dirbti tam, kad įtvirtintų naują religiją. Nors Skirgaila netiki krikščionybės tiesomis, tačiau jis stengiasi įtvirtinti naują religiją tam, kad šalis toliau eitų progreso keliu ir kad šalis daugiau nebekovotų su Vokiečių Ordinais. Skirgaila suvokia, kad šalis neištvertų ilgai trunkančių karų su Vokiečių Ordinais. Nepaisant kilnaus ir doro tikslo, Skirgaila yra visiškai vienas. Jis yra protingas ir įžvalgus valdovas, tačiau jis yra vienišas, nes niekas jam nepadeda sunkiame kelyje. Kiti lietuvių bajorai neremia Skirgailos, nes jį laiko išdaviku. Lietuvių bajorams pagonybė tapo tautinio identiteto dalimi, todėl jie priešinasi naujos religijos įtvirtinimui. Tuo tarpu lenkų ir vokiečių pasiuntiniai siekia susilpninti Skirgailos valdymą ir jam kenkti. Todėl Skirgaila sudėtingoje situacijoje yra vienas ir jam yra labai sunku atlikti didžiulį darbą vienam. Galiausiai Skirgaila yra palaužiamas Skurdulio žodžių: „Kai vaikas tampa jaunuoliu, o jaunuolis suaugusiu vyru, jie keičia savo drabužius, į labiau pritakintus jų ūgiui ir darbui. Tauta kaip žmogus auga ir rimtėja, o jos tikėjimas dievais - tai rūbai, kuriuos ji dėvi. Mūsų tauta buvo vaikas, bet atėjo laikas tapti jaunuoliu, ir todėl ji keičia dievus. Kai surimtės ir taps suaugusiu vyru, ji apleis naująjį dievą, kaip dėl jo apleido Perkūną. Bet vis tiek, kaip ji pavadins naująjį dievą, kuriuo vardu šauksis jo, gerbs visuomet tą patį, didį, paslaptingą Praamžių, kuris gyvena ne ten (rodo į dangų) ir ne čia, (rodo į žemę) ne ąžuolynuose mūsų, ne naujose šventovėse, bet žmogaus sieloje.- Skirgaila labai supyksta suvokęs, kad istorijos raida yra galingesnė už žmogaus veiksmus. Galiausiai, Skirgaila praranda moralę – jis atsižada savo darbo ir siekia asmeninės laimės su Ona Duonute, tačiau ji atstumia. Dėl to Skirgaila tampa žiaurus ir piktas valdovas, kuriam rūpi tik jo paties gerovė. Taigi, žmogus gali labai sunkiai dirbti dėl šalies gerovės, tačiau šalis gali veikti jo likimą ir veiksmus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!